A-556-689-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-689/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00606-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei E. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 4–6) prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. 458,43 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 458,43 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 12-26 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepimu į skundą (b. l. 40) paaiškino, jog su skundu nesutinka, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir visus mokesčius, tarp jų ir už atliekų tvarkymą, moka (duomenys neskelbtini). Su pareiškėju ji nėra sudariusi sutarčių. Lazdijų savivaldybės teritorijoje ji atliekų neturi, nes pastatuose niekas negyvena.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (b. l. 67–69) skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės E. J. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 458,43 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 43 ct.) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 2, 3, 12-13, 21 punktais, Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimais (2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal Nuostatų 2, 3 punktus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 17-27) matyti, kad atsakovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 458,43 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 458,43 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atsakovė E. J. apeliaciniu skundu (b. l. 102–103) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovė, kaip vienintelė teisių perėmėja (pagal testamentą), nuosavybės teise paveldėjo savo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini). UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su atsakove nėra sudariusi sutarties dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nei Lazdijų rajono savivaldybė, nei pareiškėjas nei karto neteikė raštu ar kitu būdu informacijos atsakovei, kad reikia sudaryti sutartis dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą su pareiškėjo įmone.

Atsakovė minėtoje sodyboje negyvena, niekam nėra perleidusi sodybos nuomos pagrindu, todėl yra įsitikinusi, kad rinkliavos mokestis imamas nepagrįstai ir neteisėtai, nes jų teikiamomis paslaugomis niekada nesinaudojo ir nesinaudoja iki šiol. Vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 5TS-551 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ 1.4 punktu, fiziniam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam gyvenamosios ar poilsio paskirties nekilnojamojo turto objektu, keturis kartus iš eilės nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatą - 50 procentų atleidimas nuo įmokos už praėjusius keturis ketvirčius iš eilės, jeigu per tą laikotarpį sunaudojo elektros energijos ne daugiau 40 kWh ir neturi vietinės rinkliavos įsiskolinimo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (asmenys UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ turi pateikti: prašymą, AB LESTO pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius keturis ketvirčius iš eilės...) Kadangi su AB LESTO atsakovė yra sudariusi dėl paslaugų tiekimo apmokėjimo sutartį, tai už suvartotą elektros energiją moka kartą per metus.

Pagal AB LESTO pateiktą 2013 m. birželio 25 d. raštą Nr. 5214 nustatyta, kad atsakovė už elektros energiją, suvartotą objekte adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d. suvartojo 132 kWh elektros energijos. Paskutinė mokėjimo data 2013 m. birželio 25 d. Pagal pateiktą AB LESTO raštą, matosi, kad suvartotas elektros energijos kiekis 132 kWh neviršija Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 5TS-551 nustatytos suvartotos elektros energijos ribos, kuri sudaro 40 kWh per metus.

Padalinus 132 kWh iš 5,5 metų (66 mėn.) gaunasi 24 kWh suvartotos elektros energijos. Pareiškėjas kreipėsi į skolų išieškotoją UAB „Gelvora“, kad iš atsakovės išieškotų minimą 458,43 Lt skolą. UAB „Gelvora“ pranešimus siuntė adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, šiuos pranešimus gavo tik 2013 m. birželio 17 d. nuvykus į jai priklausančią sodybą (laiškus perdavė kaimynė). Paskutinį kartą atsakovė savo sodyboje lankėsi 2012 m. spalio mėnesį.

Nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. birželio 7 d. atsakovė sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą (diagnozė: dešinio žastikaulio subkapitalinis lūžis) dėl traumos darbe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo bei pagrįstumo.

Kauno apygardos administracinis teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą ir priteisė vietinės rinkliavos įmoką iš atsakovės.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi nėra sudariusi sutarties dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, sodyboje negyvena, niekam nėra perleidusi sodybos nuomos pagrindu, neturi vietinės rinkliavos įsiskolinimo bendrovei. Visa tai, jos nuomone, ir sąlygoja apeliacinio skundo tenkinimą.

Baigiamojo teisės akto priėmimas tikrinamoje administracinėje byloje neatsiejamas nuo besiklostančios administracinių teismų praktikos analogiškose ar panašiose administracinėse bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, kas savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog „<...> vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012).

Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.

Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.

Ką tik paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti <...>“.

Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose (dėl vietinės rinkliavos mokėjimo) apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokioms išvadoms nei padaryta pirmiau. Todėl tvirtintina, kad tikrinamoje administracinėje byloje atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, turinti įvykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis, nustatytas pirmosios instancijos teismo, yra visiškai pagrįstas bei teisingai nurodytas kaip priteistinas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė negyvena sodyboje, nėra sudariusi sutarties dėl vietinės rinkliavos (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; Nuostatų 2-3, 49 p; b.l. 28-33).

Mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas taip pat nėra pagrindas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai, galbūt, viena iš aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata buvo pritaikyta, dėl ko būtų mažintina mokėtina vietinė rinkliava (b.l. 10).

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl vietinės rinkliavos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo teisės aktas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius