AS-261-625-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-625/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01689-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daineda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daineda“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Daineda“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Daineda“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. vasario 10 d. išvadą Nr. (1.13)A2-275(14) (toliau – ir Išvada); 2) sustabdyti šią administracinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas kitoje administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014.

II. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 128-129) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010), padarė išvadą, jog teisme yra nagrinėtini tokie viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, kuriuose aiškiai bei imperatyviai yra suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. suinteresuotam asmeniui sukelia teisines pasekmes.

Iš byloje pateiktos ginčijamos Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. nuomonės (Išvados) teismas nustatė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba pagal kompetenciją įvertino UAB „Daineda“ vardu vertintojos E. C. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2011-12-044 atitiktį teisės aktų reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms ir nustatė tam tikrus šių ataskaitų trūkumus bei neatitikimus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika), 19, 33, 82 punktų reikalavimams. Todėl padarė išvadą, kad ginčijamoje Išvadoje yra tik konstatuotas tam tikras minėtų aktų pažeidimas, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta.

Pagrįsdamas savo išvadą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškoje byloje pateiktu išaiškinimu, kad Išvada yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pabrėžė, jog pareiškėjos nurodytas aktas tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių t. y. Išvadoje buvo įvertinti veiksmai rengiant nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013).

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6591-580/2014, kurioje pareiškėja E. C. ginčija Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. GT-3(14)-S, kuris buvo priimtas šioje byloje ginčijamos Tarnybos 2014 m. vasario 10 d. išvados Nr. (1.13)A2-275(14) pagrindu. Šiame kontekste pažymėta, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-6591-580/2014 dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 9 d. Nr. GT-3(14)-S sprendimo šioje byloje ginčijamos Išvados, kaip tarpinio dokumento, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas galutiniame sprendime administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014. Todėl pareiškėjas turi teisę administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014 teikti prašymą dėl jo įtraukimo į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pasisakyti dėl Turto vertinimo ir priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. išvados Nr. (1.13)A2-275(14) teisėtumo ir pagrįstumo.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Daineda“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 131-135), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui remiasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės l d.) 23 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu ir teigia, jog atsakovo konstatavimas dėl ataskaitos neatitikties sukelia nurodytame Įstatyme įvardintas teisines pasekmes, t. y. ataskaita laikoma neteisinga ir tokia Turto vertinimo priežiūros tarnybos parengta Išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ir nors atsakovas skundžiamą Išvadą pats įvardijo kaip nuomonę, ne išvadą, tačiau savo turiniu ir teisiniais padariniais ji prilygsta išvadai, teikiamai Įstatymo (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d.) ir Taisyklių pagrindu. Todėl pareiškėjo atžvilgiu priimta Išvada gali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numato Taisyklių 20 punktas. Pagal įstatymo analogiją galėtų būti taikoma ir Finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių 20 punkto nuostata.

Pažymi, jog drausmės bylos procesas ir procedūra dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams yra dvi skirtingos (savarankiškos) procedūros, kurių metu priimti sprendimai turi skirtingus teisinius padarinius ir jų adresatus. Todėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. GT-3(14)-S nuginčijimas niekaip nekeis atsakovo priimtos skundžiamos Išvados. Jeigu teismas panaikins Garbės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. GT-3(14)-S E. C. atžvilgiu, taip pat neliks jokio administracinio akto, kurį būtų galima skųsti, o terminas teikti skundą dėl atsakovo Išvados jau bus praleistas. Tokia situacija grubiai pažeistų pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Be to, šis Garbės teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo, o trečiojo suinteresuoto asmens E. C. atžvilgiu. Todėl šis UAB „Daineda“ teikiamas skundas – vienintelis būdas jai apginti savo pažeistas teises, kadangi pripažinus turto vertinimo ataskaitos neteisėtumą būtent UAB „Daineda“ pagal su ataskaitos užsakovu sudarytą turto vertinimo sutartį kiltų civilinė atsakomybė.

Papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad skundžiama atsakovo Išvada yra tarpinis dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių padarinių, nemotyvavo, vadovavosi tik nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013, kuri net neegzistuoja (www.infolex.lt paieškos rezultatų išklotinės (priedas Nr. 3)).

Pirmosios instancijos teismas supainiojo Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą, teikiamą Garbės teismui, ir išvadą dėl ataskaitos atitikties turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kurios yra du skirtingi dokumentai. Pirmu atveju, išvada teikiama kartu su Turto vertinimo priežiūros tarnybos teikimu Turto arba verslo vertintojų garbės teismui dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 2 d.). Tokia išvada yra tarpinis procedūrinis sprendimas, neskirtas tretiesiems asmenims ir naudojamas tik vidiniuose Turto vertinimo priežiūros tarnybos ir Garbės teismo santykiuose; tokia išvada nesukelia teisinių padarinių, nes galutinai dėl to, ar padaryti šioje išvadoje nurodomi pažeidimai, spręs Garbės teismas. Pareiškėjo atveju Turto vertinimo priežiūros tarnyba dar 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė išvadą dėl turto vertintojos E. C. veiksmų rengiant nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.2011-12-044 (priedas Nr.4), tačiau pareiškėjas šios Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. gruodžio 3 d. išvados neskundžia. Antru atveju, atsakovas jau po drausmės bylos išnagrinėjimo priima visai kitus teisinius padarinius sukeliančią išvadą dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tą numato Taisyklių 14 punktas. Būtent šiuo teisiniu pagrindu ir yra priimta pareiškėjo skundžiama atsakovo Išvada. Šis pareiškėjo skundžiamas aktas niekaip negali būti tarpinis procedūrinis sprendimas, nes jis priimtas tik po to, kai drausmės bylą Garbės teismas išnagrinėjo – 2014 m. vasario 10 d. (Garbės teismas sprendimą priėmė 2014 m. sausio 9 d.). Todėl nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-6591-580/2014 pagal E. C. skundą dėl Garbės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. GT-3(14)-S šioje byloje ginčijamos Išvados, kaip tarpinio dokumento, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas galutiniame sprendime byloje Nr. I-6591-580/2014.

Pažymi, jog net nevertinant teisės aktuose tiesiogiai įtvirtintos teisės pareiškėjui ginčyti skundžiamą aktą, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, Išvada pareiškėjui neabejotinai sukelia teisinius padarinius. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga tol, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi, atsakovo konstatavimas dėl ataskaitos neatitikties sukelia Įstatyme nurodytas teisines pasekmes – ataskaita laikoma neteisinga. Tai patvirtina ir administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014 pateiktas atsakovo atsiliepimas į skundą – atsakovas pabrėžia: „vien ta aplinkybė, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, o tai reiškia, kad neturi juridinės galios, yra pakankamas pagrindas teigti, kad žala yra padaryta ir vertinimo užsakovui, ir asmeniui (bankui), kuris priėmė atitinkamus sprendimus remiantis šia Ataskaita, todėl nukentėję asmenys turi pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“ (priedas Nr. 5). Vadinasi, Išvada sukelia pareiškėjui konkrečius teisinius padarinius – ji laikoma neturinčia juridinės galios, be to, tretiesiems asmenims įrodžius žalą, sukelia civilinės atsakomybės taikymą pareiškėjui dėl neva netinkamai parengtos Ataskaitos. Į tai atkreipiamas dėmesys ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-1011/2013).

Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų, kad atsakovas neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą Išvadą, iš viso nevertino. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ginčija ne tik atsakovo Išvadą, bet ir jo veiksmus, nes atsakovas apskritai neturėjo kompetencijos vertinti E. C. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2011-12-044 atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, reikalavimams (veikė ultra vires). Tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant skundo priimtinumą (2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1011/2013). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė, nemotyvuotai vertino, kad Tarnyba pagal kompetenciją įvertino UAB „Daineda“ vardu vertintojos E. C. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2011-12- 044 atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms.

2014 m. liepos 1 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymą išreikalauti įrodymą, t. y. UAB „InReal“ atliktą to paties pareiškėjo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, kurios atžvilgiu atsakovas neatliko teisėtumo tyrimo, o tai rodo, jog skirtingiems turto vertintojams Tarnyba kelia skirtingus veiklos reikalavimus (diskriminacinis aspektas). Prašomas išreikalauti dokumentas papildomai pagrįstų atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi pareiškėjas byloje ginčija ne tik atsakovo Išvadą, bet ir jo veiksmus, t. y. tai, kad Tarnyba apskritai neturėjo kompetencijos vertinti ataskaitos atitiktį turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant skundo priimtinumą (2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1011/2013). Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu (žr., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Jokšas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25330/07), nacionaliniai teismai privalo nagrinėti byloje pareiškėjo keliamą diskriminacijos aspektą ir padėti surinkti šiam faktui įrodyti reikalingus duomenis. Savo jėgomis, neturėdamas verslo ryšių, pareiškėjas šios ataskaitos kopijos šiuo metu gauti negalėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjo ginčijamame Turto vertinimo priežiūros tarnybos dokumente tik konstatuotas tam tikras teisės aktų pažeidimas, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nebuvo nustatyta, todėl šis dokumentas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į nustatytas šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas bei atskirojo skundo dalyką – reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka dėl skundžiamo Tarnybos dokumento (Išvados) neskųstinumo administraciniam teismui, pareiškėjo prašymas išreikalauti UAB „InReal“ atliktą to paties pareiškėjo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą atmestinas, kaip nesusijęs su atskirajame skunde pareikštu reikalavimu, kadangi šiuo atveju nagrinėjama tik tai, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Turto vertinimo priežiūros tarnybos dokumentą (Išvadą), kuriame konstatuotas tam tikras turto vertinimo teisės aktų pažeidimas, nesančiu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą apskritai atsisakė priimti, administracinė byla nebuvo pradėta ir joje nebuvo ir nėra nagrinėjami pareiškėjo skundo reikalavimai, todėl tiek pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teikiant Išvadą dėl turto vertinimo ataskaitos, tiek prašomi išreikalauti papildomi įrodymai, pagrindžiantys šiuos argumentus, nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tuo atveju, jei tai paaiškėja skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Pareiškėjo skundžiamame Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. rašte, o kaip nurodo pati Tarnyba, nuomonėje Nr. (1.13)A2-275(14) nurodoma, kad pareiškėjo vardu vertintojos E. C. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2011-12-044 neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Metodikos 19, 33 ir 82 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal šio rašto (nuomonės) turinį, jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų. Pareiškėjo ginčijamoje Tarnybos nuomonėje nėra nuspręsta vertintojos E. C. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2011-12-044 pripažinti negaliojančia, ją panaikinti ar imtis kitų teisines pasekmes sukeliančių veiksmų. Tokia Tarnybos nuomonė (išvada) savaime nepakeičia turto vertinimo ataskaitos, jei tam nėra įstatymo galią turinčiame akte (šiuo atveju Lietuvos banko veiklą reglamentuojančiame akte) numatyto pagrindo tokiu būdu riboti turto arba verslo vertintojų veiklą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią nuomonę Tarnyba pateikė, atsakydama į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. raštą Nr. S2013/(21.19-2102)-12-1458, kuriuo buvo prašoma įvertinti 56 vertinimo ataskaitų (tarp jų ir E. C. parengtos ataskaitos) atitiktį turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau ne pareiškėjo nurodytų Taisyklių 14 punkto pagrindu Garbės teismui išnagrinėjus drausmės bylą, todėl ši nuomonė pirmiausia yra skirta būtent Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, kuri, gavusi šią nuomonę, priims (priėmė) atitinkamą spendimą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes. Todėl tik toks galutinis sprendimas, kurio priėmimą numato (numatytų) įstatymo galią turintis aktas, galėtų sukelti pareiškėjui konkrečias materialines teisines pasekmes ir tik toks aktas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui, kartu įvertinant Tarnybos 2014 m. vasario 10 d. nuomonės (išvados) teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-6591-580/2014 dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 9 d. Nr. GT-3(14)-S sprendimo, skundžiamo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. rašto (nuomonės) Nr. (1.13)A2-275(14) teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas galutiniame sprendime administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014, o pareiškėjas turi teisę šioje administracinėje byloje Nr. I-6591-580/2014 teikti prašymą dėl jo įtraukimo į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pasisakyti dėl Turto vertinimo ir priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. išvados Nr. (1.13)A2-275(14) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju, kaip minėta, skundžiamas Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. vasario 10 d. raštas (nuomonė) Nr. (1.13)A2-275(14) nėra susijęs su drausmės byla vertintojai E. C..

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo pareiškėjas, konstatavimas, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka Įstatymo bei Metodikos reikalavimų, galėtų turėti įtakos nebent tinkamam pareiškėjo ir turto vertintojos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, t. y. civilinei atsakomybei. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokio pobūdžio pasekmės šios bylos kontekste yra civilinio pobūdžio ir ginčas dėl jų yra civilinio, bet ne administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Turto arba verslo vertinimo ataskaitos ginčijimas administraciniame teisme neišspręstų tarp šalių kilusio civilinio ginčo, atsirandančio iš tarp šalių sudaryto sandorio, kurio pagrindu vertintojai pavesta atlikti turto vertinimą. Tarnybos nuomonė (išvada) dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos, teikiama civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu – prima facie įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojama nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Oficialūs rašytiniai įrodymai gali būti ginčijami civiliniame arba baudžiamajame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais, tačiau ne visi oficialūs rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, ginčijama Tarnybos nuomonė (Išvada, pateikti faktai) dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra tik Tarnybos nuomonė dėl šios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams ir pagal formuojamą teismų praktiką (pagal kurią, be kita ko, nustatoma, kurie administraciniai sprendimai gali būti skundžiami teismui) negali būti administracinės bylos dalyku, nes nesukelia teisinių pasekmių. Tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014, kurioje buvo sprendžiama, ar Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daineda“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas