2K-149/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2014

Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01122-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.2;

1.2.18.2;

1.2.18.3;

1.2.14.5.1;

2.1.7.4;

2.3.6.4.4.1;

2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui

nuteistajam M. G.,

nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu M. G. (M. G.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (už V. Ž. turto pagrobimą) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „A“ turtą) – laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „R“ turto pagrobimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „Ar“ turtą) – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už V. Ž. turto pagrobimą) ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus jas apimant subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus jas apimant subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „A“ turtą), 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „R“ turto pagrobimą), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „Ar“ turtą), subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Priteista iš M. G. nukentėjusiajai V. Ž. 1600 Lt, UAB „R“ 3551,03 Lt turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis dėl M. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. Ž. turto pagrobimo), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatų taikymas. Kita nuosprendžio dalis pakeista: M. G. paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „Ar“ turtą), 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „R“ turto pagrobimą), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „Ar“ turtą), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš M. G. priteista V. Ž. 1600 Lt turtinei žalai atlyginti ir ieškinys atmestas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad:

2012 m. gegužės 25 d., apie 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į Klaipėdos miesto savivaldybės administracines patalpas, esančias Klaipėdoje, Danės g. 17, pro neužrakintas duris įsibrovė į kabinetą Nr. 210, kur nuo darbo stalo pagrobė V. Ž. priklausantį turtą: bendros 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele, iš stalčiaus pagrobė 100 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 150 Lt, „DNB banko“ kreditinė ir „Viza Electron“ mokėjimo kortelės, išduotos V. Ž. vardu, kurias laikė iki 2012 m. gegužės 25 d. 14.48 val.;

2012 m. gegužės 25 d. neteisėtai įgijęs V. Ž. „DNB banko“ mokėjimo kortelę „Viza Electron“, tą pačią dieną nuo 14 val. 46 min. iki 14 val. 48 min. 7 kartus neteisėtai ją panaudojo bankomate ATM3, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 15, surinkęs pagrobtoje piniginėje rastą PIN kodą ir taip suklaidinęs informacinę sistemą, save pateikęs kaip V. Ž., iš jos sąskaitos nuėmė 850 Lt bei pasikėsino nuimti 3500 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes sąskaitoje nebebuvo tokios pinigų sumos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šią nuosprendžio dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

M. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „A“ turtą), 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „R“ turto pagrobimą), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti UAB „Ar“ turtą), tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, kasacine tvarka taip pat neskundžiama.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisindamas M. G. dėl V. Ž. turto pagrobimo įsibraunant į patalpą, svetimos mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo, neteisėtai atliktos finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule svetimo turto įgijimo, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 276, 301, 305-307 straipsnių pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į įrodymų visumą ir neatlikęs įrodymų tyrimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų M.

G. kaltės įrodymų. Nors, naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, BPK nenustatyta pareigos apeliacinės instancijos teismui būtinai iš naujo tirti įrodymus, tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti aiškūs teisiniai argumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir dėl kokių priežasčių turi būti daromos kitokios išvados. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi atitikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotrauką atpažindama M. G., kaip, tikėtina, nusikalstamą veiką padariusį asmenį, galėjo suklysti, nes nurodė asmens požymius (ūgį, kūno sudėjimą), iš kurių, kaip nurodoma nuosprendyje, negalima atpažinti nuteistojo iš nuotraukos. Tačiau šios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netyrė M. G. atpažinimo aplinkybių, t. y. teismo posėdyje neapklausė nukentėjusiosios V. Ž. ir nesiaiškino, pagal kokius požymius ji atpažino asmenį iš nuotraukos.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, jog būtent nuteistąjį M. G. matė įvykio dieną prie savo darbo kabineto, su juo bendravo, todėl gerai įsidėmėjo jo bruožus ir jį atpažino. Be to, ji nurodė, kad kaltinamąjį atpažįsta iš balso, kuris yra toks pats, kaip ir asmens, su kuriuo ji bendravo įvykio dieną. Kasatoriui nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvavimas prieštarauja BPK 276 straipsnyje nustatytoms parodymų tyrimo ir vertinimo teisiamajame posėdyje taisyklėms.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas duomenis, kuriais remiantis M. G. buvo nuteistas už vagystę ir svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą bei sukčiavimą (V. Ž. epizodas), vertino atskirai, bet ne jų visumą. Teismas, suabejojęs nukentėjusiosios V. Ž. M. G. atpažinimu, nurodė, kad UAB „Tele 2“ pateikta informacija, jog į V. Ž. pagrobtąjį telefoną buvo įdėta M. G. naudojama SIM kortelė, patvirtina tik telefono turėjimą, bet ne V. Ž. turto pagrobimo faktą. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patikėjo nuteistojo gynybos versija, kad šį telefoną jis įgijo iš nepažįstamo asmens. Teismo išvada, kad M. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė buvęs savivaldybės patalpose ir tvirtino telefoną „Samsung Galaxy“ įgijęs iš nepažįstamo asmens, yra klaidinga, nes M. G. ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė turėjęs nukentėjusiosios telefoną. Dėl M. G. parodymų prieštaringumo išteisinamajame nuosprendyje nepasisakyta, šios aplinkybės netirtos, todėl tokio argumentavimo nepakanka pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti.

Taip pat, kaip teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog M. G. neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule įgijo svetimą turtą, nes, pasak teismo, vaizdo stebėjimo kamerų prie bankomato nebuvo, todėl negalima identifikuoti asmens, panaudojusio V. Ž. mokėjimo kortelę ir nuėmusio pinigus. Darydamas tokią išvadą teismas nevertino ir neanalizavo nukentėjusiosios parodymų, kad pagrobtoje piniginėje buvo banko mokėjimo kortelė su užrašytu PIN kodu, kad būtent kaltinamąjį matė prie savo kabineto, kad jo elgesys jai kėlė įtarimą, taip pat nevertino ir kitų aplinkybių, jog kortelė buvo panaudota iš karto po vagystės, ir pan.

Kasatorius nurodo, kad teismo nuosprendžiai turi būti pagrįsti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais ir teismo posėdžiuose tinkamai ištirtais įrodymais, vertinant tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, padarytos išvados turi būti nuoseklios, neprieštaringos ir logiškos. Tokio pobūdžio trūkumų turintys teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 301, 305-307, 331 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20, 301 straipsnių, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 332 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Kasatorius savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš esmės argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išteisinamąjį nuosprendį priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių ir neišdėstęs jame aiškių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis.

Kasatoriaus argumentai atmestini.

Visų pirma nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1, 3 dalys), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – išteisinamąjį nuosprendį, privalo nurodyti šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už V. Ž. priklausančio turto pagrobimą), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, panaikino ir jį dėl šių kaltinimų išteisino. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje neįrodyta, jog M. G. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, kad byloje objektyvių, patikimų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas, jog būtent M. G. pagrobė V. Ž. priklausantį turtą, elektronines mokėjimo priemones, atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą, nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. 2012 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą, pranešdama, jog iš jos darbo kabineto, esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracinėse patalpose, 2012 m. gegužės 25 d. buvo pavogtas jos mobiliojo ryšio telefonas, piniginė su pinigais ir kreditine „DNB banko“ bei „Viza Electron“ mokėjimo kortelėmis, iš jos banko sąskaitos nuimta 850 Lt. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2012 m. gegužės 29 d. V. Ž. buvo apklausta kaip liudytoja. Ji davė parodymus, kad į jos kabinetą apie 13.00–16.00 val. buvo užėjęs vyriškis, kuris paklausęs, „kur žemėtvarka“, o atsakius, kad čia jokios žemėtvrakos nėra – išėjęs; kad po 10–15 min. grįždama į savo kabinetą (kurį buvo palikusi neužrakintą) šį vyrą matė stovintį koridoriuje ir kalbantį telefonu; kad ji mananti, jog būtent šis vyras galėjęs pavogti jos daiktus; kad vyras buvęs apie 30 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, tamsaus gymio ir kad ji galėtų jį atpažinti.

Siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos (BPK 194 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. už vagystes Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo teistas devynis kartus. Kaip matyti iš 2012 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolo, V. Ž. iš jai pateiktų nuotraukų asmens, kuris buvo užėjęs į jos kabinetą ir klausęs, kur yra žemėtvarka, neatpažino. Parodymo atpažinti iš kartotekų eiga nebuvo fiksuojama, protokole duomenų, kiek ir kokių nuotraukų buvo parodyta, nėra.

Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali tą asmenį atpažinti (BPK 191 straipsnis). Asmens parodymo atpažinti tvarka nustatyta BPK 192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 punktą, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. G., užkluptas darant kitą nusikaltimą, 2012 m. liepos 26 d. buvo sulaikytas, kitą dieną jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Tačiau M. G. jį atpažinti V. Ž. nebuvo parodytas. Atpažinimas 2012 m. liepos 31 d. buvo daromas pagal jo nuotrauką. V. Ž. M. G. atpažino. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole jokių V. Ž. paaiškinimų, pagal kokius požymius ar žymes ji atpažįsta vieną iš jai pagal nuotraukas rodomų asmenų (t. y. M. G.), nėra. Atliekant procesinį veiksmą – parodymą atpažinti rašomas protokolas, kuriam taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti BPK 179 straipsnyje, bei reikalavimai, nustatyti BPK 195 straipsnyje. Dokumentų, kuriais galima remtis baudžiamajame procese, samprata pateikta BPK 95 straipsnyje. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai (apžiūros, kratos, parodymo atpažinti ir kt.) priskirti prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą suabejoti ir suabejojo procesinio veiksmo – parodymo atpažinti – atlikimo metu gautų duomenų (atpažinimo pagal nuotrauką) patikimumu. Šis teismas nurodė, kad atpažinimas pagal nuotrauką buvo atliekamas nuo įvykio praėjus dviem mėnesiams, kad pagal V. Ž. nurodytus jos matyto asmens požymius (ūgį, kūno sudėjimą ir kt.) atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką nebuvo galima, kad nukentėjusioji, atpažindama M. G., galėjo suklysti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, netgi pripažinus, jog M. G. įvykio dieną buvo savivaldybėje ir buvo pravėręs V. Ž. kabineto duris, toks faktas savaime negali būti vertinamas kaip įrodantis, kad būtent jis pavogė nukentėjusiosios telefoną ir piniginę su joje buvusiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis.

Pirmosios instancijos teismas M. G. kaltę pagrobus V. Ž. priklausantį turtą grindė UAB „Tele 2“ pateiktais duomenimis bei lombardo sutartimi, iš kurių matyti, kad M. G. naudojosi nukentėjusiosios telefonu, kurį vėliau pridavė į lombardą. M. G. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme kaltu neprisipažino. Duodamas parodymus teisme jis teigė, kad telefoną birželio mėnesį nusipirko iš nepažįstamo žmogaus, po mėnesio pardavė lombarde, kad ikiteisminio tyrimo metu apie šio telefono įsigijimo aplinkybes jo nebuvo klausiama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodymų, kuriais remiantis būtų galima atmesti nuteistojo gynybos versiją bei konstatuoti, jog jis pavogė nukentėjusiosios telefoną, nėra. Tokią išvadą šis teismas pagrindė tuo, kad iš UAB „Tele 2“ pateiktų duomenų matyti, jog M. G. nukentėjusiosios telefonu pradėjo naudotis tik nuo 2012 m. birželio 4 d. (praėjus dešimčiai dienų po šio telefono vagystės), o iš lombardo sutarties Nr. 9198 – kad savo vardu 2012 m. birželio 26 d. jį pridavė į lombardą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas, ne prielaidomis grįstas išvadas, jog M. G. ne tik kad pagrobė svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę, bet ir neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule įgijo svetimą turtą. AB „SEB banko“ pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 25 d. nuo 14.46 iki 14.48 val. bankomate, pasinaudojus „DNB banko“ mokėjimo kortele, priklausančia V. Ž., buvo paimta 850 Lt bei pasikėsinta nuimti 3550 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, jog šią veiką padarė M. G., nėra. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo M. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintas, matyti, kad jame ištirti bylos įrodymai, turintys esminę reikšmę išaiškinant bei konstatuojant faktines bylos aplinkybes, įvertinti tiek atskirai, tiek vertinant jų visumą, kad padarytos išvados dėl įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį nepakankamumo yra argumentuotos ir motyvuotos pakankamai išsamiai ir aiškiai.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka tiek BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, tiek ir 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus, keliamus nuosprendžio turiniui – jame išdėstytas byloje surinktų įrodymų visumos bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimas, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindžiantys įrodymai. Taigi konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

` Aldona Rakauskienė