AS-525-556-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-556/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Peak Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Peak Trade“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Peak Trade“ 2014 m. kovo 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) padavė teismui skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3099;

2) priteisti pareiškėjos patirtas avansinio mokėjimo išlaidas – 12 084,80 Lt.

Taip pat prašo priteisti 1 500,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Peak Trade“ skundą. Nurodė įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti UAB „Peak Trade“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 2014 m. kovo 3 d. sumokėtą 75 Lt žyminį mokestį. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad ginčijamas Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 17R-3099 2014 m. vasario 6 d. buvo išsiųstas pareiškėjo pateiktame prašyme dėl išlaidų kompensavimo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat prie skundo pridėta elektroninio laiško kopija patvirtina, kad ginčijamą sprendimą jis gavo 2014 m. vasario 6 d. Atsižvelgus į tai bei remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2, 3 dalimis, skundas dėl Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3099 teismui turėjo būti paduotas iki 2014 m. kovo 7 d. imtinai.

Teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas P. B. (P. B.) skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė (pasirašė) 2014 m. kovo 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Vertinta, jog pareiškėjas, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, neprašo šio termino atnaujinti, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3099 atsisakyta priimti.

Taip pat nurodyta, kad reikalavimas priteisti pareiškėjo patirtas avansinio mokėjimo išlaidas yra išvestinio pobūdžio, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pareiškėjas UAB „Peak Trade“ 2014 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 75,00 Lt žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1) Nors skundžiamą Komisijos sprendimą į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo 2014 m. vasario 6 d., tai nereiškia, kad tą pačią dieną apie jį ir sužinojo. Pareiškėjas tik 2014 m. kovo 14 d. gavo rašytinius įrodymus, kad apie skundžiamą Komisijos sprendimą sužinojo arba galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., kuomet prisijungė prie minėtos elektroninio pašto dėžutės. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Interneto vizija“ 2014 m. kovo 14 d. raštas, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 22 d. prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta tris kartus, iš kurių pirmą kartą per minėtą laikotarpį prisijungta tik 2014 m. vasario 20 d. 17 val. 15 min. Tad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pastarosios datos. Pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo, kada pareiškėjas sužinojo apie 2014 m. vasario 6 d. jam išsiųstą Komisijos sprendimą bei kada su juo susipažino. Pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys; skundžiamo akto išsiuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu įteikimu; kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382/2005, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-95/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012).

2) Skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas beveik trimis mėnesiais vėluojančiu terminu, tad pareiškėjas neturėjo galimybių nustatyti datos, kad galėtų numanomą skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo dieną prisijungti prie elektroninės pašto dėžutės ir patikrinti jo gavimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo padavimo termino praleidimą, teigdamas, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo 2014 m. vasario 6 d. (kai Komisijos sprendimas buvo išsiųstas ir gautas pareiškėjo nurodytoje elektroninio pašto dėžutėje), o nuo 2014 m. vasario 20 d. (kai pareiškėjas pasitikrino elektroninio pašto dėžutę), tad pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Remiantis bylos medžiaga (skundo priedais) nustatyta, kad skundžiamas Komisijos sprendimas Nr. 17R-3099 buvo priimtas 2014 m. sausio 23 d., o pareiškėjui išsiųstas 2014 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą pareiškėjas buvo nurodęs 2013 m. rugpjūčio 28 d. Prašyme dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projektavimo plėtojimu, kompensavimo, skiltyje „3. Komisijos priimtą sprendimą ir kitą informaciją pageidauju gauti“ nurodydamas „3.1. Elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas neneigia, jog skundžiamas Komisijos sprendimas jam buvo išsiųstas ir minėtoje pašto dėžutėje gautas 2014 m. vasario 6 d., tačiau, minėta, nesutinka, kad ši diena laikytina ta, nuo kurios pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas, nes, kaip teigia pareiškėjas, apie skundžiamą Komisijos sprendimą sužinojo ar galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., kai prisijungė prie minėtos elektroninio pašto dėžutės.

Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Būtent 2014 m. vasario 6 d., kai Komisija (jos atstovė) pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė skundžiamą Komisijos sprendimą, laikytina skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjui diena, nuo kurios yra skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio sprendimo apskundimo administraciniam teismui terminas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis Komisijai nurodytą elektroninio pašto dėžutę patikrino ir apie jam siųstą Komisijos sprendimą sužinojo ar galėjo sužinoti tik 2014 m. vasario 20 d., todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes pats pareiškėjas Komisijai nurodė šį elektroninio pašto adresą, todėl, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, turėjo pareigą operatyviai patikrinti pašto dėžutę, susipažinti su skundžiamo sprendimo turiniu bei, su juo nesutikdamas, laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą savo teisių gynybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-389/2014).

Taigi, nagrinėjamu atveju paskutinė diena pateikti skundą dėl skundžiamo Komisijos sprendimo buvo 2014 m. kovo 6 d. (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skundas dėl Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3099 teismui turėjo būti paduotas „iki 2014 m. kovo 7 d. imtinai“, tačiau tai nelaikytina esmine klaida, dėl kurios pirmosios instancijos teismo nutartis būtų laikoma neteisėta ir nepagrįsta, ji ištaisoma šia nutartimi), tačiau pareiškėjas skundą administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nustatęs, jog praleisto termino pareiškėjas neprašo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABT 37 str. 2 d. 8 p.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes (išskyrus tai, jog, kaip minėta, netinkamai nurodė datą, iki kurios turėjo būti pateiktas skundas), įvertino taikytinų proceso teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos, formuojamos panašiose bylose, skundžiama nutartis laikytina iš esmės teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Peak Trade“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas