A-756-210-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-210/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-00168-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „AMT Baltija“, S. S., L. L.) dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), kurį patikslino (b. l. 27–29), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI) Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas Nr. 2);

2) įpareigoti VDI Šiaulių skyrių iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 12 d. apie 8 val. UAB „AMT Baltija“, adresu Pramonės g. 20D, Kuršėnų m., Šiaulių r., įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ant įmonės darbuotojos nukrito siūlų ritė, ko pasekmėje buvo sužalota įmonės darbuotoja L. L.. Nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą atlikęs VDI Šiaulių skyriaus darbo inspektorius surašė Aktą Nr. 2, kurio 17 punkte nurodė nelaimingo atsitikimo priežastis. Tačiau, atliekant tyrimą bei surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą, netinkamai ir nevisapusiškai įvertintos bei nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys, dėl ko šio akto 17 punktas turi būti panaikintas. Kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nepagrįstai nenurodytas gamyklinės apsaugos ginčo staklėse nebuvimas. Stiklo pluošto audinio 1 tipo staklės Multiaxal, modelis 14024, darbinis Nr. 1008, įmonėje buvo eksploatuojamas neturint jų kilmės ir kokybės atitikties sertifikato, kuris iš gamintojo buvo gautas tik po nelaimingo atsitikimo. Be to, aplinkybė, jog atliekant siūlų ričių keitimo darbus buvo nepritvirtinti visi varžtai paaiškėjo tik įvykus nelaimingam atsitikimui, todėl net ir laikantis pamainos perdavimo – priėmimo instrukcijos reikalavimų (pasirašant perdavimo-priėmimo aktą), ši aplinkybė nebūtų paaiškėjusi. Taigi pastaroji aplinkybė nesusijusi priežastiniu ryšiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu dėl D. J. reikalavimo teisės pažymėjo, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, darbo aplinkybių gali skųsti įmonės vadovas, darbdavio atstovas, atstovas darbo saugai ir sveikatai. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Kad, surašant Aktą Nr. 2, D. J. teisės ir interesai buvo pažeisti, akivaizdu iš to, kad šio akto pagrindu D. J. ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Kyla klausimas, kodėl vienu atveju baudžiamojoje byloje D. J. yra įgaliotas asmuo ir privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas, o kitu atveju – jis net neturi teisės skųsti Akto Nr. 2. Pareiškėjo teisės ir interesai buvo pažeisti tuo, kad vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo vertinti jo ir kito pamainos vadovo veiksmai, tačiau nebuvo vertinti darbdavio veiksmai pradedant eksploatuoti ginčo stakles. Be to, nelaimingo atsitikimo priežastimi nebuvo nurodyti aktai, pagal kuriuos VDI konstatavo, kad prie staklių nebuvo sumontuotas papildomos apsaugos mechanizmas. Tyrimas vyko neišsamiai, neapėmė visų priežasčių ir aplinkybių. VDI, tirdama nelaimingą atsitikimą, taip pat pažeidė Nelaimingo atsitikimo darbe nuostatų 46.8 punkto reikalavimus: pareigą nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu, susipažinti su informacija apie šių priemonių priežiūrą, remontą, bandymus iki nelaimingo atsitikimo darbe, ištirti jų atitiktį gamintojo techninių dokumentų ir sveikatos norminių ir kitų teisės aktų reikalavimams. VDI iš esmės nesidomėjo, ar buvo galima šias stakles eksploatuoti, nesivadovavo 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 (9.1 p. bei 9.1.1 p), neatsižvelgė į tai, kad darbdavys nevykdė šitų nuostatų reikalavimų, nusižengdamas jų 5, 6 ir 7 punktams. Ši deklaracija išduota jau po įvykio – 2012 m. liepos 13 d. (nelaimingas atsitikimas įvyko 2012 m. birželio 19 d.). Taigi, darbdavys, turėdamas pareigą pagal 9.1 punktą bei 9.1.1 punktą įsigyti ir naudoti įrenginius, turinčius atitiktį patvirtinančius dokumentus, pradėjo eksploatuoti šitą įrenginį neturėdamas tokio dokumento. Atsakingas už saugų darbuotojo darbą yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 69) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovo atstovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog šios staklės yra Vokietijos gamybos ir atitinka darbo įrengimų bendrųjų nuostatų reikalavimus. Tai ne pavojingas įrenginys, todėl nesertifikuojamas, o kadangi tai eilinės staklės, joms nėra atskiro įregistravimo. Europos Sąjungoje jos eksploatuojamos kaip ir visi darbo įrenginiai, joms nėra papildomų reikalavimų. Šitų staklių atitikties sertifikatas buvo. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 71 punktą, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadas skųsti gali nukentėjusysis, darbdavys, darbuotojo atstovas saugai ir sveikatai bei pirmininkas. Šiuo atveju pareiškėjas Akto Nr. 2 skųsti negalėjo. Ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsitikimas įvyko ne dėl įrenginio kaltės, jis atitiko visus reikalavimus, numatytus bendruose nuostatuose. Buvo pažeistas technologinis procesas, o kad D. J. neatliko savo, kaip pamainos vadovo, pareigų, organizuodamas saugų ričių keitimą, jis pats neneigė; akte viskas surašyta teisingai.

Atsakovo atstovas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad stiklo pluošto audimo staklės „Multex“ yra Vokietijos gamintojo. Kiekvienos staklės turi atitikties sertifikatą pagal Europoje nustatytus standartus, kurie yra įtraukiami į Lietuvos teisės aktus. Tyrimo eigoje staklės buvo įvertintos kaip atitinkančios reikalavimus ir dėl to nebuvo gilinamasi į kitus staklių gamybos išdavimo dokumentus. Ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių. Inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, remdamasis rašytiniais ir nerašytiniais įrodymais, nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodė priežastis. Nelaimingo atsitikimo pagrindu buvo veiksmai, kurie UAB „AMT Baltija“ vadovo pavesti kitiems darbuotojams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 75–76), kuriuo prašė jo netenkinti.

Valstybinė darbo inspekcija pateikė iš esmės tokius pat argumentus, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstė VDI Šiaulių skyrius. Papildomai nurodė, kad teisminio ginčo objektas yra nelaimingo atsitikimo, kurio metu darbe buvo sunkiai sužalota UAB „AMT Baltija“ operatorė L. L., tyrimo išvados. Tyrimą atliko ir 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 surašė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. P.. Valstybinės darbo inspekcijos administracijoje tyrimo dokumentai gauti 2012 m. rugpjūčio 1 d. VDI specialistai, išnagrinėję įvykio tyrimo medžiagą, nustatė, kad tyrimas atliktas ir įformintas laikantis Nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų (Žin., 2012, Nr. 96-4945) reikalavimų, išvados suformuluotos objektyviai, remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, gautais dokumentais ir liudytojų paaiškinimais. Aktą Nr. 2 be pastabų pasirašė tyrime dalyvavę darbdavio atstovai – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas V. D., darbuotojų atstovė saugai ir sveikatai – operatorė S. B., įmonės generalinis direktorius S. S., tuo tvirtindami, kad tyrimo išvados teisingos.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „AMT Baltija“ ir S. S. atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 87–89) prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog atliekant ričių keitimo operaciją buvo uždėta, bet nepritvirtinta dviem varžtais, kairės pusės siūlų ričių veleno tvirtinimo apkaba. Tuo pažeistas „Suaudimo siūlų ričių keitimo instrukcijos“ Nr. IN9, patvirtintos 2011 m. gruodžio 28 d., 5 punktas. Kad tai buvo pagrindinė atsitikimo priežastis, pareiškėjas neneigia. Argumentų, kad nebuvo ištirtos ir įvertintos tokios aplinkybės kaip tinkamas darbo organizavimas, darbo vietos įrengimas pagal saugos reikalavimus, ar darbuotojui buvo sudarytos sąlygos saugiai dirbti ir panašiai, pareiškėjas nepateikia. Pasak pareiškėjo atsitikimą sąlygojo gamyklinės apsaugos staklėse nebuvimas, tačiau ritė iškrito neatsitiktinai, tai sąlygojo techninio reglamento pažeidimai (nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei tie du varžtai būtų pritvirtinti). D. J. nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo staklės neatitiko saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, buvo techniškai netvarkingos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog visi įrenginiai yra eksploatuojami vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais, gamintojo instrukcijomis ir visomis rašytinėmis procedūromis. Instruktažai buvo pravesti, darbuotojai supažindinti pasirašytinai, kranų kėlimo pažymėjimą ieškovas turėjo, mokėjo dirbti su kranais, buvo supažindintas, kaip atlikti procedūrą ir eksploatuoti stakles žinojo. Be to, jis dirbo ne pirmus metus (nuo 2008 m.), o procedūra standartinė, visoms staklėms tokia pati.

UAB „AMT Baltija“ atstovas advokatas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 118 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuostatų patvirtinimo“ 46.5 punktą, tiriant nelaimingą atsitikimą būtina nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį gedimą ar jo šaltinį. Nustatyta, kad buvo nepritvirtinti varžtai iš kairės pusės, buvo nefiksuota, nestabilizuota. pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ staklės atitiko visus reikalavimus (minimalūs reikalavimai nurodyti 2.6 ir 2.7 punktuose). Pagal įsakymą šitoje vietoje apsaugų nereikėjo, varžtai iš kairės ir dešinės pusės apsaugo. Praeitame posėdyje pareiškėjo paklausus, ar jis nesutinka su Akte išdėstytais faktais, jis pasakė, kad su viskuo sutinka. Jis neprieštaravo, kad nebuvo pritvirtinta 2 varžtais, kad jis turėjo kontroliuoti tą pritvirtinimą, neneigė, kad paskyrė žmogų, kuris neprisuko kairėje pusėje, pamainų nepridavė. Visa tai nurodyta Akte Nr. 2. Be to, D. J. yra gavęs įsakymo „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ kopiją. Šį įsakymą pareiškėjas turėjo teisę skųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo. Jis jo neskundė ir įsakymas yra galiojantis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 85), kuriame nurodė, jog su Akte Nr. 2 išdėstytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis sutinka. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko jos pamainoje vadovaujant D. A. (jos pamainos vadovui). Viskas buvo pradėta D. J. pamainoje ir jie tinkamai neperdavė, kažko nepadarė, neprisuko. Pagrindinė įvykio priežastis ta, kad nebuvo prisukti apkabos varžtai. Atsistoti, pabėgti iš po staklių neįmanoma, nes dirbama gulimoje padėtyje. Už tai atsakingas D. J. ir jo pamaina.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 136–143) pareiškėjo D. J. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2, todėl svarbu nustatyti, ar skundžiamas aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. ar jos pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui. Taip pat Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nuostatų 71 punkte numatoma, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Darytina išvada, jog minėtų teisės aktų normose yra numatytas subjektų, galinčių skųsti teismui nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ratas. Šiuo atveju pareiškėjas D. J. 2012 m. birželio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo UAB „AMT Baltija“ pamainos vadovu, dėl to nepriklausydamas nei vienai subjektų kategorijai (įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai) tuo pačiu neturi teisės skųsti VDI Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2.

Pareiškėjo atstovas A. K. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo teisė ir interesai buvo pažeisti parengiant nelaimingo atsitikimo darbe aktą, yra akivaizdu, nes to akto pagrindu D. J. ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Taip pat pareiškėjo atstovas kelia klausimą, kodėl vienu atveju baudžiamojoje byloje D. J. yra įgaliotas asmuo ir privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas, o kitu atveju sako, kad jis neturi teisės skųsti nelaimingo atsitikimo akto bei nurodo, jog D. J. teisės ir interesai buvo pažeisti toje apimtyje, kad vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo vertinti D. J., kito pamainos vadovo veiksmai, tačiau nebuvo vertinti darbdavio veiksmai pradedant eksploatuoti šias stakles. Įvertinus turimus rašytinius įrodymus matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2013 m. sausio 30 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr.96-1-488-12 (b. l. 39–44) nurodoma, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. J. ir D. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2012 pažymima, jog pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-134/2010, Nr. 2K-221/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegijos manymu, negalima sutikti su pareiškėjo atstovo pozicija, jog būtent skundžiamo akto pagrindu D. J. ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Pažymėtina, jog skundžiamame akte yra nustatyta faktinių aplinkybių visuma, bet, kaip jau buvo minėta, taikant BK 172 straipsnį būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti, t. y. negalima daryti išvados, jog būtent skundžiamo akto, kaip vieno iš įrodymų visumos elemento, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat akcentuotina, jog įstatymo leidėjas numatė skirtingą BK 172 straipsnio nusikaltimo subjektų (darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi) bei subjektų, galinčių skųsti teismui nelaimingo atsitikimo darbe aktą (įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai), ratą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas bei nustačius, jog nėra teisinių prielaidų ginti asmens galimai pažeistą teisę ar saugomą interesą, nėra ir jokio pagrindo tirti ir pasisakyti dėl VDI Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 teisėtumo ir atsakovo VDI Šiaulių skyriaus įpareigojimo iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1071/11). Pareiškėjo atstovo advokato A. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjo D. J. atstovas, advokatas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 147–148) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas nepagrįstas. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai laikomas padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje. Vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „AMT Baltija“ generalinio direktoriaus patvirtintų Pamainos vadovo pareiginių nuostatų (Reg. Nr. PNG003) 4.9 punktu, pamainos vadovas D. J. buvo atsakingas už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi, taip pat turėjo pareigą užtikrinti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, darbo higienos normų (2.33 p.). Visa tai Šiaulių apylinkės prokuratūrai leido D. J. laikyti darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi, dėl ko jam, kaip specialiajam BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui pareikšti įtarimai, o vėliau byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Taigi D. J. laikant darbdavio įgaliotu asmeniu baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo jo nelaikyti darbdavio įgaliotu asmeniu administracinėje byloje, todėl pareiškėjas yra tinkamas subjektas skųsti Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą Nr. 2.

Tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad D. J. nepatenka nei į vieną iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytų subjektų ratą, pareiškėjo teisė skųsti skundžiamą aktą kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies. Iš skundžiamo Akto Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovo nustatytomis įmonėje „AMT Baltija“ įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimis, be kita ko, nurodomi saugos ir kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs pamainos vadovo (šiuo atveju D. J.) padarytais pareiginių nuostatų pažeidimais. Dėl šios priežasties skundžiamas Aktas Nr. 2 yra vienas iš įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas D. J. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-390-409/2013 (tai patvirtina kaltinamasis aktas). Tai iš esmės reiškia, jog skundžiamas aktas gali būti vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis apelianto atžvilgiu gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas akivaizdžiai įtakotų D. J. teisinį statusą ir turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms. Todėl negalima sutikti su Šiaulių apygardos administracinio teismo argumentu, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukuria jokių materialinių teisinių padarinių ir niekaip nepažeidžia D. J. teisių ir interesų. Be to, esant prieštaravimų tarp ABTĮ normų bei kitų įstatymų, teismas turi vadovautis ABTĮ normomis (ABTĮ 4 str. 5 d.).

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į (b. l. 161–162) prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė ir pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad Aktas Nr. 2 pasirašytas nepateikiant dėl jo jokių pastabų. Šio akto neskundė nei darbdavio atstovas, nei darbuotojų atstovai, nei pati nukentėjusioji. Be to, pareiškėjo atstovas advokatas A. K. su 2013 m. vasario 27 d. patikslintu skundu į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu (b. l. 152–154) prašo pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „AMT Baltija“ ir S. S. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 156–159) prašė jį atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, jų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, šio įstatymo 2 straipsnio 4 bei 11 dalyse, taip pat Nuostatų 73 punkte numatytas ratas subjektų, kurie turi teisę skųsti valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktą tyrimą ar sprendimą (išvadą) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties, į kurį pareiškėjas nepatenka. Nors pareiškėjas iš esmės teisingai nurodo, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. AB „AMT Baltija“ generalinio direktoriaus patvirtintų Pamainos vadovo pareiginių nuostatų 4.9 punktą jis buvo atsakingas už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, tačiau nepagrįstai sutapatina subjektus, nurodytus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje ir Nutarimo 73 punkte, su subjektais, nurodytais BK 176 straipsnyje. Iš esmės tai reiškia, kad pareiškėjas buvo darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už saugias ir sveikas darbo sąlygas, tai yra buvo tas subjektas, kuris patenka į BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos specialių subjektų ratą.

Pagal LVAT praktiką dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą išaiškinta, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Pareiškėjo ginčijamame Akte Nr. 2 iš esmės nėra suformuluota jokių jam privalomojo elgesio taisyklių, nėra jam nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteiktų teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d.UAB „AMT Baltija“, tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. J. UAB „AMT Baltija“ dirbo pamainos vadovu. Pagal bendrovės generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. patvirtintus pamainos vadovo pareiginius nuostatus, į pamainos vadovo pareigas, be kita ko, įeina vykdyti gamybą vadovaujantis technologinio proceso aprašymais, proceso kortomis, pirkimo specifikacijų bei kokybinių reikalavimų aprašymais (2.4 p.); kontroliuoti kad naudojamos staklės, įrengimai ir kita technologinė įranga būtų tvarkingi, kad audimo procesai vyktų ritmingai, be sutrikimų (2.14 p.); prižiūrėti ir kontroliuoti gamybos proceso eigą, taisyti jo metu pasitaikančius techninius nesklandumus ir trūkumus, užtikrinti įrengimų efektyvų darbą, užtikrinti savalaikį ir kokybišką įrengimų remontą pamainos metu (2.15 p.) ir kt. Pamainos vadovas yra atsakingas ir už priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei jam pavaldžių darbuotojų šių reikalavimų laikymąsi (4.9 p.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis inter alia yra nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises ir pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas ( 1 str. 4 p.); atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus ( 1 str. 5 p.). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonė, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas (2 str. 4 d.). Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje (2 str. 11 d.).

Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1), surašytą 2012 m. liepos 23 d. pasirašė įmonės vadovas, t. y. UAB „AMT Baltija“ generalinis direktorius S. S., darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas V. D.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas. Tokių įrodymų nepateikė ir D. J.. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 71 punkte nurodytas analogiškas asmenų, galinčių skųsti valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ar sprendimą (išvadas), sąrašas. Be to, pagal Nuostatų 73 punktą pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti ir nukentėjusysis. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjo atstovas, minėti teisės aktai apibrėžia baigtinį ratą asmenų, galinčių vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui paduoti pareiškimą, kai jie nesutinka su atliktu nelaimingo atsitikimo darbe aktu (akte nurodytų išvadų ir sprendimų). Kadangi pareiškėjui, kaip pamainos vadovui, kuris nėra nei vienu iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Nuostatuose nurodytu asmeniu, kuriam suteikta teisė apskųsti nelaimingo atsitikimo darbe aktą, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe aktą ar jam nepatinkančią jo dalį.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjo teisė skųsti nelaimingo atsitikimo darbe aktą kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, teisėjų kolegija pažymi, jog pats pareiškėjas nurodo sąlyginę aplinkybę, kuri galėtų įtakoti jo teises ir pareigas, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Baudžiamosios atsakomybės (kuri galimai kilo atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip pamainos vadovo pareiginiuose nuostatuose numatytas pareigas ir atsakomybę) klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. J. atstovo, advokato A. K. pasirašytą apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė