A-1299-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1299-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01884-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, jog serga sunkia nepagydoma liga, kuri yra įtraukta į 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-177 patvirtintą Sunkių ligų sąrašą. Taip pat serga lėtiniu C hepatito virusu. 2014 m. liepos 23 d. išduota pareiškėjui neįgalumo pažyma dėl ligos ir sveikatos būklės. Diagnozės kodas pagal TLK-10:B22, B23.0, B23.8. Pareiškėjas 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į Šiaulių TI su prašymu, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, jam skirtų didesnę maisto normą. Buvo pateikęs visus dokumentus ir pažymas, bet gydytojas paaiškino, kad dieta nepriklauso ir kad visi suimtieji gauna subalansuotą maistą, taip pat pabrėžė, jog maistas visiems vienodas – ir sveikiems, ir ligoniams. 2014 m. liepos 7 d. pareiškėjas parašė Šiaulių tardymo izoliatoriui skundą ir paaiškino, kad dėl ligos paskirtas specifinis gydymas, vaistai slopina baltymus ir pareiškėjui reikalingas geresnis maistas, nurodė, jog krenta svoris – 2014 m. birželio mėnesį jo svoris buvo 60 kg, 2014 m. liepos 31 d. svoris buvo 57,5 kg, o ūgis 170 cm. Skunde taip pat nurodė, jog serga diarėja, maistas nekokybiškas ir prastas. Be kita ko, pažymėjo, jog, sergant tokiomis ligomis, būtina visavertė subalansuota mityba. Pareiškėjas buvo pateikęs visus dokumentus, bet jam buvo paaiškinta, jog nieko negaus ir niekas jam nepriklauso, nors pareiškėjas ir paaiškino, jog jam priklauso atitinkama mityba pagal sveikatos būklę. Dėl pastarojo skundo gavo analogišką atsakymą kaip ir į 2014 m. birželio 17 d. prašymą. Pareiškėjas 2014 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Tačiau ši institucija jo prašymą persiuntė Šiaulių TI, o pastaroji įstaiga, kaip ir ankščiau, jo reikalavimo netenkino.

Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI paaiškino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, skiriamas tik ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas. Iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui yra paskirtas bendras režimas, racionali mityba. Įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, nustatyta, kad kūno masės indeksas yra normos ribose ir indikacijų, dėl kurių reikalingas papildomas maitinimas, nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturėjo. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Šiaulių TI laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas serga ŽIV liga, lėtiniu C virusiniu hepatitu, kurios pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekomendacijas turėjo būti gydomos, taikant racionalią mitybą, tęsiant antiretrovirusinį gydymą. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, esant nustatytam gydymui – tęsti antiretrovirusinį gydymą, taikyti racionalią mitybą – nedelsiant turėjo būti imtasi priemonių atitinkamai koreguoti valgiaraštį, derinant jį individualiai. Šiuo atveju Šiaulių TI nevykdė savo pareigos koreguoti valgiaraštį. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamos, individualiai suderintos racionalios mitybos, tad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas serga ŽIV liga bei lėtiniu C virusiniu hepatitu. Taip pat pareiškėjas buvo aktyvus, t. y. ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais skirti dietą (subalansuotą mitybą).Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl daromo pažeidimo jo ligos paūmėjo, todėl teismas padarė išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 20 000 Lt suma. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nebuvo nustatyta, kad valgiaraštis būtų nekoreguojamas tyčia, siekiant pakenkti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas pabrėžia, kad nesutinka su visais teismo sprendimo argumentais, kadangi sprendimas, jo nuomone, yra nemotyvuotas. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, prašo remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Be kita ko, pareiškėjas, patikslindamas savo reikalavimus, prašo jam padidinti mitybos normą, skirti racionalią, subalansuotą mitybą ir leisti iš artimųjų bei draugų gauti maisto siuntas.

Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovei Lietuvos valstybei, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Šiaulių TI nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kadangi teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Šiaulių TI pabrėžia, kaip teismas ir nustatė, gydytojo buvo rekomenduota tik racionali mityba, kuri pareiškėjui ir buvo taikoma pagal galiojančius teisės aktus, o jokių teisės aktų neatitikimų nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga viešai paskelbė 2014 m. vasario 10 d. pažymą Nr. 4D-2013/1-1306 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dietinio maitinimo, taip pat didesnių maitinimo normų negalią turintiems suimtiesiems ir nuteistiesiems bei ligoniams užtikrinimo įkalinimo įstaigose“, kurioje teigiama, kad dietinis maitinimas yra kaip būtina gydymo dalis, daugiau skiriama ligoniui, gydomam stacionare. Įvedus privalomą dietinį maitinimą visuose tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, kiltų maitinimo paslaugų teikimo sutarčių administravimo problema, nes, kaskart asmeniui paskyrus dietinį maitinimą, reikėtų iš naujo derinti maitinimo kainą bei patiekalų maitinimo technologiją. Be kita ko, Šiaulių TI pabrėžia, kad pareiškėjas gali įsigyti papildomą kiekį daržovių ir vaisių savo lėšomis. Šiaulių TI taip pat laikosi pozicijos, kad gydytojo dietologo konsultacijos pareiškėjui nereikalingos, nes dietinis maitinimas yra sudaromas atsižvelgiant į gydančio gydytojo rekomendacijas, o esant gydytojo dietologo poreikiui, nuteistasis (suimtasis) nukreipiamas į gydymo įstaigą.

Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovei Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Šiaulių TI teigia, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, pateikti duomenys apie sveikatos būklę yra abstraktūs ir nebūtinai susiję su nepaskirtu dietiniu maitinimu, kurie galėtų būti reikšmingi neigiamo jam poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu dėl jo sveikatos priežiūros veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš netinkamo maitinimo pareiškėjui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. liepos 18 d. prašymais kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nurodydamas, kad serga lėtiniu C virusiniu hepatitu bei ŽIV, todėl prašė skirti jam subalansuotą, dietinį ar pagerintą maitinimą (b. l. 33, 35, 38). Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsakymais nurodė, kad individualūs valgiaraščiai nėra sudaromi bei kad įvertinus pareiškėjo būklę, indikacijų papildomam maitinimui nenustatyta (b. l. 34, 36, 39).

Byloje taip pat nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Išraše iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir Nr. 14/1451 nurodyta, atsižvelgiant į pareiškėjo V. M. sveikatos būklę, rekomenduojama racionali mityba (b. l. 85).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. V-94 redakcija), ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, o minėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Išrašas iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir Nr. 14/1451 patvirtina, jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę, jam rekomenduojama racionali mityba. Taigi pareiškėjui specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas. Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą. Be to, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Todėl šiuo atveju nenustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo.

Nors pareiškėjas skundžiasi prasta sveikatos būkle, tačiau, kaip nustatyta, byloje nėra pateikta duomenų, kad jį gydantis gydytojas yra paskyręs ar rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, nėra pagrindo. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių teisės normų, kurias, jo manymu, pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, ir apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl atsakovo atstovo neteisėtai neskirto maitinimo pagal pareiškėjo sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, susijusių su izoliatoriuje laikomų asmenų maitinimu, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad, remiantis byloje esančia medžiaga, Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei priteisė jam iš atsakovo 72 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys