A-556-34-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-34/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03015-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Plaskos savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plaskos savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palenkės vaivadijos biurui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Plaskos savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 1-7) prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1D-6986(22) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos ir Lenkijos Respublikos vykdo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ir ERPF). Programa įgyvendinama vadovaujantis 2007-2013 m. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa (toliau – ir Programa), Programos vadovu, taip pat LR vidaus reikalų ministro 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1V-359 patvirtintomis Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinimo Lietuvoje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT) ir kt. teisės aktais.

Pareiškėjas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2010 m. gegužės 6 d. sudarė paramos sutartį Nr. LT-PL/107/1VL/1489 (toliau – ir Paramos sutartis) dėl projekto „Ekoturizmo vystymas Lietuvos-Lenkijos pasienio regione“ (toliau – ir Projektas). Plaskos savivaldybė atlieka pagrindinės Projekto partnerės funkcijas, o Ministerija yra vadovaujančioji institucija. Palenkės vaivadijos biuro Baltstogėje Europos fondų valdymo skyrius atliko Projekto įgyvendinimo vienkartinę patikrą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad dėl galbūt nustatytų pažeidimų beveik visos Projekto išlaidos yra netinkamos finansuoti, todėl išmokėtos finansavimo lėšos Projektui įgyvendinti turi būti grąžintos.

Grąžintina suma – 539 259,19 eurų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, veikianti kaip Programos vadovaujančioji institucija ir turinti administracinio sprendimo priėmimo teisę, 2012 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1D-6986 (22) dėl lėšų grąžinimo. Nurodė, kad deklaruota 539 259,19 eurų suma nustatyta kaip netinkamos finansuoti Projekto išlaidos, o sumokėta ir pripažinta netinkama finansuoti 458 370,30 eurų suma, kurią pareiškėjas gavo iš ERPF, turi būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

Ministerija nurodė Paramos sutarties ir Lenkijos nacionalinių teisės aktų pažeidimus bei pripažino Projekto išlaidas netinkamomis finansuoti. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Programos 6 punkte yra nurodytos už Programos valdymą atsakingos institucijos, apibrėžti kiekvienos iš jų uždaviniai bei funkcijos. Projekto valdymo struktūra parengta vadovaujantis Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Bendrasis reglamentas).

Projekto kontrolės sistema dėl pažeidimų, padarytų Lenkijos teritorijoje arba Lenkijos partnerio, yra tokia:

1) pirmojo lygio kontrolierius ir nacionalinė institucija, kartu su kitomis institucijomis, jei yra toks poreikis, tiria pažeidimus ir priima galutinį sprendimą dėl pažeidimo nustatymo;

2) apie padarytą pažeidimą pranešama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Jungtiniam techniniam sekretoriatui (toliau – ir JTS);

3) pažeidimas yra svarstomas Jungtiniame stebėsenos ir valdymo komitete (toliau – ir JSVK), kuris pateikia sprendimo pasiūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai;

4) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija priima administracinį sprendimą dėl padaryto pažeidimo ir sankcijų taikymo. Ministerija Sprendime nenurodė, kuo remdamasi priima sprendimą įpareigoti grąžinti Projektui finansuoti išmokėtas lėšas, todėl pareiškėjas negali tinkamai apginti savo teisių ir išdėstyti nuomonės dėl Sprendimo teisėtumo. Ministerija Sprendimą priėmė vadovaudamasi pirmojo lygio kontrolieriaus parengtomis patikrinimo išvadomis, kuriose buvo konstatuoti pažeidimai dėl Projekto dokumentų neatitikimo, tam tikrų dokumentų bei parašų trūkumo, taip pat nurodyta, jog vykdomos statybos Lenkijos Respublikoje pažeidžia Lenkijos Respublikos statybos teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo manymu, Ministerija neturėjo teisinio pagrindo priimti Sprendimą, kadangi pirmojo lygio kontrolierius padarė nepagrįstas išvadas, o padaryti pažeidimai konstatuoti neteisėtai, be to, net jei pažeidimai ir būtų konstatuoti pagrįstai, juos galima pašalinti. Pirmojo lygio kontrolierius galbūt pažeidė pažeidimų tyrimo procedūras, kadangi tyrimo išvadoms nebuvo gautas nacionalinės institucijos – Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento – pritarimas, šios išvados nepagrįstos kompetentingų Lenkijos institucijų sprendimais.

Pareiškėjas nesutiko su pirmojo lygio kontrolieriaus tyrimo išvadomis. Nurodė, kad trys pareiškėjo pateiktos Projekto ataskaitos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir lėšos buvo išmokėtos. Tokiais veiksmais Ministerija ir pirmojo lygio kontrolierius anksčiau pripažino, jog pareiškėjas pateikė reikiamus ir visus dokumentus bei pagrindė patirtų išlaidų pagrįstumą. Visi privalomi Projekto dokumentai buvo pateikti ir yra saugomi atitinkamose institucijose, tačiau pirmojo lygio kontrolierius šių dokumentų neišsireikalavo, nesudarė galimybės pareiškėjui juos surinkti ir pateikti.

Galimi dokumentų neatitikimai ir trūkumai yra formalus pažeidimas, kuris gali būti pašalintas. Pirmojo lygio kontrolierius vadovavosi negaliojančiais teisės aktais. Kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos nėra priėmusios sprendimų dėl statybų neteisėtumo, Lenkijos Respublikos statybos priežiūros inspekcija atlieka tyrimą dėl statybų teisėtumo. Pirmojo lygio kontrolierius neturi įgaliojimų konstatuoti statybų neteisėtumo fakto, jo identifikuoti galimi pažeidimai nurodyti abstrakčiai, neišskiriant ir nenurodant, kokius teisės aktų reikalavimus ir kaip pažeidė pareiškėjas, be to, dalis kontrolieriaus išvadų yra grindžiama prielaidomis bei spėjimais.

Galimi neatitikimai statybų dokumentacijoje atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, kurie yra patraukti atsakomybėn. Plaskos savivaldybė pažymėjo, jog šiuo metu statybų dokumentų neatitikimai yra šalinami ir bus eliminuoti. Bendrojo reglamento 70 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog valstybės narės yra atsakingos už kelio daryti pažeidimus užkirtimą, pažeidimų ištaisymą ir neteisėtai sumokėtų sumų sugrąžinimą. Tiek Bendrojo reglamento, tiek 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (toliau – ir ERPF reglamentas) nuostatose nustatyti tikslai, kuriais skatinama dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, siekiant įgyvendinti konkrečius projektus.

Vykdomas Projektas turi ypatingą socialinę ir ekonominę reikšmę pasienio regiono plėtrai, todėl, įvertinus reglamentuose, Programoje ir jos vadove nurodytus tikslus, darytina išvada, jog prioritetas skiriamas Projektui įvykdyti ir jį išsaugoti, bet ne nutraukti ir neįgyvendinti uždavinių vien dėl formalių pažeidimų. Visos institucijos turi imtis priemonių Projektą įgyvendinti ir atlikti pavestas funkcijas bei laikytis gero administravimo praktikos. Šie tikslai atsispindi ir Paramos sutarties 6.1 punkte. Nei pirmojo lygio kontrolierius, nei Ministerija nėra konstatavę, kad nustatyti trūkumai negali būti pašalinami, todėl privalėjo bendradarbiauti ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Pirmojo lygio kontrolierius nėra pateikęs pareiškėjui galutinio tyrimo akto, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas ir supažindintas su galutinėmis pirmojo lygio kontrolieriaus išvadomis. Ministerija nepasinaudojo Paramos sutarties 7.7 punkte nustatyta išankstine ginčo sprendimo derybų būdu tvarka ir nepasiūlė Plaskos savivaldybei imtis priemonių trūkumams pašalinti. Ministerija netinkamai įvykdė jai pavestas funkcijas, veiksmus atliko formaliai ir taip pažeidė Sutarties 6.1 punkto, Bendrojo reglamento, ERPF reglamento, Programos, Programos vadovo ir kt. teisės aktų iškeltus tikslus, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas. Padaryti pažeidimai apsunkina pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kadangi, nenurodžius konkrečių sprendimo motyvų ir šaltinių, Plaska savivaldybė negali objektyviai ir išsamiai skųsti sprendimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (1 t., b. l. 141-147) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu Plaskos savivaldybė buvo įpareigota grąžinti jai nepagrįstai dėl padaryto pažeidimo išmokėtas Europos regioninės plėtros fondo lėšas. Pareiškėjas, veikdamas kaip pagrindinis Projekto partneris, 2010 m. gegužės 6 d. pasirašė su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Paramos sutartį, pagal kurią jam buvo skirtos ERPF lėšos Projektui įgyvendinti pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (toliau – ir ETBT) Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą. Pagal Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1018 „Dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinimo Lietuvoje“ Ministerija yra paskirta Programos vadovaujančiąja institucija.

Vadovaujančiosios institucijos ir kitų Programą įgyvendinančiųjų institucijų funkcijos nustatytos Programos dokumente, patvirtintame 2007 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)6530, Europos Sąjungos reglamentuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ETBT programų įgyvendinimą, bei Programos įgyvendinimo dokumentuose. Atkreipė dėmesį, kad skunde nurodytos PAFT ETBT programų įgyvendinimui netaikomos, o skundo 9 punkte pateikta ne Projekto, o Programos valdymo struktūra. Ministerija yra atsakinga už veiksmų programos valdymą ir įgyvendinimą laikantis patikimo finansų valdymo principo ir užtikrina, kad visą veiksmų (projektų) įgyvendinimo laikotarpį veiksmai (projektai) atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles.

Vadovaujantis ERPF reglamento 16 straipsniu, kiekviena valstybė narė sukuria kontrolės sistemą, leidžiančią patikrinti, ar pristatomi bendrai finansuojami produktai ir ar suteikiamos bendrai finansuojamos paslaugos, ar deklaruotos jos teritorijoje atliktų veiksmų arba veiksmų dalių išlaidos yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susiję veiksmai arba tų veiksmų dalys atitinka Bendrijos ir jos nacionalines taisykles. Už Lenkijos pirmo lygio kontrolę atsakinga Lenkijos Respublika, kuri nustatė, kad už Lenkijos partnerių organizacijų pirmo lygio kontrolę yra atsakingos atitinkamos vaivadijų institucijos (Palenkės arba Varmijos –Mozūrijos vaivadijų biurai).

Vadovaudamasis Bendrojo reglamento 48 straipsniu, JSVK patvirtino Programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, kuriame inter alia nustatoma pažeidimų tyrimo tvarka, už pažeidimų tyrimą ir lėšų susigrąžinimą atsakingos institucijos. Vadovaujantis šiuo aprašymu, pažeidimų tyrimą atlieka ir galutinį sprendimą dėl pažeidimo Lenkijoje priima pirmojo lygio kontrolierius (jeigu reikia, kartu su nacionaline institucija, kurios funkcijas atlieka Lenkijos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentas).

Tik nustatęs pažeidimą, JSVK teikia siūlymą Ministerijai priimti sprendimą dėl veiksmų, kurių reikia imtis dėl jau nustatyto pažeidimo (nutraukti finansavimą, reikalauti susigrąžinti lėšas, sumažinti finansavimą ar pan.). Vadovaudamasi šiuo pasiūlymu, Ministerija priima atitinkamą sprendimą. ERPF reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaujančioji institucija tikrina, ar kiekvieno veiksme (projekte) dalyvaujančio paramos gavėjo išlaidas patvirtino šio reglamento 16 straipsnio 1 punkte nurodytas tikrintojas.

Sprendimą dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo priima pirmojo lygio kontrolierius, o Ministerija neturi pareigos faktiškai tikrinti, ar bendrai finansuojami produktai yra pateikti ir paslaugos yra suteiktos ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles, o tik turi įsitikinti, ar kiekvieno paramos gavėjo išlaidas patvirtino paskirtas pirmojo lygio kontrolierius. ERPF lėšos pagrindiniams projekto partneriams išmokamos kompensuojant tik tinkamai patirtas projekto įgyvendinimo išlaidas, t. y. atitinkančias paramos sutarties ir Programos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas gali prašyti apmokėti Paramos sutarties priede „Paraiška“ nustatytas finansuoti projekto išlaidas, kurias tinkamomis pripažįsta pirmojo lygio kontrolierius (Paramos sutarties 4.1, 4.2 p.). Paaiškėjus, kad dėl padaryto pažeidimo ar kitų priežasčių buvo kompensuotos netinkamos išlaidos, nepagrįstai išmokėtos lėšos turi būti grąžinamos. Vadovaudamasi Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalimi ir nustačiusi, kad pareiškėjui išmokėtos lėšos netinkamos išlaidoms kompensuoti, Ministerija privalo susigrąžinti lėšas.

Programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašyme taip pat nustatyta, kad pagrindinis partneris privalo grąžinti visas netinkamas išlaidas, susijusias su pažeidimu, taip pat visas lėšas, kurios jam buvo nepagrįstai išmokėtos. Palenkės vaivadijos biuras, atlikęs patikrinimus vietoje, nustatė, kad pareiškėjas Projekto jungtinėse įgyvendinimo ataskaitose (Nr. LT-PL/107/1VK-1489/C/1/2, Nr. LT-PL/107/1VK-1489/C/2/2, Nr. LT-PL/107/1VK-1489/C/3/2) deklaravo išlaidas, kurios yra netinkamos finansuoti, todėl Lenkijos atsakingos institucijos nustatė pažeidimą, apie kurį pranešė Ministerijai ir JTS. 2012 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu JTS ir Ministerija gavo Lenkijos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento patvirtintą pranešimą.

Papildoma informacija dėl patvirtinimo buvo gauta 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu. JTS, kuris atlieka Programos projektų pažeidimų kontrolę, vadovaudamasis pirmojo lygio kontrolieriaus pateiktais dokumentais dėl nustatyto pažeidimo, pradėjo procedūrą dėl Europos regioninės plėtros fondo lėšų susigrąžinimo. Tiriant pareiškėjo padarytą pažeidimą ir priimant Sprendimą, vyko glaudus bendradarbiavimas tarp Ministerijos, JTS, pirmojo lygio kontrolieriaus Lenkijoje, Lenkijos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento ir tvirtinančiosios institucijos – Finansų ministerijos.

Gavus pirmojo lygio kontrolieriaus išvadas ir Lenkijos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento patvirtinimą, JTS parengė ir pateikė JSVK siūlymą priimti atitinkamą sprendimą. JSVK priėmė sprendimą patvirtinti lėšų sumą, kurią pareiškėjas turi sugrąžinti Ministerijai, o ši institucija priėmė sprendimą įpareigoti Plaskos savivaldybę sugrąžinti nurodytas lėšas. Ministerija neturėjo pagrindo nepriimti Sprendimo, nes buvo pateikta informacija apie nustatytą pažeidimą, kurio negalima pašalinti.

Pirmojo lygio kontrolieriaus išvadose ir Lenkijos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento pranešime pareiškėjo padarytas pažeidimas laikomas pažeidimu, kurio negalima pašalinti. Sprendime aiškiai suformuluota pareiga pareiškėjui grąžinti lėšas (nurodyta suma, grąžinimo terminas, Sprendimo nevykdymo ar vėlavimo įvykdyti pasekmės ir pan.). Sprendimas grindžiamas konkrečiomis teisės aktų normomis bei Paramos sutarties nuostatomis, nustatytais objektyviais faktais, vadovaujamasi JSVK sprendimu.

Pažeidimų, dėl kurių priimtas Sprendimas, aplinkybės detaliai išdėstytos pirmojo lygio kontrolieriaus patikros išvadose, taip pat papildomame susirašinėjime su pirmojo lygio kontrolieriumi. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad Sprendimas turi tam tikrų trūkumų, jų negalima laikyti esminiais, jog būtų galima Sprendimą panaikinti. Pareiškėjas buvo informuotas apie pažeidimą, žinojo apie jo padarymo pasekmes. Jis neginčija, kad gavo pirmojo lygio kontrolieriaus išvadas, kuriose buvo detaliai aprašyti padaryti pažeidimai, nurodytos pažeistos teisės aktų ir paramos sutarties nuostatos.

Sprendime nurodomi tie patys pažeidimai ir tos pačios teisės aktų ir Paramos sutarties nuostatos, kaip ir pirmojo lygio kontrolieriaus išvadose. Plaskos savivaldybės pateiktas susirašinėjimas su pirmojo lygio kontrolieriumi patvirtina, kad jis ne tik žinojo apie padarytus pažeidimus, bet ir turėjo galimybę ginti savo teises: teikti paaiškinimus ir klausimus, į kuriuos pirmojo lygio kontrolierius atsakė. Pareiškėjui gerai žinomi Sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palenkės vaivadijos biuras atsiliepime (4 t., b. 1-9) paaiškino, kad, vadovaujantis 2008 m. spalio 23 d. susitarimu tarp Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministro ir Palenkės vaivadijos vaivados, Palenkės vaivada vykdo 2007-2013 m. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos pirmojo lygio kontrolieriaus funkcijas. Susitarimas reguliuoja Palenkės vaivados bei nacionalinės institucijos uždavinius ir pareigas įgyvendinant Programą Lenkijos Respublikoje. Palenkės vaivada 2011 m. lapkričio 10 d. gavo V.

G. (W. G.) laišką, kuriame išdėstyti pažeidimai, padaryti įrengiant smulkių objektų nuotekų valyklas Plaskos savivaldybės teritorijoje pagal LT-PL/107 projektą. Palenkės vaivadijos administracija 2011 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Lomžos apskrities prokuratūrą ir klausė, ar gali imtis veiksmų, skirtų patikrinti pažeidimus. 2011 m. gruodžio 5 d. Lomžos apygardos prokuratūra patvirtino, jog nėra kliūčių vykdyti projekto kontrolės veiksmus. 2012 m. sausio 4 d. Plaskos savivaldybėje pradėtas neeilinis patikrinimas. Baigus jį, suformuoti rezultatai ir išdėstyti patikrinimo išvadoje.

Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su valymo įrenginių statyba, bei išlaidos, skirtos asmenų, atsakingų už tinkamą projekto įgyvendinimą, atlyginimams, nebuvo tinkamai pagrįstos. Patikrinimas buvo atliekamas 2012 m. sausio 4 d. – 2012 m. gegužės 22 d. Tikrinta su Projektu susijusi dokumentacija, apžiūrėtos vietos, kuriose buvo įrengtos nuotekų valyklos. Patikrinimu siekta ištirti vykdomą projektą jo atitikties nacionalinei ir Europos bendrijos teisei bei Programos reikalavimams požiūriu. Pirmojo lygio kontrolierius nepažeidė patikrinimo procedūrų.

Kontrolierius įvykdė visas pareigas, susijusias su patikrinimo atlikimu, nustatytas Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Bendradarbiavimo per sieną programų pirmojo lygio kontrolės gairių (toliau – ir Kontrolės gairės) 4.6 poskyryje „Formalieji veiksmai, susiję su vietoje atliekamu patikrinimu“. Informacija apie patikrinimo rezultatus Plaskos savivaldybei pateikta 2012 m. gegužės 24 d., nurodyta galimybė pateikti pastabas. 2012 m. birželio 14 d. Plaskos savivaldybė pateikė pastabas ir atsisakė pasirašyti kontrolės išvadas.

Savivaldybės viršaitis nesutiko nei su vienu iš pateiktų argumentų ir atsakomybę perkėlė Plaskos savivaldybės administracijos darbuotojams. Kontrolierius buvo apkaltintas, kad patikrinimo išvadoje išdėstyti teiginiai neatitinka bylos, kuria disponavo Plaskos savivaldybė, medžiagos, taip pat dokumentų klastojimu, tačiau nepateikta jokių papildomų dokumentų šiems teiginiams pagrįsti. 2012 m. birželio 26 d. pirmojo lygio kontrolierius pateikė Plaskos savivaldybei antrą patikrinimo išvados versiją, kurioje buvo padaryti nedideli pakeitimai, skirti patikslinti išvados teiginius, bei raštą dėl išdėstytų argumentų.

Plaskos savivaldybė 2012 m. liepos 16 d. dar kartą pateikė pastabas dėl išvados, kurios faktiškai atkartojo 2012 m. birželio 14 d. rašto turinį. Pareiškėjas pakartotinai atsisakė pasirašyti išvadą. Pirmojo lygio kontrolierius 2012 m. gegužės 25 d. pateikė Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijai pranešimą apie pažeidimus. Buvo išdėstyta informacija apie pažeistus nacionalinės teisės aktus ir nurodytos nustatytų pažeidimų sumos, atskirai pažymėtos iki tol išmokėtos sumos. Iki patikrinimo procedūros pradžios trys projekto vykdymo ataskaitos buvo įvertintos teigiamai, o lėšos, nurodytos prašymuose dėl apmokėjimo, buvo išmokėtos.

Tačiau projektų išlaidų administracinė kontrolė yra atliekama pateikiant projekto vykdymo ataskaitą ir yra grindžiama tik partnerio pateikta dokumentacija. Ataskaitos teikiamos kas ketvirtį arba pusmetį. Ataskaitos buvo gautos 2011 m. kovo 8 d., 2011 m. birželio 7 d. bei 2011 m. rugsėjo 8 d. ir į jas buvo įtrauktos išlaidos, susijusios su smulkiems objektams skirtų nuotekų valyklų statyba, bei sumos, skirtos už tinkamą projekto vykdymą atsakingų asmenų atlyginimams. Projekto vykdymo ataskaitose yra pateikti Plaskos seniūnijos viršaičio pasirašyti pareiškimai, kad ataskaitoje pateikta informacija atitinka tikrovę, Projekto ir Programos principus, bei informacija apie baudžiamąją atsakomybę už tikrovės neatitinkančių pareiškimų pateikimą.

Patikrinimo vietoje tikslas buvo patikrinti, ar projektinė dokumentacija partnerio buveinėje sutampa su dokumentacija, kuri buvo pateikta ataskaitoms, bei atlikti vykdomo projekto vietos apžiūrą. Negalima teigti, jog pozityvūs patikrinimo rezultatai, gauti administracinės kontrolės metu, leidžia daryti galutinę išvadą, jog ataskaitose nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Bendrijos lėšų gavėjai yra atsakingi už atliekamų veiksmų teisingumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams bet kuriuo projekto vykdymo momentu, taip pat ir jam pasibaigus.

Atlikdami patikrinimą vietose, kontrolieriai daug kartų teikė prašymus pateikti trūkstamus dokumentus arba paaiškinti juose esančius neatitikimus. Paprašius pateikti deklaracijas apie turimas nekilnojamojo turto disponavimo statybos tikslais teises, Plaskos savivaldybės viršaitis raštu pareiškė, kad savivaldybės turimoje dokumentacijoje tokių deklaracijų nėra. Paprašius pateikti pranešimų apie planuojamas statybas ir jų priedų, susijusių su įrengtomis nuotekų valyklomis, kopijas, Plaskos savivaldybės administracijos darbuotojas, turintis rašytinį viršaičio įgaliojimą teikti su Projektu susijusią informaciją bei pasirašyti raštus, susijusius su valyklų statyba, raštu informavo, kad Plaskos savivaldybė neturi pranešimų apie planuojamas statybas ir jų priedų kopijų, todėl negali jų pateikti.

Minėtuose pareiškimuose nebuvo informacijos apie galimybę atkurti trūkstamus dokumentus. Visos pirmojo lygio kontrolės išvados buvo pagrįstos teisės aktais ir kitais dokumentais, galiojusiais tiek Projekto vykdymo, tiek patikrinimo metu. Tirta visų pagal Projektą vykdomų veiksmų atitiktis teisės aktams. Argumentas, kad pirmojo lygio kontrolė išvadas priėmė remdamasi negaliojančiais teisės aktais, yra nepagrįstas. Plaskos savivaldybė, kaip projekto partneris, yra atsakinga už tai, kad projektas būtų vykdomas laikantis teisės aktų ir Paramos sutarties.

Galimai nepakankamas trečiųjų asmenų pareigų atlikimas turėjo lemti atitinkamus teisinius veiksmus tų asmenų atžvilgiu, tačiau negali tapti pateisinimu partneriui, kuris yra atsakingas už Projekto įgyvendinimą laikantis Paramos sutarties sąlygų ir Programos principų. Patikrinimo išvadoje tiksliai nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Patikrinimo rezultatuose pažymėta, kad trūksta Statybos įstatymo reikalaujamos dokumentacijos – panaudos sutarčių, pareiškimų apie disponavimą sklypu, taip pat projektuotojo parašo geodeziniuose žemėlapiuose ir planuose.

Pirmojo lygio kontrolieriaus išvados buvo pagrįstos ir po statybų vykdytos geodezinės inventorizacijos rezultatais. Kontrolierius įvykdė visas savo pareigas, priklausančias pagal Programoje atliekamas funkcijas, laikydamasis galiojančių teisės aktų ir Programos gairių, o visa teisinė ir finansinė atsakomybė už Projekto vykdymą laikantis Paramos sutarties nuostatų, Programos reikalavimų bei teisės aktų tenka Plaskos savivaldybei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (6 t., b. l. 174-187) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1D-6986(22) dėl sumokėtos netinkamos finansuoti 458 370,3 eurų sumos iš Europos regioninės plėtros fondo grąžinimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad Plaskos savivaldybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2010 m. gegužės 6 d. sudarė paramos sutartį Nr. LT-PL/107/1VL/1489 dėl projekto „Ekoturizmo vystymas Lietuvos-Lenkijos pasienio regione“.

Pagal Paramos sutartį vadovaujančioji institucija Ministerija įsipareigojo skirti Europos regioninės plėtros fondo lėšas pagrindiniam partneriui Plaskos savivaldybei Projektui įgyvendinti. Nustatyta Projekto įgyvendinimo trukmė – iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Paramos sutarties 6 paragrafe nustatyta įsipareigojimų nevykdymo nustatymo ir sankcijų už pažeidimus skyrimo procedūra. Susitarimu Nr. 1 buvo padidinti bendras tinkamas finansuoti Projekto biudžetas, bendra tinkamų finansuoti Projekto tiesioginių išlaidų suma ir suma, skiriama iš ERPF projektui įgyvendinti, o susitarimu Nr. 2 pratęsta projekto įgyvendinimo trukmė.

Palenkės vaivadijos biuras 2012 m. sausio 4 d. – 2012 m. balandžio 27 d. atliko vienkartinę patikrą ir surašė patikros išvadą, kurioje nurodė nustatytus pažeidimus. Buvo tikrinama su vykdomu projektu susijusi dokumentacija, apžiūrėtos vietos, kuriose įrengtos nuotekų valyklos. Patikrinimo tikslas buvo ištirti vykdomą projektą jo atitikties nacionalinei ir Europos bendrijos teisei bei Programos reikalavimams požiūriu. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad išlaidos, susijusios su valyklų statyba, bei išlaidos, skirtos asmenų, atsakingų už tinkamą projekto įgyvendinimą, atlyginimams nebuvo tinkamai pagrįstos.

Apie vienkartinio patikrinimo rezultatus Plaskos savivaldybė informuota 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. WZF.III.804.1.2012.AW, kuriame taip pat nurodyta galimybė per 14 dienų nuo patikros išvados gavimo pateikti pastabas. Pareiškėjas 2012 m. birželio 1 d. pateikė pastabas. Atsižvelgdamas į tai, kad rajonų statybų priežiūros inspekcijos ir Augustavo rajono prokuratūra dar nebaigė pradėtų tyrimų, prašė pratęsti terminą, skirtą su patikros išvada susijusioms pastaboms pateikti, kol bus gauta objektyvi, išsami ir patikrinta informacija apie investicijos, kuri yra patikros objektas, faktines įgyvendinimo aplinkybes.

Palenkės vaivadijos biuras 2012 m. birželio 8 d. rašte WZF.III.804.1.2012.RK pažymėjo, kad Plaskos savivaldybė yra Projekto pagrindinė partnerė ir privalo bet kuriuo investicijų įgyvendinimo momentu ir kiekviename investicijų įgyvendinimo etape disponuoti išsamia ir tikslia informacija apie su investicijomis susijusias faktines aplinkybes, ir nustatė, jog galutinis pastabų dėl Projekto patikros išvados pateikimo terminas baigiasi 2012 m. birželio 12 d. Plaskos savivaldybė 2012 m. birželio 11 d. pateikė papildomas pastabas. Nurodė, kad su patikros išvada nesutinka.

Pažymėjo, kad Palenkės vaivadijos biuro inspektoriai faktines aplinkybes nustatė vadovaudamiesi tik dokumentais bei apibendrinimais. Remiantis turimais duomenimis, negalima konstatuoti, kad buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos projekto LT-PL/107 išlaidos yra netinkamos finansuoti, nes dar nebaigti tyrimai, kuriais siekiama nustatyti teisės pažeidimus ir 700 buitinių nuotekų valymo įrenginių galimų statybos sutarčių pažeidimų, padarytų vykdytojo, atitaisymo sąnaudas. Palenkės vaivadijos biuras, įvertinęs pareiškėjo pateiktas pastabas, 2012 m. birželio 26 d. rašte konstatavo, kad 2012 m. birželio 11 d. rašte pateikti prieštaravimai neturi įtakos patikros išvadoje išdėstytiems faktams.

Atsižvelgus į Plaskos savivaldybės pastabas dėl patikros išvadoje pateiktų duomenų netaisyklingumo ir teiginių nekonkretumo, buvo patikslinti įrašai, susiję su:

1) sklypų, kurių atžvilgiu nustatyta, jog esama dviejų geodezinių žemėlapių, galiojančių vienam sklypui, su skirtingomis nuotekų valymo įrenginio buvimo vietomis, skaičiumi;

2) projektuotojo parašo trūkumu pateiktuose geodeziniuose žemėlapiuose ir brėžiniuose;

3) infrastruktūros ministro įsako dėl techninių sąlygų, kurias turi atitikti pastatai ir jų išdėstymo vieta, pažeistų paragrafų sukonkretinimu;

4) minėto įsako išleidimo metais;

5) su trūkstamų panaudos sutarčių, susijusių su valymo įrenginių statybomis, skaičiumi;

6) sumos, gautos iš Europos regioninės plėtros fondo, išskyrimu iš bendros neatitikimų sumos. Plaskos savivaldybė 2012 m. liepos 12 d. pateikė pastabas dėl patikros išvados, kuriose faktiškai atkartojo 2012 m. birželio 14 d. rašto turinį, ir pakartotinai atsisakė pasirašyti patikrinimo išvadą. Palenkės vaivadijos biuras 2012 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentui išsiuntė pranešimą dėl išieškojimo būtinumo. Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento atstovė 2012 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku JTS ir Ministerijai išsiuntė pranešimą-ataskaitą apie įtarimą/nustatytą Projekto pažeidimą.

Gavęs pranešimą apie nustatytą pažeidimą projekte, JTS pažeidimų kontrolierius elektroniniu laišku pirmojo lygio kontrolieriaus prašė pateikti išsamesnę informaciją, susijusią su nustatytu pažeidimu. Prašoma informacija buvo pateikta 2012 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku. JTS 2012 m. birželio 28 d. raštu Nr. P-504 Palenkės vaivadijos prašė informuoti, ar nacionalinė institucija valdymo ir kontrolės sistemos apraše nustatyta tvarka patvirtino pranešimą apie įtariamą/nustatytą projekto Nr. LT-PL/107 „Ekologinio turizmo plėtra Lenkijos ir Lietuvos pasienio regione“ pažeidimą.

Taip pat prašė pateikti išsamesnę informaciją apie pažeidimą, kad galėtų parengti JSVK sprendimo projektą dėl tolesnių su nustatytu pažeidimu ar lėšų susigrąžinimu susijusių veiksmų:

1) kokios konkrečios 700 privačių namų nuotekų valymo įrenginių vietos pripažintos netinkamomis ir dėl kokių priežasčių;

2) ar techninių dokumentų apimtis skyrėsi nuo planuotosios;

3) kodėl visa suma pripažinta netinkama ir pan. Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento atstovė 2012 m. liepos 2 d. elektroniniu laišku informavo JTS, kad pranešimą apie įtarimą/nustatytą pažeidimą nacionalinė institucija išsiuntė 2012 m. gegužės 29 d. JTS 2012 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento atstovės prašė informuoti, kaip ir kada nacionalinė institucija patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. pranešimą, bei išsamesnės informacijos apie nustatytą pažeidimą (jo apibūdinimas, tyrimo procedūros, veiksmai, kurių reikia imtis, ir pan.), kad galėtų parengti aiškų pasiūlymą dėl JSVK sprendimo, susijusio su susigrąžinimo procedūra.

Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento atstovė 2012 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad nacionalinė institucija patikrino 2012 m. gegužės 29 d. paštu išsiųsto pranešimo atitiktį formos reikalavimams. Prireikus išsamesnės informacijos apie pažeidimą, nurodė kreiptis į Palenkės vaivadijos biurą. Palenkės vaivadijos biuras 2012 m. liepos 23 d. raštu Nr. WZF-III.803.42.4.2012.RK JTS trumpai pristatė informaciją, pateiktą patikrinimo vietoje ataskaitoje, bei informavo, kad pranešimas apie įtariamą/nustatytą projekto Nr. LT-PL/107 pažeidimą buvo parengtas ir pateiktas nacionalinei institucijai pagal Išsamų informacijos apie pažeidimus ir sumas, kurios turi būti grąžintos pagal ETC programas, aprašymą.

Šiame nacionalinės institucijos parengtame dokumente išsamiai aptariamos pranešimo apie ETC programose nustatytus pažeidimus procedūros. JTS 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. P-599 pakartotinai kreipėsi į Palenkės vaivadiją ir prašė pateikti informaciją bei užpildyti lentelę, kurioje būtų nurodyta:

1) konsoliduotų pažangos ataskaitų, kuriose pranešta/pranešama apie netinkamas išlaidas, skaičius;

2) konsoliduotų pažangos ataskaitų statusas;

3) bendra ataskaitoje patvirtinta suma;

3) ataskaitoje patvirtinta ERPF suma (eurais);

4) su pažeidimu susijusi suma ir biudžeto eilutės numeris. Taip pat prašyta pateikti išsamią informaciją, kaip ir kokios konkrečios Dotacijos sutarties nuostatos buvo pažeistos, bei nurodyti kitus pažeistus teisės aktus. Palenkės vaivadijos administracija 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. WZF-III.803.42.4.2012.RK JTS pateikė išsamią informaciją apie nustatytą pažeidimą, nurodė pažeistus teisės aktus. 2012 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu laišku JTS paprašė pateikti netinkamų išlaidų apskaičiavimo metodiką. Palenkės vaivadija 2012 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu laišku informavo JTS, kad biudžeto 3.1.1 eilutėje nurodytina 263 568,39 eurų (ERPF) pažeidimo suma.

Pranešime nurodyta ERPF tenkanti suma (458 370,3) apskaičiuota pagal biudžeto kategorijas. ERPF tenkančios sumos buvo apskaičiuotos ir sudėtos. 1-oje kategorijoje (darbo užmokestis) pažeidimo suma – 517,31 (ERPF – 439,71), 3-ioje kategorijoje (darbai, paslaugos ir teikimas) pažeidimo suma – 538 741,88 (ERPF – 457 930,59), todėl ERPF tenkanti pažeidimo suma – 458 370,30. JTS pažeidimų kontrolierius 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. P-676 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentui pateikė visą su nustatytu pažeidimu susijusią informaciją.

Taip pat buvo pateiktas JSVK sprendimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Projekto pažeidimu, projektas. JTS 2012 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. P-689 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentui pateikė informaciją apie pažeidimą. JSVK 2012 m. spalio 2 d. patvirtino sprendimą dėl 458 370,3 eurų dydžio ERPF lėšų grąžinimo, susijusio su nustatytomis netinkamomis finansuoti išlaidomis, pervedant lėšas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą.

Sustabdė visų būsimų Projekto ataskaitų tikrinimą ir tvirtinimą pradedant nuo ketvirto ataskaitinio laikotarpio, kol Projekto vadovaujantis partneris neatgaus šios sprendimo 1 punkte nurodytos sumos. Taikytas finansinis koregavimas ir sumažintos tinkamos finansuoti projekto sąnaudos – bendras tinkamas finansuoti projekto biudžetas negali viršyti 3 380 632,82 eurų, o maksimali suma iš Europos regioninės plėtros fondo – 2 873 537,88 eurų, bei panaikinta dalis bendro tinkamo finansuoti projekto biudžeto. Kadangi bendras tinkamas finansuoti projekto biudžetas Paramos sutartyje nurodytas maksimaliomis sumomis, dėl minėto finansinio koregavimo joks šios sutarties pakeitimas nebus sudaromas.

Projekto partnerė negali vėl panaudoti netinkamos finansuoti sumos (iš viso 539 259,19 eurų, iš kurių 458 370,30 eurų yra iš Europos regioninės plėtros fondo tolesniam projekto įgyvendinimui). Apie šį sprendimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas informuotas JTS 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. P-772. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2012 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1D-6986(22) dėl lėšų grąžinimo, kuriame nurodė, kad deklaruota 539 259,19 eurų suma nustatyta kaip netinkamos finansuoti Projekto išlaidos.

Skundžiamame sprendime Ministerija nurodė, kokie vykdant Projektą buvo nustatyti pažeidimai, ir kad tokie pareiškėjo veiksmai neatitiko Sutarties 5.1.7 ir 5.1.14 punktų nuostatų, pažeidė Lenkijos Respublikos statybų įstatymo 30 ir 34 straipsnius ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministerijos potvarkio dėl pastato techninių sąlygų ir statybos vietos 36 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 37 straipsnį. Apie šį sprendimą Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentą JTS informavo 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. P-851.

Teismas konstatavo, kad pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai, pagal kuriuos skirstoma Europos regioninės plėtros fondo parama, yra Bendrasis reglamentas ir ERPF reglamentas. Pagal ERPF reglamento 58 straipsnį valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje; numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą; numatomos patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinių ataskaitų teikimo sistemos; numatoma informavimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakingoji įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai; numatoma sistemų veikimo audito tvarka; numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros; numatomos informavimo apie pažeidimus bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą ir stebėsenos procedūros.

Vykdant šias nuostatas buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa. Už Programos valdymą atsakingos institucijos, nurodytos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos 6 punkte. Minėta Programa buvo patvirtinta du kartus. Pirmoji Programos redakcija patvirtinta 2008 m. gegužės 22 d., o antroji – 2011 m. gruodžio 9 d., tačiau bendrosios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės organizavimo liko nepakitusios. Šiame punkte taip pat apibrėžti kiekvienos iš jų uždaviniai bei funkcijos. Lenkijoje pirmo lygio kontrolę atlieka Varmijos-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų biurai.

Jei įmanoma patikrinti tik viso projekto bendrai finansuojamų produktų pateikimą ir paslaugų suteikimą, tikrina tos valstybės narės, kurioje yra įsikūręs pagrindinis paramos gavėjas, kontrolierius. Įstaiga, atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą Lenkijoje, yra Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentas. Ši institucija yra pagrindinis vadovaujančiosios institucijos partneris Programos lygmeniu. Pagrindiniai Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento uždaviniai yra Lenkijos pasienio regione koordinuoti ir įgyvendinti šią Programą ir projektus bei vykdyti jų stebėseną, teikti vadovaujančiajai institucijai informaciją apie nustatytus pažeidimus, padarytus Lenkijos projekto partnerių, ar įtarimus dėl pažeidimų.

Vykdant Bendrojo reglamento 59 straipsnio įpareigojimą pagal Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1018 „Dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinimo Lietuvoje“ Ministerija yra paskirta Programos vadovaujančiąja institucija. Teismas nurodė, kad, įvertinant pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdytinų funkcijų Sprendimo priėmimo eigoje, būtina išaiškinti kontrolės vykdymo ir sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimo mechanizmą.

Bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo nustato Bendrasis reglamentas. Pagal šio reglamento 60 straipsnį, už veiksmų programos valdymą ir įgyvendinimą laikantis patikimo finansų valdymo principo atsako vadovaujančioji institucija. Ji, be kita ko, užtikrina, kad veiksmai finansavimui būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programai taikytinais kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles. Kitos vadovaujančiosios institucijos funkcijos susijusios su kitų programų vykdymo procedūrų atlikimu.

ERPF reglamento 15 straipsnis nustato, kad vadovaujančioji institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nustatytas užduotis, išskyrus užduotis, susijusias su veiksmų ir išlaidų teisingumu, atsižvelgdama į nacionalines ir Bendrijos taisykles, išdėstytas to straipsnio b punkte. Todėl ji tikrina, ar kiekvieno veiksme dalyvaujančio paramos gavėjo išlaidas patvirtino šio reglamento 16 straipsnio 1 punkte nurodytas tikrintojas. Vadovaujančioji institucija, prireikus, susitarusi su pagrindiniu paramos gavėju, nustato kiekvieno veiksmo įgyvendinimo tvarką.

ERPF reglamento 16 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad išlaidoms patvirtinti kiekviena valstybė narė sukuria kontrolės sistemą, leidžiančią patikrinti, ar pristatomi bendrai finansuojami produktai ir ar suteikiamos bendrai finansuojamos paslaugos, ar deklaruotos jos teritorijoje atliktų veiksmų arba veiksmų dalių išlaidos yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susiję veiksmai arba tų veiksmų dalys atitinka Bendrijos ir jos nacionalines taisykles. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė paskiria tikrintojus, kurių pareiga yra patikrinti, ar kiekvieno veiksme dalyvaujančio paramos gavėjo deklaruotos išlaidos yra teisėtos ir teisingos.

Vadovaudamasis Bendrojo reglamento 48 straipsniu, nustatančiu, kad turi būti parengtos valdymo ir kontrolės sistemos, kuriose nustatomos ir informavimo apie pažeidimus bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą ir stebėsenos procedūros, Programos JSVK patvirtino Programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą. Pagal šį aprašymą bei Programos vadovo 5.4.2 punktą tyrimą dėl įtariamų pažeidimų atlieka ir galutinį sprendimą dėl pažeidimų Lenkijoje priima pirmojo lygio kontrolierius (prireikus – suderinus ar pasitarus su nacionaline institucija ar kitomis institucijomis).

Tai, kad ERPF reglamentas nustato specialią Europos regioninės plėtros fondo programos organizavimo išimtį, jog vadovaujančioji institucija neatlieka Bendrojo reglamento 60 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos kitų panašių fondų vadovaujančioms institucijoms įprastos pareigos – kontroliuoti veiksmus, susijusius su veiksmų ir išlaidų teisingumu, perduodant šią funkciją pagal ERPF reglamento 16 straipsnio 1 dalį įsteigtai kiekvienos atskiros valstybės narės kontrolės sistemai bei Programos vadovo 5.4.2 punkto nuostatos dėl pažeidimo tyrimo procedūros, rodo, jog Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programai vadovaujanti Ministerija neturi nei teisės, nei pareigos peržiūrėti Lenkijos Respublikos kontrolieriaus padarytų išvadų dėl pažeidimo buvimo.

Programos vadovo 5.4.2 punkte tiesiogiai įtvirtinta, jog Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus sprendimas yra galutinis. Iš to daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie Programos vykdymo eigoje padarytą pažeidimą, turi pareigą patikrinti ne materialinę šio sprendimo priėmimo pusę, o įsitikinti tinkamu procedūros vykdymu, t. y. įvertinti, ar sprendimo dėl pažeidimo priėmimo eigoje galėjo būti pažeistos procedūrinės taisyklės, dėl ko atsirado pagrįsta galimybė priimti neteisingą sprendimą.

Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta procedūrinių Sprendimo priėmimo pažeidimų, dėl kurių galėtų būti priimtas neteisingas sprendimas. Programos vadovo 5.4.2 punkte nurodyta, kad tada, kai pirmojo lygio kontrolieriai nustato ar įtaria pažeidimą, jie nedelsdami (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo/įtarimo dienos) nacionalinei institucijai pateikia pranešimą apie įtariamą/nustatytą pažeidimą. Pranešimas apie įtariamą/nustatytą pažeidimą pildomas anglų kalba ir siunčiamas nacionalinei institucijai elektroniniu paštu tiek skenuota, tiek redaguoti tinkama versija.

Nacionalinei institucijai nustačius, kad pranešimas apie įtariamą/nustatytą pažeidimą atitinka formos reikalavimus, jis nedelsiant (tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvirtinimo dienos) elektroniniu paštu pateikiamas JTS ir vadovaujančiajai institucijai. Palenkės vaivadijos biuro patikros išvada buvo pasirašyta 2012 m. gegužės 16 d. – 2012 m. gegužės 22 d. Palenkės vaivadijos biuras 2012 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentui išsiuntė pranešimą dėl išieškojimo būtinumo.

Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento atstovė 2012 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku JTS ir Ministerijai išsiuntė pranešimą-ataskaitą apie įtarimą/nustatytą Projekto pažeidimą. Vėliau Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija, susirašinėdama su JTS, patvirtino, kad 2012 m. gegužės 29 d. raštas yra laikytinas Valdymo ir kontrolės sistemos aprašo 2.6 punkte nustatytos procedūros įvykdymu nustatyta tvarka. Valdymo ir kontrolės sistemos aprašo 2.6 punkte Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento veiksmai nėra formalizuoti, nėra nustatyta, kad ministerija turi priimti kokį nors atskirą dokumentą, kuris būtų laikomas patvirtinimu.

Taigi pareiškėjo argumentai dėl procedūros netinkamumo negavus Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento patvirtinimo laikomi nepagrįstais. Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamentas yra akivaizdžiai patvirtinęs savo poziciją nustatyto pažeidimo atžvilgiu 3 pranešimais JTS. Programos vadovo 5.4.2 punktas nustato, kad sprendimus dėl tolesnių su nustatytais pažeidimais susijusių veiksmų priima JSKV. Galimas vienas ar daugiau šių JSVK sprendimų dėl nustatytų pažeidimų:

1) panaikinti projekto finansavimą ir pareikalauti sugrąžinti Programai visą projektui jau sumokėtą sumą;

2) panaikinti dalį projekto finansavimo ir pareikalauti sugrąžinti Programai netinkamą išlaidų dalį;

3) sumažinti dotaciją suma, atitinkančia su pažeidimu susijusias netinkamas išlaidas, atsižvelgiant į atitinkamą Programos bendro finansavimo dydį;

4) pareikalauti sugrąžinti Programai visas projekto partnerio patirtas išlaidas, nustačius pažeidimą. JSVK 2012 m. spalio 2 d. patvirtino sprendimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimas atitinka JSVK siūlomą sprendimą. Jokių procedūrinių pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų turėti įtakos Sprendimui priimti, byloje nebuvo nustatyta, todėl Ministerija tinkamai vykdė jai Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos nustatytas pareigas ir turėjo teisinį bei faktinį pagrindą priimti Sprendimą.

Tiriami veiksmai atitinka teisės aktų pateikiamą pažeidimo sąvoką, todėl informacijos apie juos gavimas buvo pagrindas pradėti tyrimo procedūrą. Pažeidimu pagal Bendrojo reglamento 2 straipsnio 7 punktą laikomas Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Projektų vadove įtvirtinta platesnė ir detalesnė pažeidimo sąvoka. Pagal jį, pažeidimas reiškia bet kokį Europos Sąjungos arba nacionalinių teisės aktų arba reglamentų pažeidimą, kuris įvyko dėl projekto pagrindinio partnerio ar kitų partnerių, Programos institucijų (vadovaujančios nacionalinės ar tvirtinančiosios institucijos, JTS, regioninių kontaktinių centrų, audito institucijos, pirmojo lygio kontrolę atliekančių institucijų) darbuotojų veiklos ar neveikimo, ir kuris turi arba gali turėti neigiamos įtakos bendrajam Europos Bendrijos biudžetui.

Pagal Programos vadovo 5.4.2 punktą Projekto pažeidimu laikoma:

1) neteisingos informacijos, pagal kurią buvo suteiktas finansavimas arba išlaidos pripažintos tinkamomis finansuoti, pateikimas paraiškoje arba įgyvendinimo ataskaitose;

2) dokumentų, reikalingų patirtų išlaidų pagrįstumui arba išlaidų sumokėjimui patvirtinti, nepateikimas arba klaidingų ar neteisingų dokumentų pateikimas;

3) projekto patvarumo ir nuosavybės reikalavimų nesilaikymas;

4) viešųjų pirkimų reikalavimų arba pirkimo taisyklių, jeigu projekto partneriui netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės, nesilaikymas;

5) kitų paramos sutarties nuostatų pažeidimai, dėl kurių buvo arba gali būti patirta netinkamų išlaidų;

6) projekto produktų ir rezultatų neįgyvendinimas. Sprendime aiškiai išvardyti Paramos sutarties punktų bei teisės aktų pažeidimai, o jų faktinis pagrindimas išdėstytas Patikros ataskaitoje. Sprendimu pareiškėjas įpareigotas netinkamas finansuoti lėšas grąžinti į atsakovo sąskaitą. Vadovaujantis Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalimi, nustačiusi, kad pareiškėjui išmokėtos lėšos netinkamoms išlaidoms kompensuoti, Ministerija privalo imtis atitinkamų finansinių korekcijų, t. y. susigrąžinti lėšas. Programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašyme nustatyta, kad pagrindinis partneris privalo grąžinti visas netinkamas lėšas, susijusias su pažeidimu, taip pat lėšas, kurios jam buvo nepagrįstai išmokėtos.

Europos regioninės plėtros fondo lėšos pagrindiniams projekto partneriams išmokamos kompensuojant tik tinkamai patirtas projekto įgyvendinimo išlaidas, t. y. atitinkančias Paramos sutarties ir Programos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas gali prašyti apmokėti tik tinkamai patirtas Paramos sutarties priede „Paraiška“ nustatytas finansuoti projekto išlaidas, kurias tinkamomis pripažįsta pirmojo lygio kontrolierius (Paramos sutarties 4.1 ir 4.2 p.). Paaiškėjus, kad dėl padaryto pažeidimo ar kitų priežasčių buvo kompensuotos netinkamos išlaidos, nepagrįstai išmokėtos lėšos turi būti grąžinamos.

Aptartų teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad Ministerija sprendimą priima vadovaudamasi JSVK siūlymu dėl veiksmų, kurių reikia imtis dėl nustatyto pažeidimo (nutraukti finansavimą, reikalauti susigrąžinti lėšas, sumažinti finansavimą ar pan.). Ministerija, vadovaudamasi šiuo pirmojo lygio kontrolieriaus sprendimu, priimdama sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, neturi pareigos tikrinti, ar bendrai finansuojami produktai yra pateikti ir paslaugos suteiktos ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles.

Nagrinėjamu atveju Ministerijai buvo pateikta informacija apie nustatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis pažeidimų kontrolę reglamentuojančiais teisės aktais ji neturėjo pagrindo nepriimti Sprendimo dėl netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Projektas yra įgyvendinamas Lenkijos Respublikos teritorijoje, taigi turi atitikti Lenkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pirmojo lygio kontrolieriaus sprendimas yra Lenkijos Respublikos viešojo administravimo srityje veikiančio subjekto priimtas sprendimas, todėl negali būti peržiūrimas kitos valstybės administraciniame teisme.

Dėl to, kad Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus sprendimas dėl pažeidimo laikomas galutiniu, teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kurie yra susiję su šio subjekto padarytu sprendimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių esminių pažeidimų ir apskritai nepateikia patikrinimo ataskaitos vertinimo, o skunde remiasi tik bendromis frazėmis. Byloje taikytinuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kokiu atveju pažeidimai gali būti laikomi pašalintinais ir kokiu nepašalintinais, todėl šis kriterijus yra vertinamojo pobūdžio.

Teismas priėjo išvadą, kad pats pareiškėjas turėjo paneigti Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento pranešime-ataskaitoje padarytą išvadą apie nustatytą pažeidimą, kad jis negali būti pašalintas. Pareiškėjas išvados neginčijo, tinkamai sutvarkytos dokumentacijos nepateikė. Patikrinimo ataskaitoje išvardyti pažeidimai – pranešimas JTS apie ketinimą statyti valymo įrenginius, projektuotojo parašų ant geodezinių žemėlapių nebuvimas, skirtingi geodeziniai žemėlapiai ir brėžiniai tam pačiam sklypui, neaiškūs situaciniai planai – teisingai įvertinti kaip nepašalinti pažeidimai, kadangi statybų dokumentacija negali būti tvarkoma į praeitį.

Sprendimą dėl padaryto pažeidimo priėmė ne atsakovas, todėl pareiškėjo teiginys, kad Ministerija Sprendimą turėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, patvirtinančiais pažeidimo padarymą, yra visiškai nepagrįstas. Pirmojo lygio kontrolieriaus išvadose pareiškėjo padarytas pažeidimas laikomas pažeidimu, kurio negalima pašalinti. Kadangi Sprendimą dėl pažeidimo padarymo priėmė ne Ministerija, ji neturėjo pagrindo nustatyti terminą pažeidimo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad Sprendimas iš esmės yra sankcijos pritaikymas už pažeidimą, kuris buvo nustatytas remiantis Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus parengta patikrinimo ataskaita.

Ši ataskaita, kaip galutinis pažeidimą konstatuojantis dokumentas, yra Sprendimo faktinis pagrindas. Tų pačių aplinkybių kartojimas Sprendime nėra būtinas ar reikalingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo atsakovo Sprendimo turinį, pripažino, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daroma išvada, kad iš ERPF sumokėta ir netinkama finansuoti 458 370,3 eurų suma turi būti grąžinta Ministerijai, nurodyti pirmojo lygio kontrolieriaus nustatyti pažeidimai.

Plaskos savivaldybė buvo informuota apie aptiktą pažeidimą, žinojo apie jo padarymo pasekmes, jai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad, Palenkės vaivadijos biurui nustačius Projekto pažeidimus, Ministerija pagrįstai nusprendė, jog iš ERPF sumokėta netinkama finansuoti 458 370,3 eurų suma turi būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą.

Sprendimą priėmė kompetentinga institucija, ji vadovavosi taikytinomis teisės normomis, konsultavosi su pažeidimą tyrusiomis institucijomis. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas priimtas taikant negaliojančias teisės normas, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia konkrečiais argumentais, koks negaliojantis įstatymas buvo pritaikytas. Sprendime aiškiai suformuluota pareiga pareiškėjui grąžinti lėšas (nurodyta suma, grąžinimo terminas, Sprendimo nevykdymo ar vėlavimo įvykdyti pasekmės ir pan.). Sprendimas grindžiamas konkrečiomis teisės aktų normomis bei Paramos sutarties nuostatomis, nustatytais objektyviais faktais.

Priimant prašomą panaikinti sprendimą, esminių taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nenustatyta. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. Pareiškėjas Plaska savivaldybė apeliaciniu skundu (7 t., b. l. 18-24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neįvertino, jog Paramos sutartis tarp šalių yra galiojanti, sukelianti šalims teises ir pareigas, todėl tiek pareiškėjo, tiek Ministerijos prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi.

2. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus bei Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento pranešime-ataskaitoje pateiktas vertinimas, jog padaryti pažeidimai negali būti pašalinti, yra nepagrįstas. Teismas šių įrodymų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo iniciatyva buvo pratęstas Projekto įgyvendinimo terminas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina Susitarimas Nr. 2 dėl Paramos sutarties Nr. LT-PL/107/1VL/1489 pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti Paramos sutarties 3.1.2 ir 3.1.3 punktai, nustatant, jog Projekto pabaiga - 2013 m. rugpjūčio 31 d., Projekto vykdymo terminas - 36 mėn. Projekto įgyvendinimo termino pratęsimas buvo atliktas jau po Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus atlikto tyrimo, tačiau iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Toks atsakovo veiksmas patvirtina, kad pratęsdamas Projekto įgyvendinimo terminą atsakovas nelaikė, jog nustatyti pažeidimai negali būti pašalinti. Aplinkybę, jog nustatyti pažeidimai arba jų dalis gali būti pašalinti patvirtina pareiškėjo pateiktas įrodymas - Augustavo rajono statybų priežiūros inspektoriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis, kurioje pažymėta, jog galiojančiuose Lenkijos Respublikos įstatymuose yra numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjo manymu, pateiktas kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos dokumentas turėjo būti teismo įvertintas sprendžiant klausimą, ar Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolierius išvadoje bei Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento pranešime-ataskaitoje padaryta išvada apie negalimumą pašalinti pažeidimus yra pagrįsta. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų visų Projekto įgyvendinimui patirtų išlaidų pagrįstumą, turėtų išlaidas patvirtinančią tvarkingą dokumentaciją ir šiuo metu gali pašalinti nustatytus neatitikimus, kaip numatyta Paramos sutarties 5.1.14 punkte. Tuo tarpu Ministerija nevykdė Paramos sutarties 6.1, 7.7 punkte nustatytos bendradarbiavimo ir ginčų sprendimo derybomis pareigos, nenustatė ir nesiaiškino, ar padaryti trūkumai gali būti pašalinti.

3. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie lėšų susigrąžinimo procedūros pradžią, jam nebuvo sudaryta galimybė skųsti Lenkijos institucijų sprendimus ir ginti savo teises. Apie pradėtą lėšų susigrąžinimo procedūrą, tiksliau apie priimtą Ministerijos sprendimą, pareiškėjas buvo informuotas tik po Ministerijos sprendimo priėmimo 2012 m. spalio 22 d. Per visą laiką nuo 2012 m. liepos 16 d. pareiškėjui nebuvo žinoma apie vykdomą lėšų susigrąžinimo procedūrą. Pareiškėjui taip pat nebuvo įteiktas Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos patvirtinimas apie pritarimą Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus išvadoms. Pareiškėjo nuomone, Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolierius pažeidė tyrimo procedūras tuo aspektu, kad dar nebaigęs tyrimo (galutinė išvada surašyta 2012 m. gegužės 24 d., koreguota 2012 m. birželio 26 d.) ir neįvertinęs pareiškėjo nesutikimo su tyrimo išvadomis argumentų, informavo Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministeriją apie nustatytą pažeidimą. Pastaroji, savo ruožtu, neturėdama pareiškėjo paaiškinimų bei esant nebaigtam tyrimui, patvirtino, jog pažeidimas nustatytas. Tokie Lenkijos Respublikos institucijų veiksmai liudija, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai buvo vertinami formaliai, nesigilinant į jų turinį, o išvados daromos ir sprendimai priimami dar nesibaigus tyrimui. Tokie Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus veiksmai pažeidė Kontrolės gairių 4.6 skyriuje nustatytus reikalavimus, kurie numato pareiškėjo teisę pateikti paaiškinimus bei įpareigoja pirmojo lygio kontrolierių šiuos paaiškinimus motyvuotai įvertinti. Paminėti procedūriniai pažeidimai, kai nebaigus tyrimo buvo pradėtos taikyti sankcijos, turėjo įtakos teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui, kadangi nepagrįstai nustatyta, jog padaryti pažeidimai negali būti pašalinti, o to pasekmė - priimtas neteisėtas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo.

4. Teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, todėl yra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Pareiškėjas teismui, kaip ir Ministerija, buvo pateikę prašymą į bylą suinteresuotuoju asmeniu kartu su Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriumi įtraukti Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministeriją, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes ši institucija dalyvavo pažeidimo tyrime, pritarė nustatytam pažeidimui bei pirmojo lygio kontrolieriaus išvadoms dėl negalimumo pašalinti pažeidimą.

Pagrindiniai Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos uždaviniai nurodyti Programos 6.1.1 punkte. Programos vadovo 5.4.2 punkte, skiltyje „Kai pažeidimai nustatomi Lenkijos teritorijoje“ yra nurodyta pažeidimų nustatymo ir tyrimo procedūra. Šioje tvarkoje nurodyta, jog kai pirmojo lygio kontrolierius įtaria arba nustato pažeidimą, jis nedelsdamas informuoja nacionalinę instituciją - Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministeriją. Ši institucija įvertina pirmojo kontrolieriaus išvadą ir priima sprendimą patvirtinti arba nepatvirtinti nustatytą pažeidimą.

Patvirtinusi nustatytą pažeidimą, Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija šią informaciją pateikia Jungtiniam techniniam sekretoriatui bei Ministerijai, kaip vadovaujančiai institucijai. Taigi darytina išvada, jog Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija aktyviai dalyvauja pažeidimų tyrime, koordinuoja Programos vykdymo veiksmus, patvirtina nustatytus pažeidimus ir teikia informaciją apie juos kitoms Programoje dalyvaujančioms institucijoms. Šios institucijos svarbą pažeidimų nustatymo ir patvirtinimo procese patvirtinta ir teismo sprendimas.

Atmesdamas pareiškėjo skundą teismas rėmėsi šios institucijos išvada ir nurodė, kad „Pareiškėjas turėjo paneigti Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos Teritorinio bendradarbiavimo departamento pranešime-ataskaitoje padarytą išvadą apie nustatytą pažeidimą, kuris negali būti pašalintas“. Taigi teismui panaikinus Ministerijos sprendimą kaip nepagrįstą, atitinkamai būtų pripažintos nepagrįstos Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus bei Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijos išvados.

Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jei pareiškėjas įgyvendintų Projektą ir pašalintų pažeidimus, bet finansavimas nebūtų skirtas dėl Projekto įgyvendinimo pabaigos, pareiškėjas įgytų teisę reikalauti iš Lenkijos institucijų nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų sprendimų priėmimo.

5. Pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministeriją (priedas Nr. 1), prašydamas įvertinti Lenkijos Respublikos pirmojo lygio kontrolieriaus išvadas ir šias panaikinti. Kadangi pareiškimas pateiktas po teismo sprendimo priėmimo, tai anksčiau šio įrodymo pateikti nebuvo galimybės. Šis dokumentas patvirtina, jog Lenkijos Respublikoje tebevyksta administraciniai ginčai dėl pirmojo lygio kontrolieriaus išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Bendrojo reglamento 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programos valdymą ir kontrolę, turi užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias pažeidimams, juos nustatyti bei ištaisyti, o nesant galimybės ištaisyti susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas. Kaip minėta, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas yra mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Todėl turi būti siekiama ne nubausti projektų vykdytojus ir nutraukti vykdomus projektus, bet imtis visų priemonių, kad projektai būtų įgyvendinti, nustatyti galimi pažeidimai pašalinti ir tik nesant galimybės tai padaryti, inicijuoti lėšų susigrąžinimo procedūras. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybė gali taikyti dalinę arba viso projekto finansinę korekciją. Šio straipsnio nuostatos yra perkeltos ir detalizuotos Programos vadovo 5.4.2 punkte. Šiame punkte nurodyta, jog galima taikyti tiek viso projekto patirtų išlaidų, tiek dalies išlaidų korekciją. Pareiškėjas mano, jog gali pašalinti visus arba bent dalį nustatytų neatitikimų, o tai neabejotinai turėtų tiesioginę įtaką taikomai finansinei korekcijai arba lemtų, jog sankcija apskirtai nebūtų pritaikyta, Projekto išlaidos būtų pripažintos tinkamomis. Kadangi prioritetas teiktinas Projekto įgyvendinimui, o ne jo nutraukimui, įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, yra pagrindas naikinti nepagrįstus Ministerijos ir teismo sprendimus.

Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 53-56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjas įpareigotas grąžinti tik dalį ES lėšų, jam skirtų Paramos sutartimi, kuri susijusi su jo padarytais pažeidimais. Nutraukti Paramos sutartį dėl padarytų pažeidimų Ministerija neturėjo pagrindo, nes pažeidimai susiję tik su dalimi projekto veiklų. Paramos sutartimi projekto įgyvendinimui iš viso skirta 3 331 908,20 EUR Europos Sąjungos paramos lėšų, projektą įgyvendina ne tik pareiškėjas, bet ir jo partneris, Lazdijų rajono savivaldybės administracija.

Pareiškėjui įvykdžius Sprendimą, t. y. sugrąžinus netinkamai panaudotas Europos Sąjungos paramos lėšas, projektas turės būti toliau įgyvendinamas, ir, jį tinkamai įgyvendinus, Paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėjui bus išmokėtos likusios Europos Sąjungos paramos lėšos. Projekto įvykdymo terminas yra pratęstas, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne jo, o partnerio - Lazdijų rajono savivaldybės, iniciatyva, dėl užtrukusių viešųjų pirkimų. Projekto termino pratęsimas siejamas ne su pažeidimo pašalinimo ar nepašalinimo galimybe, o su tolimesniu kitų projekto veiklų įgyvendinimu.

Taigi projekto termino pratęsimas neturi jokios įtakos sprendimams dėl pažeidimo ir lėšų sugrąžinimo. Pareiškėjas neteisingai traktuoja sąvoką „pažeidimas, kurio negalima pašalinti“. Pareiškėjo manymu, tai, kad pagal Lenkijoje galiojančius nacionalinius teisės aktus galima koreguoti techninius projektus ir įteisinti neteisėtas statybas, reiškia, jog pažeidimą galima pašalinti. Tačiau tai, kad faktinės statybos ir dokumentacija bus įforminta pagal Lenkijos Respublikos įstatymus, reiškia, jog bus pašalinti Lenkijos Respublikos nacionalinės teisės pažeidimai, bet jokiu būdu nereiškia, kad šios veiklos atitiko Paramos sutarties, Programos dokumentų nuostatas ir projekto paraišką.

Projekto įgyvendinimas viso projekto metu turi atitikti Programos ir Paramos sutarties reikalavimus. Prireikus dėl objektyvių aplinkybių galima atlikti projekto pakeitimus, dėl to išankstinį sprendimą turi priimti kompetentingos Programos institucijos. Programoje neleidžiami post factum pakeitimai, siekiant laikytis skaidrumo, lygiateisiškumo principų kitų paramos gavėjų atžvilgiu. Taigi neteisėtų ar trūkstamų projekto veiklų ir rezultatų įforminimas niekaip nepašalina padarytų pažeidimų. Pažeidimu pagal Programos valdymo ir kontrolės aprašymo nuostatas inter alia laikoma ir melagingos informacijos pateikimas ataskaitose, kurių pagrindu išlaidos pripažintos tinkamomis, reikalingų dokumentų nepateikimas arba melagingų ar klaidingų dokumentų pateikimas, norint pagrįsti patirtas išlaidas (pareiškėjas kelis kartus teikė ataskaitas, jose tvirtindamas, kad projektas įgyvendinamas tinkamai, kas neatitiko realybės, kaip paaiškėjo pirmojo lygio kontrolieriui atlikus patikrinimą, šių ataskaitų pagrindu jam buvo išmokėtos lėšos, kurias Sprendimu nurodoma grąžinti).

Melagingos informacijos pateikimas niekaip negali būti ištaisomas. Be to, formuluotė „pašalinamas pažeidimas“ programą įgyvendinančių institucijų naudojama daugiau darbinėje aplinkoje, siekiant atskirti situacijas, kai pažeidimai, netinkamos išlaidos nustatomi dar iki jų deklaravimo Europos Komisijai, tokiu atveju pažeidimai gali būti „ištaisomi“, „pašalinami“ (pvz., sumažinant projekto finansavimą, išskaičiuojant neteisėtai išmokėtas lėšas iš vėlesnių paramos gavėjo mokėjimo prašymų). Jei išlaidos, kurios vėliau pripažįstamos netinkamomis, buvo deklaruotos Europos Komisijai, laikoma, kad pažeidimo negalima „pašalinti“.

Pažymi, kad pažeidimų tyrimo procedūrinės nuostatos, taip pat bendrieji teisės aktų reikalavimai neįpareigoja informuoti pareiškėją apie visus tarpinius sprendimų priėmimo rezultatus. Pareiškėjas informuojamas tik apie sprendimus, kurie turi realios įtakos jo teisėms ir pareigoms (jam buvo teiktos pirmojo lygio kontrolieriaus išvados, sudarytos galimybės teikti dėl jų paaiškinimus, taip pat jis gavo Ministerijos sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas grąžinti lėšas). Jeigu pareiškėjui buvo kokių nors neaiškumų dėl tarpinių pažeidimo tyrimo proceso rezultatų, jis, būdamas rūpestingas ir apdairus, privalėjo sąžiningai naudotis savo teisėmis, ir kilus abejonių dėl pažeidimo procedūros eigos kreiptis į kompetentingas institucijas.

Pareiškėjui turėjo būti žinomos pažeidimų tyrimo procedūros, jų metu priimami sprendimai ir kompetentingos institucijos. Pažymi, kad Lenkijos Respublikos Regioninės plėtros ministerijos funkcijos pažeidimo tyrimo metu yra daugiau formalios, ši institucija nepriima jokių sprendimų, galinčių realiai padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Lenkijos Respublikoje galutinį sprendimą dėl pažeidimų priima pirmojo lygio kontrolierius. Kitos institucijos nėra kompetentingos pakeisti šį sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pranešimas Lenkijos Respublikos Regioninės plėtros ministerijai buvo pateiktas nesant galutinių išvadų dėl pažeidimo, tačiau, pagal Valdymo ir kontrolės sistemos aprašymo nuostatas, pirmojo lygio kontrolierius įpareigojamas pateikti tokį pranešimą nedelsiant (ne vėliau kaip per tris darbo dienas), ir tik jeigu atlikus tyrimą pažeidimas nepasitvirtina (o šiuo atveju jis pasitvirtino, po pareiškėjo paaiškinimų pirmojo lygio kontrolieriaus išvados buvo tik nežymiai patikslintos, dėl šių patikslinimų neturėjo keistis jokie pranešime Lenkijos Respublikos Regioninės plėtros ministerijai nurodyti duomenys), apie tai pranešama kompetentingoms institucijoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palenkės vaivadijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 44-49) nurodo, kad pirmojo lygio kontrolierius nepriėmė sprendimo dėl nustatyto pažeidimo pašalinimo galimybės, kaip teigia pareiškėjas. Be to, savavališkų statybų legalizavimo (įteisinimo) procedūra negali būti laikoma pažeidimo pašalinimo būdu, ypač, kad tai susiję su tolesnėmis išlaidomis (mokestis už legalizavimo (įteisinimo) procedūrą). Be to, kiekvienas savavališkų statybų pavyzdys tai rimtas teisės aktų pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar jo atžvilgiu pradėta galima legalizavimo (įteisinimo) procedūra. Pareiškėjo teiginys, jog egzistuoja administraciniai ginčai dėl pirmojo lygio kontrolieriaus išvadų pagrįstumo ir teisiškumo, yra nepagrįstas. Plaskos savivaldybė kreipėsi į Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministeriją, pateikdama raštą su prašymu įvertinti pirmojo lygio kontrolieriaus išvadas - iki šiol ministerija nepateikė atsakymo į aukščiau nurodytą raštą. Pareiškėjo pastabos, jog Plaskos savivaldybės paaiškinimai buvo įvertinti formaliai ir nebuvo išanalizuoti, yra nepagrįstos, o pastaba, jog buvo pažeistas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos 2007 - 2013 metais Pirmojo lygio kontrolės gairių 4.6 punktas, yra nepagrįsta. Ministerijos sprendimas dėl lėšų grąžinimo buvo priimtas 2012 m. spalio 22 d. Visi aukščiau nurodyti pirmojo lygio kontrolieriaus veiksmai, susiję su informavimu apie pažeidimus, nėra paraiška dėl išmokėtų lėšų grąžinimo procedūros pradžios, buvo priimti 2012 m. gegužės 25 d., t. y. 5 mėnesius prieš sprendimo priėmimą ir Ministerijos pradėtą lėšų grąžinimo procedūrą. Taigi pareiškėjo teiginys, jog sankcija pradėta taikyti prieš kontrolės pabaigą, yra nepagrįstas. Visos pirmojo lygio kontrolieriaus pateiktos po atlikto ad hoc patikrinimo išvados, paremtos dokumentacija (patikrinimo aktų forma). Be to, patikrinimo išvadose tiksliai nurodyta, kokie teisės aktai ir kokiu atžvilgiu buvo pažeisti. Dėl to pareiškėjo teiginys dėl pirmojo lygio kontrolieriaus išvadų nepagrįstumo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2012 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1D-6986(22) „Dėl sprendimo grąžinti lėšas projekte LT-PL/107“ (1 t., b.l. 77-78). Jame pažymima, jog sprendimas priimamas vadovaujantis:

1) 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą Jungtinio stebėjimo ir organizacinio komiteto sprendimu dėl projekto Nr. LT-PL/107 „Ekoturizmo vystymas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione“;

2) Projekto subsidijavimo sutarties Nr. LT-PL/107/1VL-1489 nuostatomis.

Taigi teisės aktas, kuriuo vadovaujantis partneris (konkrečiai neidentifikuojamas) įpareigojamas grąžinti 458 370, 30 eurų sumą, priimtas remiantis ką tik nurodytu teisiniu reguliavimu.

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo paliktas galioti 2012 m. spalio 22 d. sprendimas, pateikė apeliacinį skundą, kur, kaip jo tenkinimo pagrindus, nurodė keletą pagrindinių glaustai paminėtinų aplinkybių:

1) Projekto sutarties terminas buvo pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti;

2) nustatant Projekto pažeidimus iš Lenkijos Respublikos institucijų pusės buvo padaryti procedūriniai pažeidimai;

3) į bylos procesą turėjo būti įtraukti ir kiti Lenkijos Respublikos teisiniai vienetai;

4) Lenkijos Respublikoje vyksta administraciniai ginčai;

5) pašalinus Projekto pažeidimus gali įvykti finansinė korekcija, kas galėtų lemti ir sankcijų netaikymą apskritai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl Vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas šią bylą, atsižvelgs ir į kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant sprendimą (bendrine prasme). Viena iš tokių aplinkybių, galinti eliminuoti pareigą pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, yra nustatymas, ar skundžiamas teisės aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi 2012 m. spalio 22 d. sprendimo priėmimo metu) apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011. Pasisakė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Pripažintina, jog skundžiamas Ministerijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas. Jame yra nurodoma, kokie pažeidimai buvo padaryti (faktinis pagrindimas) iš vadovaujančio partnerio, nors pastarojo ir neatskleidžiant, pusės bei tvirtinama, kad būtent dėl šių pažeidimų vadovaujantis partneris privalo gražinti ginčo sumą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą.

Tačiau tikrinamoje administracinėje byloje yra pagrindas teiginiui, jog sprendimo konkretaus teisinio pagrindimo nebuvimas yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą.

Ministerijai priėmus 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, suinteresuotiems asmenims nebuvo įmanoma žinoti ir suprasti, kokiomis teisės normomis remiantis priimtas įpareigojimas grąžinti pinigus, o teismui patikrinti, ar tai padaryta teisėtai. Nesant konkretaus teisinio pagrindimo ginčo nagrinėjimo ribos tapo aptakios. Ministerijos pateiktas atsiliepimas su atitinkamomis nuorodomis į teisės aktus nėra sudėtinė skundžiamo Ministerijos sprendimo dalis, kuria būtų galima papildyti skundžiamą teisės aktą. Pastarasis yra tas teisinis dokumentas, kuris sukelia teisines pasekmes ir būtent jame turi būti įvardijamas aiškus teisinis reguliavimas, nepaneigiant teisės tokiame teisės akte daryti nuorodas ir į kitus dokumentus. Tuo tarpu teismas spręsdamas visuomeninius konfliktus neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas visų pirma yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Ministerijai priimant 2012 m. spalio 22 d. sprendimą vadovautasi 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą Jungtinio stebėjimo ir organizacinio komiteto sprendimu dėl projekto Nr. LT-PL/107 „Ekoturizmo vystymas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione“.

Susipažinus su administracinėje byloje esančia medžiaga galima manyti, jog omenyje turėtas Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio stebėjimo ir organizacinio komiteto 2012 m. spalio 2 d. sprendimas, kurio 1 punktu patvirtinamas grąžinimas ginčo sumos, jas pervedant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą (1 t., b.l. 79-80). Bet šis sprendimas, pirma, galbūt tai tik tarpinis teisės aktas, be kurio nėra/nebuvo galimas Ministerijos sprendimas, antra, tai - poįstatyminis teisės aktas, kuris turi būti priimtas remiantis įstatymu (bendrine prasme) ir jam neprieštarauti. Tai reiškia, kad Ministerijai priimant 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo nulemiamas lėšų grąžinimas, nepakako padaryti nuorodą į poįstatyminį teisės aktą. Buvo būtina konkreti nuoroda į pagrindinius teisės aktus, apibrėžiančius Ministerijos teises bei pareigas tiriamuose tarptautiniuose visuomeniniuose santykiuose. Nesant tokios nuorodos ar nuorodų, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar skundžiamas Ministerijos sprendimas teisėtas, nei apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, negali iš esmės pasisakyti dėl pastarojo teisėtumo bei pagrįstumo. Vadinasi, aptariamas teisės aktas (2012 m. spalio 2 d. Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą Jungtinio stebėjimo ir organizacinio komiteto sprendimas dėl projekto Nr. LT-PL/107 „Ekoturizmo vystymas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione“), nurodytas, kaip vienas iš teisinių Ministerijos sprendimo priėmimo pagrindų, nepagrindžia skundžiamo Ministerijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimo teisėtumo ir tai viena iš aplinkybių turėjusių lemti skundžiamo sprendimo naikinimą.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priimant 2012 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1D-6986(22) „Dėl sprendimo grąžinti lėšas projekte LT-PL/107“ taip pat pažymėta, kad tai padaryta ir remiantis Projekto subsidijavimo sutarties Nr. LT-PL/107/1VL-1489 nuostatomis. Tačiau ir čia nėra konkretumo, t. y. neaišku, kokios šios Projekto subsidijavimo sutarties nuostatos suponavo tokį sprendimą. Tai taip pat ne pagrindinis teisės aktas (įstatymas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009).

Teisėjų kolegija teigia, kad minimas konstitucinės teisinės valstybės principas buvo nepaisytas ne tik šiuo atveju, bet ir pirmiau paminėtu, nes priimant skundžiamą sprendimą nebuvo įvardytos konkrečios teisės normos, sąlygojusios skundžiamo akto priėmimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, nekonkreti teisinė kvalifikacija, o tiksliau jos iš principo faktinis nebuvimas (tie teisės aktai, kurie nurodyti, net ir padarius nuorodas į konkrečias jų dalis, punktus, papunkčius, yra tik poįstatyminiai teisės aktai ir gali tarnauti sprendimo priėmimo pagrindu, jei suderinami su atitinkamais aiškiai įvardytais įstatymais), pripažintinas esminiu tiriamo teisės akto trūkumu. Toks pažeidimas ne tik riboja asmens teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą.

Kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti įvardijami viešojo administravimo sistemos subjektams priimant aptariamo pobūdžio ar analogiškus sprendimus, yra priskirta spręsti pačiam viešajam teisiniam vienetui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą. Bet jei teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo sistemos subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas bei neteisingas sprendimas.

Dėl išdėstytų aplinkybių nebetenka teisinės reikšmės pasisakymas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Plaskos savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1D-6986(22) „Dėl sprendimo grąžinti lėšas projekte LT-PL/107“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius