A-927-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-927-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00127-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. kovo 17 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-993(P11) (toliau – ir Aktas), kuriuo nurodyta sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti, iki nebus atliktas jų tipo įvertinimas ir patvirtinimas.

Skunde (b. l. 2-12) paaiškino, kad atsakovas patikrino 8 daugiabučius ir tik viename iš jų, t. y. (duomenys neskelbtini) name, buvo nustatyti Akte nurodomi pažeidimai, t. y. neatliktas šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 ir karšto vandens skaitiklių – 5 vnt. tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Kaip matyti iš Akte duotų nurodymų, jie duoti ne tik dėl patikrinto namo butuose įrengtų skaitiklių, bet ir visų Biržuose esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, taigi nurodymas duotas ir dėl tų apskaitos prietaisų, kurių atitikimas teisinės metrologijos reikalavimams net nebuvo tikrintas ir tokio pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos metrologijos inspekcija gali duoti nurodymus tik nustačiusi konkrečius teisės aktų pažeidimus, todėl tų apskaitos prietaisų (tiek karšto vandens skaitiklių, tiek šilumos skaitiklių), kurie nebuvo tikrinti, negalėjo duoti nurodymų. Be to, tikrinto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai teisės aktų nustatyta tvarka yra priėmę sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo pasirinkimo, t. y. šiam namui pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas, todėl pareigos įrengti/prižiūrėti karšto vandens vartotojo suvartoto karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus neturi.

Tai reiškia, jog pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą, tuo labiau, kai minėtam namui neatlieka karšto vandens tiekėjo funkcijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad Akte pareiškėjui nustatytos pareigos yra visiškai neapibrėžtos, be to, Aktas nėra antspauduotas Inspekcijos antspaudu, Akte nenurodyta apskundimo tvarka, todėl šis aktas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio keliamų reikalavimų.

Name, kuriame nustatyti pažeidimai, ant kiekvieno radiatoriaus įmontuoti davikliai, pagal kurių duomenis name sunaudota šiluma paskirstoma tarp gyventojų. Į tą namą pareiškėjas tiekia šilumą, kuri naudojama šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai. Duomenys apie sunaudotą šilumos energijos kiekį perduodami nuotoliniu būdu, t. y. šiame name įrengtas kompiuteris, į kurį patenka duomenys apie sunaudotą energiją ir šiais duomenimis naudojasi pareiškėjas, išrašydamas sąskaitas. Ši nuotolinė duomenų perdavimo sistema priklauso pareiškėjui, tačiau vartotojams priklauso karšto vandens skaitikliai.

Todėl neteisingas Inspekcijos tvirtinimas, kad ir už karšto vandens skaitiklių patikrą yra atsakingas pareiškėjas.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 50-53) atsakovas paaiškino, kad jam suteiktos kompetencijos ribose patikrino, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, bei nustatęs pažeidimus, pagrįstai ir teisėtai davė nurodymus dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad 13-oje daugiabučių namų sumontuotos nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistemos „Rubisafe“, kurios gali nuskaityti įvadinių šilumos skaitiklių duomenis ir juos perduoti į centralizuotą duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemą bei 1 (iš 13 minėtų) name (duomenys neskelbtini), karšto vandens skaitiklis yra sukonstruotas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija ir papildomai jie yra prijungti prie impulsų adapterių AEW 36.2. Šio namo sunaudotos šilumos kiekio apskaitai naudojamo šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, o pagal perduotus duomenis išrašoma sąskaita už šilumą. Atsižvelgiant į tai, kad sistema „Rubisafe“ metrologiškai nepatikrinta, o minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami karšto vandens sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais, pareiškėjui nurodyta nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti, iki nebus atliktas sistemos tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad Akte nenurodyta apskundimo tvarka ar nėra Inspekcijos antspaudo, nesuponuoja šio Akto neteisėtumo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 128-132).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I143-10/2012 konstatavo, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (tais atvejais, kai tokią funkciją ketinant naudoti, prie matavimo priemonės prijungiama tam tikra papildoma įranga) laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone metrologijos įstatymo prasme, todėl akivaizdu, kad tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo, bei matavimo priemonės patikros (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.).

Byloje nustatyta, kad pagal pateiktus duomenis Biržų mieste 13 daugiabučių namų yra sumontuotos nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistemos „Rubisafe“, kurios gali nuskaityti įvadinių šilumos skaitiklių duomenis ir juos perduoti į centralizuotą duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemą bei viename (iš minėtų 13) name 71 karšto vandens skaitiklis sukonstruotas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija ir papildomai yra prijungtas prie impulsų adapterių AEW 36.2. Viename name, adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotos šilumos kiekio apskaitai naudojamo šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, pagal perduotus duomenis išrašoma sąskaita už šilumą. Tame pačiame name įrengti karšto vandens skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, tiekėjo išrašytose sąskaitose nurodytas sunaudoto karšto vandens kiekis buvo nuskaitomas nuotoliniu būdu.

Atsižvelgęs į Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 17 straipsnio 1 ir 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 2, 8.1, 9, 9.1, 9.5 ir 9.6 punktą, Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1–3 punktą bei vertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, teismas padarė išvadą, kad nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistema „Rubisafe“ yra matavimo sistema, kuriai taikytini reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo, bei matavimo priemonės patikros.

Bylos medžiaga rodo, jog daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas šilumos apskaitos prietaisas – šilumos skaitiklis SKS-3-U1 Nr. 000739 metrologiškai patikrintas 2011 m. vasario 4 d., patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. vasario 4 d., turi tipo patvirtinimą. Tačiau sistema „Rubisafe“ patikrinimo metu nebuvo metrologiškai įteisinta, t. y. neatliktas jos tipo įvertinimas bei patvirtinimas. Remiantis tuo pripažinta, kad matavimo sistema „Rubisafe“, kuri sukonstruota su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojama nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui ir sąskaitoms už patiektą šilumą bei karštą vandenį išrašyti.

Pareiškėjo teiginiai, kad Akte duoti nurodymai ne tik dėl patikrinto namo butuose įrengtų skaitiklių nustatytų pažeidimų, bet visų Biržų esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, atmesti, kadangi tik viename name nuotoliniu būdu perduodami rodmenys patikrinimo metu buvo naudojami sąskaitoms išrašyti. Akte aiškiai nurodyta sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti, iki nebus atliktas jų tipo įvertinimas ir patvirtinimas.

Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Aktas pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai, iš skundžiamo Akto turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, be to, matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, pasinaudojo savo teisę jį skųsti.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –jo skundą tenkinti (b. l. 135-140).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tiek pagal Akto surašymo metu galiojusius, tiek pagal šiuo metu aktualius teisės aktus, Inspekcijos pareigūnai, išaiškinę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, nenustatė pareiškėjui termino pažeidimams ištaisyti, o iškart uždraudė naudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemas, šiais veiksmais viršydami Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytus savo įgaliojimus.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., administracinė byla Nr. A525-232/2009) į bylas, kuriose yra sprendžiamas Inspekcijos nurodymų konkrečių namų/konkrečių apskaitos prietaisų atžvilgiu teisėtumo klausimas turi būti įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir konkretaus namo vartotojai, kurių suvartotos energijos kiekiai yra nustatomi Inspekcijos uždraustais naudoti apskaitos prietaisais ar perduodami duomenys nuotolinio duomenų perdavimo sistema.

3. Daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), įrengta karšto vandens bei šilumos daliklių apskaitos sistema su nuotolinio duomenų perdavimo sistema įrengta namo gyventojų sprendimu ir jiems priklauso nuosavybės teise. Vadovaujantis Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (toliau – ir Reglamentas), už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą yra atsakingi skaitiklių savininkai (priedo Nr. MP-001 „Vandens skaitikliai“ 24 p.).

4. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės), 51 punktą, Taisyklių 47.3 punkte nurodytus neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas.

5. Remiantis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojų 2004 m. kovo 29 d. susirinkimo protokolu, nuotolinio karšto vandens skaitiklių duomenų perdavimo sistema name buvo įrengta gyventoju sprendimu siekiant palengvinti karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog nuotolinio duomenų perdavimo sistema, kuri, Inspekcijos nuomone, patikrinimo metu neatitiko teisės aktų reikalavimų, naudojasi apeliantas.

6. Pagal Reglamento 1 ir 2 punktą šis Reglamentas taikomas tik jo 1 punkte išvardintoms matavimo priemonėms (vandens skaitikliams, dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams, aktyviosios elektros energijos skaitikliams, šilumos skaitikliams, matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti, automatinėms svarstyklėms, taksometrams, matams, matmenų matavimo priemonėms ir išmetamųjų dujų analizatoriams). Nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo sistemų ar matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimu, kaip matavimo sistemos, esminiai reikalavimai, jų atitikties įvertinimo procedūros, tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygas šiuo Reglamentu nėra nustatomos. Tokiu atveju vadovaujantis Metrologijos įstatymo 18 straipsniu nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo sistemų ar matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimu, kaip matavimo sistemos, tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką privalo nustatyti Valstybinė metrologijos tarnyba.

7. Akto surašymo metu Įsakymo įgyvendinimo tvarka ir metodai nebuvo nustatyti/sureglamentuoti, t. y. nebuvo jokio teisės akto ar Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintos tvarkos, kuri galėtų būti taikoma naujų matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimu tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui.

Atsakovas Inspekcija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 147-152) Inspekcija pažymi, kad:

1. Pareiškėjui nurodė nenaudoti tik vieno iš matavimo ir duomenų perdavimo sistemos elementų – nuotolinio duomenų perdavimo sistemos, o šilumos bei karšto vandens skaitiklių neuždraudė naudoti. Nuotolinio duomenų perdavimo sistema yra tik vienas iš matavimo ir duomenų perdavimo sistemos elementų, nes matavimo ir duomenų perdavimo sistemą be pačios matavimo priemonės (skaitiklio) sudaro dar ir duomenų iš matavimo priemonės nuėmimo jutiklis, informacijos kodavimo įrengimas, informacijos perdavimo sistemos imtuvui linija, informacijos priėmimas (t. y. nuotolinio duomenų perdavimo sistema). Draudimas naudoti skaitiklius ir draudimas naudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemą yra du skirtingo pobūdžio draudimai ir sukelia skirtingas pasekmes šilumos ir karšto vandens tiekėjui. Pirmuoju atveju (uždraudus naudoti skaitiklius pagal Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 2 p.) skaitiklių rodmenų nebegalima naudoti atsiskaitymams. Antruoju atveju (nurodžius nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemos/funkcijos) skaitiklių rodmenys gali būti naudojami atsiskaitymams, tačiau negali būti perduodami nuotoliniu būdu, o sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį turi būti išrašomos pagal šilumos skaitiklių rodmenų ataskaitas iš kiekviename šilumos punkte pildomų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalų ir pagal butų savininkų patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, suteikiant galimybę jiems patiems šių skaitiklių rodmenis deklaruoti.

2. Aplinkybė, kad patikrinimo akto nurodymų dalyje nebuvo įrašytas namo adresas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nurodymai duoti viso miesto mastu. Nurodymai duoti tik dėl to namo, kuriame rastas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas.

3. Patikrinimo metu nenustatyta ir apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad namo karšto vandens vartotojai šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams pateikė Taisyklių 185.1.2 ir 185.1.3 punktuose nurodytus dokumentus, bei kad sudarė Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktuose nustatytas sutartis, todėl laikytina, kad namo gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu nėra įgyvendintas ir, vadovaujantis Taisyklių 185.4 ir 185.3.3 punktais pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas, todėl yra atsakingas už įvadinio šilumos bei karšto vandens skaitiklių butuose teisinį metrologinį patvirtinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2011 m. kovo 17 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-993(P11), kuriuo atsakovui duoti nurodymai sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti, iki nebus atliktas jų tipo įvertinimas ir patvirtinimas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog 2011 m. kovo 17 d. atsakovui atlikus UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą nustatyta, kad 2011 m. I ketvirtį, filiale „Biržų šiluma“ 13 daugiabučių namų yra sumontuotos nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistemos „Rubisafe“, kurios gali nuskaityti įvadinių šilumos skaitiklių duomenis ir juos perduoti į centralizuotą duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemą bei viename (iš minėtų 13) name (40 butų) 71 karšto vandens skaitiklis sukonstruotas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija ir papildomai yra prijungti prie impulsų adapterių AEW 36.2. Patikrinus pasirinktinai 8 daugiabučius namus nustatyta, jog juose naudojamų šilumos skaitiklių tipai patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Viename name adresu: Biržai, (duomenys neskelbtini), sunaudotos šilumos kiekio apskaitai naudojamo šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, pagal perduotus duomenis išrašoma sąskaita už šilumą. Kituose 7 daugiabučiuose namuose sąskaitos už šilumą išrašomos pagal šilumos skaitiklių rodmenų ataskaitas iš kiekviename šilumos punkte pildomų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalų. Minėtas šilumos apskaitos prietaisas – šilumos skaitiklis SKS-3-U1 Nr. 000739 patikrintas 2011 m. vasario 4 d., patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. vasario 4 d., turi tipo patvirtinimą.

Patikrinus to paties namo (duomenys neskelbtini) įrengtus 5 iš 71 karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, nustatyta, kad tiekėjo išrašytose sąskaitose nurodytas sunaudoto karšto vandens kiekis buvo nuskaitomas nuotoliniu būdu ir nežymia dalimi nesutapo su vartotojų deklaruotu sunaudoto karšto vandens kiekiu. Nustatyta, jog pačių skaitiklių patikra atlikta.

Atsakovas Inspekcija nurodė, kad minėto šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 ir aptartų karšto vandens skaitiklių matavimo rezultatai negali būti naudojami nuotoliniam duomenų perdavimui.

Pagal nustatytas aplinkybes atsakovas sprendė, jog pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Neatliktas nustatant sunaudotos šilumos ir karšto vandens kiekį ir vertę naudojamų matavimo priemonių, kurios sumontuotos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo funkcija, teisinis metrologinis patikrinimas, t. y. neatliktas šilumos skaitiklio SKS-3-U1 Nr. 000739 ir karšto vandens skaitiklių – 5 vnt., dėl kurių nustatyta atliekant metrologinę priežiūrą bei 66 vnt. pagal pateiktus duomenis, tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Taip pat sprendė, jog nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 3 punkto nuostatų, numatančių, jog teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui. Taigi, Inspekcija patikrintas matavimo priemones – šilumos ir karšto vandens skaitiklius – pripažino tinkamomis naudoti, tačiau nurodė nenaudoti nuotolinių duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, kuriame įtvirtintas aktyvaus teismo principas, nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog metrologijos teisiniai santykiai yra reguliuojami tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse nacionalinėje teisėje reglamentuoja Metrologijos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais“, o to paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „matavimo sistema kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti.“ Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos, be kita ko, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnį, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d.). Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.).

Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualus Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“, kurio preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 2 dalimi, taip pat įgyvendinant Direktyvos 2004/22/EB 1 priedo „Esminiai reikalavimai” 10.4 ir 10.5 punktus, nustatančius, kad tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina, todėl nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas. Įsakymas reglamentuoja, jog: matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus (1 punktas), matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus (2 punktas); teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui (3 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A858-46/2014 (ankstesnis Nr. A858-239/2013), kurioje nagrinėtas ginčas dėl to, ar matavimo prietaisas (karšto vandens skaitiklis), sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu –šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatine įranga „Rubisafe“ – vertintina kaip matavimo sistema, kuriai privaloma atlikti metrologinę patikrą, atitinkamai įforminant patikros rezultatus, kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, klausdamas, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis ir/ar Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau – ir Direktyva 2004/22/EB, Direktyva) turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kurį visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje dėl prejudicinio sprendimo Vilniaus energija, C-423/13 nusprendė, jog SESV 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau aptartoje byloje Nr. A858-46/2014 ginčas buvo kilęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasisakė dėl karšto vandens skaitiklių, sujungtų su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, laikymo matavimo sistema, o nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovas nurodė sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį nenaudoti nuotolinių duomenų perdavimo sistemų, įrengtų ne tik karšto vandens skaitiklių, bet ir šilumos skaitiklių duomenims perduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių pagal jos 1 straipsnį, apibrėžiantį Direktyvos taikymo sritį, taikoma įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose, skirtuose vandens skaitikliams (MI-001), dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams (MI-002), aktyviosios elektros energijos skaitikliams (MI-003), šilumos skaitikliams (MI-004), skysčių, išskyrus vandenį, nepertraukiamo ir dinaminio matavimo sistemoms (MI-005), automatinėms svarstyklėms (MI-006), taksometrams (MI-007), matams (MI-008), matmenų matavimo priemonėms (MI-009) ir išmetamųjų dujų analizatoriams (MI-010). Taigi, Direktyva 2004/22/EB taikytina ir šilumos skaitikliams, nurodytiems Direktyvos priede MI-004, kuriame apibrėžta, jog šilumos skaitiklis – matavimo priemonė, skirta matuoti šilumai, kurią šilumos mainų grandinėje atiduoda skystis, vadinamas skystuoju šilumnešiu. Šilumos skaitiklis yra arba vientisa matavimo priemonė arba sudėtinė matavimo priemonė, sudaryta iš surenkamųjų mazgų (srauto jutiklio, temperatūros jutiklių poros ir skaičiuotuvo), kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte, arba jų junginys. Taip pat nurodyta, jog šilumos skaitikliams, naudojamiems buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros.

Pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, matavimo priemonė turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamame atskirajame matavimo priemonės priede.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime aiškindamas, ar Direktyva 2004/22/EB taikytina karšto vandens skaitikliui, sujungtam su nuotolinio duomenų perdavimo įtaisu, rėmėsi Direktyvos I priedo 8.1 ir 10.5 punkto nuostatomis (33 punktas), kaip minėta, taikytinomis visiems Direktyvoje nurodytiems matavimo prietaisams.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, ESTT išvados dėl karšto vandens skaitiklių reikšmingos ir pasisakant dėl šilumos skaitiklių.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad karšto vandens skaitiklis sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu patenka į Direktyvos taikymo sritį (prejudicinio sprendimo 35 punktas), tačiau pats nuotolinio duomenų perdavimo įtaisas kaip nesantis „įtaisas, turintis matavimo funkciją“ į Direktyvos taikymo sritį nepatenka (36 punktas). Taip pat, ESTT sprendė, jog Direktyva netaikoma sistemai, apimančiai patį skaitiklį ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisą. Pažymėjo, jog Direktyvos MI-005 priede dėl matavimo sistemų, skirtų nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti sąvoka „matavimo sistema“ apibrėžiama kaip „sistema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba skirti matavimo operacijoms lengvinti“, o Direktyvos priede MI-001 dėl vandens skaitiklių jokios nuorodos į minėtą matavimo sistemos sąvoką nėra. Pasisakė, kad į Direktyvos taikymo sritį patenkantis vandens skaitiklis yra suprojektuotas kaip vientisa matavimo priemonė, kuriai nereikia kitų įtaisų, kad galėtų jau kaip sistema, užtikrinti tikslų matavimą ar palengvinti matavimo operacijas (37 punktas).

ESTT remdamasis Direktyvos 8 straipsnio 1 dalies nuostata, jog valstybės narės turi netrukdyti dėl nuostatų, paminėtų šioje Direktyvoje, pateikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti kurią nors matavimo priemonę, turinčią „CE“ ženklą ir papildomą metrologinį ženklą pagal 7 straipsnį, ir atsižvelgęs į 8 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, sprendė, jog byloje aptariamu nacionaliniu reguliavimu ir praktika trukdoma naudoti visus Direktyvos reikalavimus atitinkantį karšto vandens skaitiklį, sujungtą su nuotolio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nes reikalaujama atlikti tokio skaitiklio metrologinę patikrą (41-46 punktai).

Be to, ESTT pasisakė, jog reikalavimas atlikti Direktyvos reikalavimus atitinkančio karšo vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti (54 punktas). Šis tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tomis, kurių imtasi pagal nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pavyzdžiui vien nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso metrologine patikra.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartas ESTT išvadas ir Direktyvos 2004/22/EB nuostatas, kuriomis rėmėsi ESTT, pasisako, jog nėra pagrindo dėl reikalavimo atlikti kaip matavimo sistemos šilumos skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, metrologinę patikrą spręsti kitaip nei pagal minėtus ESTT išaiškinimus.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C-187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, 81 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011).

Kaip minėta, skundžiamame Akte konstatuoti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir Įsakymo 3 punkto pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, jog Įsakymu, kaip anksčiau nurodyta, įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, todėl šio Įsakymo nuostatų pažeidimo konstatavimas bei šio Įsakymo pagrindu Akte duotas nurodymas negali būti laikomi teisėtais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Aktas naikintinas.

Pažymėtina, jog tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos poziciją, išdėstytą 2015 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, kurioje, kaip minėta, nagrinėtas iš esmės analogiškas ginčas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamas Aktas pripažintinas naikintinu dėl aptarto jo neteisėtumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog netikslinga plačiau pasisakyti dėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2011 m. kovo 17 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-993(P11).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė