AS-261-228-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-228/2014

Procesinio sprendimo kategorija 72.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. P. ir O. D., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-6), kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-908 „Dėl kadastrinių matavimų“.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 193-194) pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos dalyvavimą šios bylos procese pripažino būtinu. 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu (b. l. 187) teismas apie tai informavo pareiškėją ir, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 103 straipsnio 5 punktu, raštu įspėjo dėl neatvykimo į teismo posėdį teisinių padarinių. 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškėja pateikė prašymą perkelti posėdį į kitą dieną, kadangi pirmadieniais pareiškėja turi paskaitas studentams, kurių negali atidėti ar perkelti į kitas dienas, taip pat nurodydama, kad atvykimas į posėdį 9 val. ryto yra sudėtingas. Kolegija, remdamasi ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi ir 78 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad šiame pareiškėjos prašyme nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nepagrįstos jokias rašytiniais įrodymais, nepripažintos svarbiomis, objektyviai kliudančiomis atvykti į posėdį.

II. Pareiškėja B. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 199-200), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

Savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismą ji buvo informavusi, kad negalės atvykti į teismo posėdį, o tai įrodančius dokumentus būtų pateikusi kitame teismo posėdyje.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas teisingai ir pagrįstai pritaikė ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto nuostatas bei pažymi, kad pareiškėja savo atskirajame skunde nenurodo nei vieno iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Pažymi, kad pareiškėja yra praradusi suinteresuotumą nagrinėjamos administracinės bylos baigtimi, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismui 2012 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-102-445/2012 pripažinus, jog Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 38-1706 buvo neteisėtai grąžinta natūra 0,4863 ha ploto žemės dalis, reikalinga J. P. namų valdai, pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos turės būti pakeistos ir, pareiškėjai pageidaujant, rengiama nauja kadastro duomenų byla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nedalyvavo teismo posėdžiuose dėl svarbių priežasčių (neatvykimas dėl darbo nelaikoma svarbia priežastimi). Tokiu būdu ji pažeidė ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad ji į posėdį neatvyko, o teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjai buvo pranešta (ABTĮ 103 str. 5 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog iš ABTĮ nuostatų matyti, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso šalis savo interesus teisme gali ginti per atstovus, pati tiesiogiai nedalyvaudama (ABTĮ 49 str.). Šalies ir atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmąją skundo palikimo nenagrinėtinu sąlygą, t. y. teismas rašytine nutartimi nepripažino, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje, kuriame nuspęsta, jog pareiškėjos dalyvavimas yra būtinas (b. l. 183-184), pati pareiškėja nedalyvavo, o iš šio teismo posėdžio garso įrašo taip pat nėra aiškūs motyvai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, t. y. kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. Aplinkybė, kad pareiškėja nebeturi atstovės, kuri ją ilgą laiką atstovavo bylos nagrinėjimo metu, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atstovavimo, nėra pagrindas pripažinti, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja pranešė teismui, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 189), todėl teismas, pripažinęs pareiškėjos dalyvavimą būtinu, šiuo atveju, turėjo galimybę teismo posėdį atidėti (ABTĮ 80 str.), tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas