A-602-1262-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1262/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01033-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 58; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei P. K. dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2012 m. gegužės 14 d. priimtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-582-406/2012, kuriuo pareiškėjui V. S. (toliau – ir pareiškėjas) priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2013 m. sausio 21 d. gautas antstolės P. K. patvarkymas, kuriame nurodyta, kad antstolei vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1518-88/09, išduotas 2009 m. kovo 19 d., dėl 700 Lt, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1644-582/2011, išduotas 2011 m. kovo 9 d., dėl 500 Lt išieškojimo iš pareiškėjo.

Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34)7R-697 nurodė, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK, Komisija) (VAGK byla Nr. AG-88/01-2013). Skunde pareiškėjas prašė atlyginti žalą, panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34.)-7R-697, taip pat prašė atlikti valstybės tarnautojų atestaciją. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAGK sprendimas).

VAGK sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui priklausančios išmokėti lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) buvo Teisingumo ministerijos dispozicijoje, o gavus antstolės patvarkymą, tos lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą teisėtai (vadovaujantis nurodytais teisės aktais), taip pat tuo, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas nėra ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas ar veiksmai, o yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reglamentuojami vykdymo proceso veiksmai ir informacijos pateikimas pareiškėjui, tuo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose.

Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė panaikinti VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) ir Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34)7R-697, priteisti 1000 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi laikė nepaduotu skundą dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 24–26).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VAGK išnagrinėjo jo skundą ir priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas Komisijai skundė Teisingumo ministerijos valdininkų neteisėtus veiksmus, nurodė, kokiais jų veiksmais pažeistos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo manymu, Teisingumo ministerijos valdininkų veiksmai yra biurokratiški ir savavališki, šie valdininkai negali eiti savo pareigų. Nurodė, kad Komisija rėmėsi teisės normomis ir jas aiškino tik atsakovo naudai. Pareiškėjas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 (6 straipsniu, 13 straipsniu, 14 straipsniu). Teigė, kad yra diskriminacijos faktas. Teisingumo ministerija privalėjo veikti taip, kad nebūtų netinkamo elgesio su prašytojais. Dėl netinkamų veiksmų Teisingumo ministerijos raštas turi būti panaikintas. Komisija neįvertino žalos kompensavimo esmės ir to, kad žalos atlyginimui netaikytini antstolių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Teisingumo ministerijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neturtinė žala padaryta todėl, kad pareiškėjas buvo priverstas kankintis, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose. Todėl manė, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat nurodė, kad žala turi būti atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu. Turtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl to, kad nagrinėjant ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2011 metų, susidarė išlaidų suma, kurią pareiškėjas įvertina 1000 Lt suma.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 31–33) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo reikalavimą, yra paremtos emocijomis, o ne teisiniais argumentais. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių teisės aktų ar viešojo administravimo principų pažeidimo faktų. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Todėl Teisingumo ministerija 2012 m. lapkričio 20 d. gavo iš Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-582-406/2012, kuriuo iš valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui priteista 300 Lt neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 16 d. gavo antstolės P. K. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjui, kaip skolininkui, priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas ir įpareigojo pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Apie tai, kad Teisingumo ministerija negali išmokėti pareiškėjui priteistos pinigų sumos, nes privalo įvykdyti antstolės nurodymą, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34.)7R-697. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą, pareiškėjui priteistas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą. Taigi Teisingumo ministerija teisėtai įvykdė antstolės patvarkymą ir pervedė pareiškėjui priklausančias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Rėmėsi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad antstolio procesiniai veiksmai (šiuo atveju patvarkymo surašymas) gali būti skundžiami pirmiausia pačiam antstoliui, o antstoliui nepatenkinus skundo, jis perduodamas nagrinėti teismui. Tokiu būdu Teisingumo ministerija negali vertinti antstolės P. K. veiksmų. VAGK pareiškėjo skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad iš teisinio santykio ir skundžiamo rašto turinio matyti, jog 2013 m. sausio 24/28 d. raštas Nr. (1.34.)7R-697 nėra susijęs su Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, individualiais administraciniais sprendimais ar veiksmais, vykdant Teisingumo ministerijos turimas valstybės pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje. Teisingumo ministerijos veiksmai susiję su CPK reglamentuojamu antstolio reikalavimų vykdymo procesu ir jo turinio eigoje besiklostančiais teisiniais santykiais. Pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo priteistos piniginės lėšos (300 Lt) dėl neturtinės žalos atlyginimo nepatenka į tas pinigines lėšas, iš kurių antstolis negali vykdyti išieškojimo (CPK 739 straipsnis). Ministerijos teisės ir pareigos šiuo atveju yra tokios pat, kaip ir visų kitų subjektų, kurių veiksmus reglamentuoja CPK. Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštas Nr. (1.34.)7R-697 yra informavimas apie antstolės veiksmus ir tai, ką ministerija privalo tokiu atveju daryti.

Nesutiko ir su reikalavimu atlyginti žalą. Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde teismui apsiribojo tik neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo, nepaisydamas jam tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, 57 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamam reikalavimui patenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens antstolės P. K. atstovas teismo posėdyje palaikė Teisingumo ministerijos atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto Nr. (1.34)7R-697 panaikinimo, VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) paliko nepakeistą, kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad VAGK neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šios skundo dalies nenagrinėjo.

Dėl reikalavimo atestuoti valstybės tarnautojus teismas pažymėjo, kad valstybės tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pareiškėjas nėra šių santykių dalyvis, todėl negali reikalauti, kad darbdavys atliktų kokius nors veiksmus. Pareiškėjas gali tik teikti darbdaviui (šiuo atveju Teisingumo ministerijai) pranešimus apie valstybės tarnautojų daromus teisės pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai dėl šio ginčo būtų skundęs tarnautojų veiksmus.

Dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto Nr. (1.34)7R-697 teismas nurodė, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio raštas apie veiksmus, kuriuos Teisingumo ministerija atliks, vykdydama 2013 m. sausio 16 d. gautą antstolės P. K. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432 ir turėdama savo žinioje pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas. Pareiškėjas nei skunde VAGK, nei skunde teismui nėra nurodęs, kad antstolės P. K. patvarkymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, kad jokie išieškojimai iš pareiškėjo lėšų ar turto nėra vykdomi, nors tai taip pat neturėtų reikšmės sprendžiant šią bylą. Pareiškėjas antstolės vykdymo veiksmus galėjo skųsti tik CPK nustatyta tvarka (CPK 510, 512 straipsniai). Tuo tarpu Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės patvarkymą. Rašant šį informacinį raštą, pareiškėjui priklausanti išmokėti pagal teismo sprendimą 300 Lt suma dar nebuvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (ši suma pervesta tik 2013 m. vasario 28 d.). Rašte tik informuojama, jog 300 Lt suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skųsti antstolės patvarkymą. Todėl teismas konstatavo, kad šis raštas pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Dėl to bylos dalis, kurioje skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų teismas nurodė, kad antstolė P. K. vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432 priėmė patvarkymą dėl skolininkui priklausančių mokėtinų piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotą Teisingumo ministerijai (b. l. 12, 48). Patvarkyme nurodoma, kad antstolei yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1518-88/09, išduotas 2009 m. kovo 19 d., dėl 700 Lt, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1644-582/2011, išduotas 2011 m. kovo 9 d., dėl 500 Lt išieškojimo iš V. S. išieškotojo valstybės naudai. Patvarkyme nurodoma, kad Teisingumo ministerija gali turėti skolininkui mokėtinų piniginių lėšų ar skolininkui perduotino jam nuosavybės teise priklausančio turto. Turto arešto mastas nustatytas 1590 Lt (iš jų 390 Lt vykdymo išlaidų). Nuo patvarkymo gavimo dienos Teisingumo ministerijos prašoma visas pareiškėjui priklausančias bei mokėtinas sumas pervesti į P. K. depozitinę sąskaitą. Iš spaudo patvarkyme daroma išvada, kad jis gautas Teisingumo ministerijoje 2013 m. sausio 21 d., tai patvirtina ir Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos 2013 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 65). Pinigai buvo pervesti 2013 m. vasario 26 d. (b. l. 66). Taigi pinigai pervesti gavus antstolės patvarkymą ir daugiau nei po mėnesio bei praėjus mėnesiui po to, kai pareiškėjas buvo informuotas apie tokį būsimą veiksmą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik nuginčijus šį patvarkymą CPK nustatyta tvarka, Teisingumo ministerija galėtų jo nevykdyti.

Pareiškėjas skundą teismui iš esmės grindė tik tuo, kad antstolei perduotoji suma (300 Lt) buvo neturtinės žalos atlyginimas, kuris jam priteistas teismo, o neturtinės žalos paskirtis yra kompensuoti pareiškėjo dvasinius išgyvenimus ir kitus neturtinius praradimus, todėl ši suma iš jo negali būti atimama ir perduodama kitiems tikslams. Fakto, kad 300 Lt buvo pareiškėjui teismo priteista iš valstybės neturtinei žalai atlyginti, proceso šalys neginčija. Tačiau šis pareiškėjo argumentas neatitinka įstatymo reikalavimų. CPK 739 straipsnis pateikia galutinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai.

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą Teisingumo ministerija valdo asignavimus, kurie skirti žalai, priteistai vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, atlyginti. Teisingumo ministerijos žinioje buvo ir V. S. pagal teismo sprendimą priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, ši suma buvo areštuota antstolės patvarkymu, todėl pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priklausančią 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, buvo teisėti.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad nėra nustatyti neteisėti valdžios institucijos (Teisingumo ministerijos) veiksmai, todėl nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 85-89), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Teismas nurodytoje byloje pažeidė pareiškėjo procesines teises ir atėmė galimybę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas raštiškai kreipėsi į teismą 2013 m. gegužės 28 d. su prašymu pakeisti teismo posėdžio datą dėl reikšmingų priežasčių. Visgi teismas niekaip nesureagavo į prašymą, neišsiuntė jokio atsakymo ar kito procesinio dokumento.

2. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas tariamai prašė VAGK kompensuoti žalą, patirtą dėl atsakovo veiksmų. Tai neatitinka tikrovės, nes 2013 m. vasario 19 d. skunde pareiškėjas nurodė kitus reikalavimus.

3. VAGK yra pati nenaudingiausia institucija Lietuvoje, priimanti sprendimus tik valstybinės valdžios valdininkų naudai. VAGK, kaip ikiteisminio organo, nereikalingumą patvirtina faktas, kad iš VAGK skundai vis tiek perduodami teismui, kur bylos nagrinėjamos teismine tvarka.

4. Teismas skundžiamame sprendime, nepagrįstai daug vietos skiria antstolio teisių įrodinėjimui, ir įrodinėjimui, jog antstolio veiksmus galima skųsti civiline tvarka. Šie teismo teiginiai priveda ginčą prie betikslės krypties. Ginčas nagrinėjamoje byloje vyksta dėl neteisėtos valdininkų iš Teisingumo ministerijos praktikos, dėl piktnaudžiavimo ir žalos sukėlimo po tariamai teisėtais motyvais (antstolio prašymo vykdymas).

5. Nesutinka su teismo nurodymu, jog skundžiamas Teisingumo ministerijos aktas yra informacinis laiškas ir negali būti skundžiamas, nes nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad skundžiamame akte nurodyta apskundimo tvarka, dėl to šis atsakymas negali būti laikomas informaciniu.

6. Dalyje dėl atsisakymo priteisti patirtos žalos atlyginimą pažymi, kad atsakovas, sistemingai pažeidžia įstatymo reikalavimus versti į valstybinę (lietuvių) kalbą institucijos gaunamus apeliantų prašymus. Nurodo, kad skundžiamą aktą valdininkai rengė nesuvokdami prašymo esmės ir netgi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą taip pat nesuprasdamas, kokia yra ginčo esmė, kadangi pareiškėjo dokumentai byloje nebuvo išversti į lietuvių kalbą.

7. Pažymi, jog žalos atlyginimui nesvarbu, kad tam tikras aktas nėra nuginčytas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur konstatuota, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir vertinti VAGK 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ teisėtumą.

8. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado ir neturtinė žala, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, galimybės buvo ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose.

Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 97-99), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pažymi, kad teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei į posėdį neatvyko proceso šalis, kai nusprendžia, kad be jos negalima nagrinėti bylos. Kliūčių nagrinėti bylą nebuvo, pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta, teismas pagrįstai nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjui.

2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad valstybės tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, o pareiškėjas nėra šių santykių dalyvis. Įstatymai pareiškėjui suteikia tik teisę teikti informaciją Teisingumo ministerijai apie tarnautojų daromus pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių duomenų nėra pateikęs.

3. Teismas teisingai nustatė, kad Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas apie veiksmus, kuriuos Teisingumo ministerija atliks vykdydama antstolės patvarkymą. Pareiškėjas antstolės veiksmus galėjo skųsti tik CPK nustatyta tvarka. Todėl teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto panaikinimo. Be to, pabrėžia, kad visi administracinėje byloje esantys dokumentai surašyti valstybine kalba.

4. Dėl žalos atlyginimo pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, todėl nėra ir būtinos viešosios atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2012 m. gegužės 14 d. priimtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisingumo ministerijoje 2013 m. sausio 21 d. gautas antstolės P. K. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjui, kaip skolininkui, priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas ir įpareigojo pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34)7R-697 nurodė, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. padavė skundą VAGK. Skunde pareiškėjas prašė atlyginti žalą, panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34.)-7R-697, taip pat prašė atlikti valstybės tarnautojų atestaciją. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė panaikinti VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) ir Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34)7R-697, priteisti 1000 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi laikė nepaduotu skundą dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs administracinę bylą, 2013 m. birželio 20 d. sprendimu teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto Nr. (1.34)7R-697 panaikinimo, VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) paliko nepakeistą, kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde inter alia nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo procesines teises ir atėmė galimybę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Nurodo, kad pareiškėjas raštiškai kreipėsi į teismą 2013 m. gegužės 28 d. su prašymu pakeisti teismo posėdžio datą dėl reikšmingų priežasčių, tačiau teismas niekaip nesureagavo į šį prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 78), pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

Nagrinėjama byla yra išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Nors byloje pareiškėjui apie pirmosios instancijos teismo posėdį yra pranešta, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad pareiškėjas pateikė 2013 m. gegužės 28 d. prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (b. l. 60). Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas negali dalyvauti 2013 m. birželio 5 d. 13 val. posėdyje, nes 2013 m. birželio 5 d. 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas yra V. S. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tuo pačiu metu, kai vyko pirmosios instancijos teismo posėdis nagrinėjamoje byloje, turėjo dalyvauti kitoje civilinėje byloje bei tai, kad 2013 m. birželio 5 d. 13 val. buvo pirmas posėdis administracinėje byloje, pareiškėjo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nenustatyta, vertintina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties, jo dalyvavimas kitoje byloje sutrukdė jam asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Taigi pareiškėjas įgyvendino jam suteiktą teisę pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 53 str. 2 d.), o pirmosios instancijos teismas jį atmetė nurodydamas, kad pareiškėjo prašyme nurodoma ir nagrinėjama byla yra dėl skirtingų dalykų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, nes jis yra formalus ir niekaip nepagrindžia, kodėl buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovas buvo V. S., ieškovas nurodytos bylos nagrinėjime dalyvavo. Tai, kad pareiškėjas prašyme vienoje vietoje sumaišė nurodomą bylą, yra formalus pagrindas, nes iš prašymo turinio yra akivaizdi pareiškėjo valia, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, ko buvo prašoma ir kokioje byloje. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nenagrinėjo iš esmės pareiškėjo prašymo formaliais pagrindais atmesdamas jį ir nurodydamas, kad prašyme nurodyta ne ta administracinė byla.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro minėtą išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl byloje yra reikšmingi pareiškėjo paaiškinimai. Be to, administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo, sprendžia dėl asmens subjektinių teisių gynimo (recours subjectif), šių bylų nagrinėjimo pobūdis yra kitoks negu bylų dėl individualių administracinių aktų teisėtumo (recours objectif), kuriose yra vykdoma viešojo administravimo subjektų kontrolė peržiūrint jų sprendimus (a review), todėl proceso teisės normos administraciniame teisme turi būti taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į skirtingą minėtų administraciniame teisme nagrinėjamų bylų pobūdį. Bylose dėl žalos atlyginimo, kuriose sprendžiama dėl asmens subjektinių teisių gynimo, ginčas pradedamas nagrinėti ne institucijoje, o teisme ir teismas priima sprendimą dėl asmens subjektinių teisių, todėl asmuo gali būti išklausytas tik teisme. Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad teismas, nemotyvuotai atmesdamas pareiškėjo prašymą atidėti posėdį, tuo pačiu ir duoti savo paaiškinimus byloje, pažeidė ABTĮ 5 straipsnį ir kitas normas, kuriose yra įgyvendintas teisės į tinkamą teismo procesą principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas kaip teismo pareiga išklausyti kiekvieną šalį (lot. audi alteram partem) ir negalimumas priimti sprendimo, nesuteikus galimybės kalbėti kitai šaliai (lot. in audita altera parte).

Dėl anksčiau paminėtų priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti pareiškėjui, kaip vienai iš administracinės bylos šalių, suteiktas teises, garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Panaikinus sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, dėl to, kad byla, laikantis visų proceso principų ir taisyklių, turi būti išnagrinėta iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti pareiškėjo V. S. skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė