A-858-1360-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1360/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00411-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. dėl administracinių aktų panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu (t. I, b. l. 2-11) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

(1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-229 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ sąrašo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, 7 punktą;

(2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 9112, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,74 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,66 ha žemės sklypą;

(3) panaikinti Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. Ž26-V-38 „Dėl apskrities viršininko 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-229 „Dėl Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“;

(4) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 8366, kuriuo J. Z. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,67 ha miško, grąžinant natūra 8 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais O. A. S. − 2,67 ha ir Z. M. – 2,66 ha;

(5) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 8367, kuriuo O. A. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,67 ha miško, grąžinant natūra 8 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais J. Z. Š. – 2,67 ha ir Z. M. – 2,66 ha;

(6) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 8368, kuriuo Z. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,66 ha miško, grąžinant natūra 8 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais J. Z. Š. – 2,67 ha ir Ona A. S. – 2,67 ha;

(7) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-3677 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo Akmenės rajone“ priedo 34 punktą;

(8) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 3949, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,66 ha žemės, išperkant ją mišku;

(9) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1185-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo Akmenės rajone kompensuojant“ 1 priedo 11 punktą;

(10) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 3369, kuriuo Z. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, grąžinant natūra 14,57 ha žemės, dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(11) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 3370, kuriuo Onai A. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, grąžinant natūra 14,57 ha žemės, dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(12) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 3371, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, grąžinant natūra 14,57 ha žemės, dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(13) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 3372, kuriuo Z. J. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, grąžinant natūra 14,57 ha žemės, dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(14) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 3 punktą dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(15) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 4 punktą dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(16) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 5 punktą dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha;

(17) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 6 punktą dalyje – dėl nuosavybės teisių grąžinimo natūra į 0,295 ha dalį, paliekant teisę grąžinti natūra – 14,275 ha.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą (t. I, b. l. 126-130), kuriame nurodė, kad sutinka su prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimu ir jame išdėstytais reikalavimais.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., Z. M., J. Z. Š. ir O. A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (t. I, b. l. 104-111), kuriuo prašė bylą nutraukti kaip pareikštą pažeidžiant bylos teismingumo taisykles ir praleidus senaties terminą, o pastarojo prašymo netenkinus, pareiškimą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu (t. II, b. l. 19-30) pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 32-42), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimą, t. y. panaikinti skundžiamus administracinius aktus (jų dalis).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 59-60), kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Prašoma panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., Z. M., J. Z. Š. ir O. A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 45-53), kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013 (t. II, b. l. 65-76) Šiaulių apygardos prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš naujo, 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (t. II, b. l. 134-145) pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimą tenkino. Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., Z. M., J. Z. Š. ir O. A. S. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 147-159), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo atmesti kaip teikiamą, praleidus bendrąjį senaties terminą bei pažeidžiantį teisinių santykių stabilumą, asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 173-186), kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. II, b. l. 165-169), kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (t. II, b. l. 219-237) trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies.

Pakeitė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir 19 punktą dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat punktus dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3369, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3370, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3371, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3372 ir Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 3, 4, 5, 6 punktų ir juos išdėstė taip:

„Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3369, kuriuo Z. M. atstatytos nuosavybės teisės į 17,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone, dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės plotą, viršijantį 14,57 ha.

Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3370, kuriuo O. A. S. atstatytos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone, dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės plotą, viršijantį 14,57 ha.

Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3371, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone, dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės plotą, viršijantį 14,57 ha.

Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3372, kuriuo J. Z. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 17,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone, dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės plotą, viršijantį 14,57 ha.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimo dalį dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 3, 4, 5, 6 punktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų Panevėžio apygardos administraciniame teisme tenkinti iš dalies. Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. iš pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkino iš dalies. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. teismas priteisė iš pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. atstovas advokatas P. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. III, b. l. 1-2).

Prašyme nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisdamas J. M. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 300 Lt visiems suinteresuotiems asmenims, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pastebi, jog atitinkamų išlaidų dydį iš esmės nulėmė teismo išvada, kad byloje materialųjį teisinį reikalavimą sudaro 23 ha 8164 kv.m. žemės valda, iš kurios prokuroro reikalavimai tenkinti dalyje dėl 22 ha 6984 kv.m., netenkinta dalyje dėl 1 ha 1800 kv.m. žemės valdos ploto. Tokiu būdu teismas darė išvadą, jog prokuroro reikalavimu tenkinta 95,3 proc., kas lemia 4,7 proc. visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo suinteresuotų asmenų naudai.

Tretieji suinteresuotieji asmenys pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė klaidingą prielaidą (galimai iš klaidingų Šiaulių apygardos prokuroro skunde pateikiamų duomenų), kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra atkurta nuosavybės teisė į 80 ha 9167 kv.m. ploto žemės valdos dalį. Toks pastebėjimas yra klaidingas, kadangi tretieji asmenys siekė atkurti ir atkūrė nuosavybės teises į 70,68 ha žemės dalį. Prokuroro teiginiai apie esą egzistuojantį trečiųjų asmenų siekį atkurti nuosavybės teises dar į 10,23 ha ploto žemės dalį, o teismo pastebėjimas, jog tokios teisės faktiškai ir buvo atkurtos, yra nepagrįsti – į šią žemę tretieji asmenys nepretendavo ir tai nėra ir nebuvo šio ginčo dalykas. Šio ginčo dalykas yra 13,58 ha žemės ploto dalis, o ne 23 ha 8164 ha plotas, kaip tą klaidingai nurodė apeliacinės instancijos teismas. Atitinkamai, tretieji suinteresuotieji asmenys prašo ištaisyti nutartyje padarytą apsirikimą (klaidą), jog šio ginčo dalykas buvo 23 ha 8164 ha žemės valdos plotas, numatant, kad šio ginčo dalykas buvo 10,23 ha ploto žemės dalis, atitinkamai perskaičiuojant trečiųjų asmenų patirtas atstovavimo išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (bylą apeliacine tvarką nagrinėjant antrą kartą), ir prašo šias išlaidas priteisti.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, kad byloje materialųjį teisinį reikalavimą sudaro ne 23 ha 8164 kv. m. (80 ha 9167 kv.m.–57 ha 1003 kv.m.), o 13 ha 5797 kv.m. (70 ha 6800 kv.m.–57 ha 1003 kv.m.), trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo prašymą dėl perskaičiavimo priteistų atstovavimo išlaidų atmesti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas sprendžiant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014, atmesti. Nutartį patikslinti nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir atlyginamos iš Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad teismas darė išvadą, jog V. M. vaikai (tretieji suinteresuotieji asmenys) galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teises tik į savo tėvo dalį – 45 ha 5408 kv.m. bei į senelės E. M.–D. dalį – 11 ha 5595 kv.m., bendrai į 57 ha 1003 kv.m. (57,10 ha), bet ne į visą 80 ha 9167 kv.m. žemės valdą. Paaiškina, kad 80 ha 9167 kv.m. žemės valdos plotas buvo nustatytas vėliausiai išduotame nuosavybės teises patvirtinančiame dokumente, t. y. 1936 m. spalio 25 d. Papilės apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje tarp V. M., E. M.–D., A. M., B. M., O. M.–M., S. M.–P. dėl likusio po J. M. mirties žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Šiaulių apskrityje, pasidalijimo. Būtent remdamasis šiuo dokumentu prokuroras įrodinėjo dalis, į kurias tretieji suinteresuoti asmenys gali atkurti nuosavybę.

Nagrinėjimu atveju prokuroro ginčijamais administraciniais aktais nebuvo atkurta nuosavybė į visą 80 ha 9167 kv.m. žemės valdą, o tik į 70,68 ha, o tai reiškia, kad byloje materialųjį teisinį reikalavimą sudaro ne 23 ha 8164 kv.m. (80 ha 9167 kv.m.–57 ha 1003 kv.m.), bet 13 ha 5797 kv.m. (70 ha 6800 kv.m. – 57 ha 1003 kv.m.). Šiuo atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nepagrįstai teismui teigia, kad materialųjį teisinį reikalavimą sudaro 10,23 ha (80 ha 9167 kv.m.–70 ha 6800 kv.m.), nes į šį kiekį nebuvo atkurta nuosavybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl šis dydis negali būti pagrindu perskaičiuojant trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtas atstovavimo išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatyta, kad netenkinta prokuroro reikalavimų dalis dėl 1 ha 1800 kv.m. (1,18 ha), iš to seka, kad tenkinti prokuroro reikalavimai dalyje dėl 12 ha 3997 kv.m. (13 ha 5797 kv.m.–1 ha 1800 kv.m.), t. y. byloje tenkinta 91,3 proc. reikalavimų (dėl 12 ha 3997 kv.m. iš visų 13 ha 5797 kv.m.). Atitinkamai tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistiną dalį sudaro 8,7 proc. visų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 130,5 Lt (1 5 00 Lt x 8,7 proc.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei 261 Lt (3 000 Lt x 8,7 proc.), patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, protingumo bei teisingumo principus, kiekvieną bylinėjimosi išlaidų dydį padidino iki 300 Lt, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos išspręstos teisingai ir nėra teisinio pagrindo jų perskaičiuoti, nes teismo nustatytas ir priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis viršija tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistiną dalį, sudarančią 8,7 proc.

Pabrėžia, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas papildomai prašo J. M. priteisti 1 080 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikta advokato P. K. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/05-04, išrašyta 2014 m. gegužės 15 d., už paruoštą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo bei pinigų priėmimo kvitas serija (LAT Nr. 606969), išrašytas 2014 m. gegužės 15 d. Pastebi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas P. K. apeliacinį skundą surašė 2013 m. gruodžio 9 d., o dokumentus už suteiktas paslaugas išrašė tik po penkių mėnesių. Šios faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad rengiant apeliacinį skundą nebuvo susitarimo tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovo advokato P. K. dėl atlygintinų teisinių paslaugų – apeliacinio skundo surašymo teikimo, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas sprendžiant administracinę bylą, turėtų būti atmestas.

Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) nuostatas prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros – apygardos prokuratūros. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo, turi atsiskaitomąją sąskaitą banke. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto; prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra Generalinis prokuroras, o Šiaulių apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Generalinės prokuratūros – padalinys, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Šioje byloje teismas bylinėjimosi išlaidas tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteisė iš Šiaulių apygardos prokuratūros, todėl nutartis tikslintina, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims yra priteisiamos iš Generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. pateikė prašymą ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje padarytas klaidas perskaičiuojant trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patikslinti priimtą nutartį taip pat prašo ir pareiškėjas. Be to, J. M. prašo jam priteisti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vertindama trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškėjo prašymą ištaisyti jų nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje padarytas klaidas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad paskelbus byloje sprendimą priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims priimant nutartį (ABTĮ 94 str. 2 d.).

Iš nurodytos nuostatos matyti, kad ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatytas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-446/2009, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-59/2011). Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-l029/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-138/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso šalių pateiktus paaiškinimus, nurodytus argumentus, pažymi, jog proceso šalių nurodytu būdu keičiant priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį būtų keičiama nutarties esmė, o tai prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 1 daliai ir neatitiktų klaidų taisymo instituto, numatyto ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai, šioje dalyje proceso šalių prašymai netenkintini. Proceso šalims išaiškinama galimybė, manant, kad egzistuoja ABTĮ numatyti pagrindai, kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje kaip tai yra numatyta ABTĮ IV skyriuje.

Vertindama pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2014 m. gegužės 2 d. (ABTĮ 145 str.). Atitinkamai, J. M. detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2014 m. gegužės 16 d. Šiuo atveju J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2014 m. gegužės 15 d. (t. III, b. l. 1-2), t. y. ABTĮ nustatytu laiku ir nepraleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Taigi pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Verintinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant, ar atitinkamas trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir 19 punktą dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat punktus dėl Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3369, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3370, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3371, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3372 ir Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ 4 priedo 3, 4, 5, 6 punktų ir juos išdėstė naujai. Teismas likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio matyti, kad priimta teismo nutartimi buvo apgintos ir patenkintos ir J. M. teisės, t. y. atitinkamoje dalyje nebuvo panaikinti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.) (t. II, b. l. 219-237).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašo jam priteisti 1 080 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014 apeliacinės instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikta advokato P. K. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/05-04, išrašyta 2014 m. gegužės 15 d. (t. III, b. l. 3), 2014 m. gegužės 15 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 606939) pagal sutartį Nr. VETO/11-68-5 (t. III, b. l. 4), 2011 m. rugpjūčio 23 d. Išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. VETO/11-68-5 (t. II, b. l. 160).

Šias prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas kvestionuoja motyvuodamas jų nerealumu, kad sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos tik po priimto galutinio teismo spredimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atitinkamai proceso šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos, realios išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Kita vertus, pastebėtina, jog savaime aplinkybė, kad dėl patirtų proceso metu išlaidų sąskaitos išrašomos ir už tam tikras paslaugas apmokama jau po teismo sprendimo priėmimo, tai teisės į bylinėjimosi išlaidas nepaneigia ir nereiškia, kad išlaidos nebuvo realios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-672/2011). Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus teigtina, jog tai, kad už paruoštą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo, buvo atsiskaityta po priimto teismo sprendimo bei pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 606969), išrašytas 2014 m. gegužės 15 d., nesudaro pagrindo netenkinti J. M. pateikto prašymo motyvuojant patirtų bylinėjimosi išlaidų nerealumu, t. y. kad jos nebuvo realiai patirtos. Šiuo atveju nėra pagrįstų argumentų abejoti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo realiai patirtos.

Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinį skundą maksimali priteistina suma yra 3 000 Lt (1 000 Lt minimali mėnesinė alga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu, padauginta iš koeficiento 3).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei skundas yra tenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje AS520-247/2013, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo tenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Be to, kaip minėta, CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.9 punktus, į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusioje nutartyje nurodė, kad administracinėje byloje tenkinta pareiškėjo 95,3 proc. reikalavimų (dėl 22 ha 6 984 kv. m. iš visų 23 ha 8 164 kv. m.), apeliacinio skundo apimtį, administracinės bylos pobūdį ir nagrinėtus klausimus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodo, jog J. M. už apeliacinio skundo parengimą priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nevertinama kaip pernelyg didelė ar neproporcinga suteiktai paslaugai, be to, ji yra pagrįsta į administracinę bylą pateiktais įrodymais.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M., atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, priteistina iš pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1360/2014 apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. M., J. Z. Š., O. A. S. ir J. M., pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį ir perskaičiuoti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. iš pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-1360/2014 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė