A-261-1185-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1185/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01022-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-5), prašydamas pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 sprendimą Nr. 34SD-(14.34.104.)-5430 ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui išsinuomoti sodo sklypą 45 metų laikotarpiui.

Nurodė, kad nuo 1990 m. valdo sodo sklypą, esantį greta namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sklypas yra žemės ūkio paskirties, užima 5 arų plotą, yra įsiterpęs tarp valstybinės žemės ir privačios valdos. 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas leisti išsinuomoti minėtą žemės sklypą, tačiau skundžiamu 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pabrėžė, jog norint išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nėra būtina, jog jame stovėtų pastatai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14-16) su juo nesutiko.

Paaiškino, jog pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui 2013 m. liepos 30 d. prašymą, nurodydamas, kad prie nuosavos valdos, esančios (duomenys neskelbtini), yra sodas, kuriame yra subrendę vaismedžiai ir prašydamas leisti išsinuomoti sodo sklypą 45 metų laikotarpiui. Atsakovui 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-4813 paprašius patikslinti prašymą, pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. patikslino, jog sodo sklypas ribojasi su namų valda Nr. 8. 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 34SD-(14.34.104)-5430 pareiškėjui buvo atsakyta, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės plote, esančiame greta namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių ar jo nuomojamų statinių ar įrenginių, todėl pagal teritorijų planavimo dokumentą jam negali būti formuojamas valstybinės žemės sklypas. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog prašoma išnuomoti teritorija yra mėgėjų sodo, kadangi pagal Tauragės miesto bendrojo plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-851, sprendinius pareiškėjo minimas žemės plotas patenka į Tauragės miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją. Pabrėžė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių nustatyta tvarka, o valstybinės žemės sklypai mėgėjų sodo teritorijoje išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 32–34) pareiškėjo skundą atmetė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio, jo 5 dalies nuostatomis, teismas vertino, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas (pratęsimas) yra galimas tik tuomet, kai yra įvykdytos atitinkamais viešosios teisės aktais reguliuojamos administracinės procedūros – t. y. patikrinama, ar atitinkamas asmuo turi teisę išsinuomoti valstybinę žemę. Pažymėta, kad prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės sklypo nuomai, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Asmuo, ketinantis išsinuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą, deklaruoja, kad jis galimai turi teisę išsinuomoti norimą žemės sklypą, tačiau, ar iš tiesų jis tą teisę turi, nustatoma atitinkamais teisės aktais reglamentuojamų administracinių procedūrų nustatyta tvarka, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui.

Remdamasis byloje esančia ištrauka iš Tauragės miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. lapkričio 13 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-851, teismas konstatavo, kad pareiškėjo siekiamas išsinuomoti žemės sklypas yra priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos 1 lentelės 5.1.1. punktu, tokia teritorija laikytina kitos paskirties žemės sklypu, kuriame yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai. Todėl teismas pripažino, jog pareiškėjo tvirtinimai, kad prašoma išnuomoti teritorija yra žemės ūkio paskirties mėgėjiško sodo teritorija, atmesti kaip nepagrįsti, o pareiškėjas nepagrįstai siekia išsinuomoti žemės sklypą mėgėjiškam sodui vystyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1., 2.2. ir 2.4. punktais, kad galima išsinuomoti: 1) naudojamus namų valdų žemės sklypus; 2) žemės sklypus prie individualių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų; 3) žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1. ir 2.2. punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, paprašytas teismo, nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu jam buvo perduotas valdyti žemės sklypas, kokiu pagrindu jis valdomas šiuo metu bei kieno yra gretimybė laisvas valstybinės žemės sklypas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamu 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 34SD-(14.34.104.)-5430 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėjas A. O. skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų, todėl, teismo nuomone, pakeisti ar naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 34SD-(14.34.104.)-5430 nėra teisinio pagrindo.

Kadangi antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui išsinuomoti sodo sklypą 45 metų laikotarpiui, yra išvestinis, todėl pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 34SD-(14.34.104.)-5430 pagrįstu ir teisėtu, antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat netenkintas.

III. Pareiškėjas A. O. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37-38), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pripažinti, kad pareiškėjas sodo sklypą gali išsinuomoti arba privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo valdomame žemės sklype yra sodas, o visi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi reikalavimai taikomi komercinės paskirties žemės sklypų nuomai. 2011 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį asmenys, kurie seniai valdo sodo sklypus, tačiau neturi jų nuosavybės dokumentų, tokius sodo sklypus gali privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Toks sodo sklypas gali būti ir miesto ribose. Taip pat jame neturi būti jokių pastatų. Pirmosios instancijos teismas apie šį teisės aktą nieko nepasisakė. Pareiškėjas tą sodo sklypą valdo jau 23 metu. Naujų įrodymų pateikti jis neprivalo.

2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog toje vietoje, kurioje yra sodo sklypas, bus statomis gyvenamieji namai. Tačiau gyvenamieji namai nuo geležinkelio turi būti statomi 100 metrų atstumu. Nuo sodo iki geležinkelio šiuo metu yra 40 metrų atstumas, todėl šioje vietoje jokia statyba nebus vykdoma.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 44) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jo pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo.

Pareiškėjas siekia išnuomoti valstybinę žemę. Žemės įstatymo 9 straipsniu yra nustatyti žemės nuomos subjektai, valstybinės žemės nuomos tvarka ir sąlygos. Todėl tinkamam ginčo kvalifikavimui pirmiausia yra reikšmingos faktinės aplinkybės, patvirtinančios siekiamo išnuomoti žemės sklypo paskirtį.

Pareiškėjo 2013 m. liepos 23 d. prašymo ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymo patikslinimo išnuomoti žemės sklypo turinys patvirtina, kad pareiškėjas siekia išsinuomoti 5 arų sodo sklypą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 41.1 punktu nustatyta, kad turi teisę be aukciono išsinuomoti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir jo prašomas išnuomoti žemės sklypas atitinka minėtame punkte nurodytas sąlygas. Priešingai, byloje yra įrodyta, kad pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-851 patvirtinto Tauragės miesto bendrojo plano sprendinius pareiškėjo minimas žemės plotas patenka į Tauragės miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją (b. l. 22). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės žemės sklypo paskirties ir kitų sąlygų, esant kurioms pareiškėjas turėtų teisę nuomoti prašomą sklypą, dėl ko pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys