I-822-8-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I822-8/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00003-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės, Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo K. K. prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra teisėti,

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. sausio 20 d. gautas pareiškėjo K. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra teisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Prašymą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas prašyme kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad šie teisės aktai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, teisinės valstybės sampratai, yra diskriminuojantys, remiasi Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimu.

Iš pareiškėjo pateiktų argumentų akivaizdu, jog jis kvestionuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio konstitucingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta: „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.“ Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio teisėtumą atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat kvestionuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumą.

Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka yra įtvirtinta ABTĮ šešioliktajame skirsnyje. Šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti vidaus reikalų ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

ABTĮ 111 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo <...>; kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą; kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Įvertinus ABTĮ 110-112 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja. Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju su prašymu nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas patektų į Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodytų subjektų ratą. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti teismas, nagrinėjantis bylą pagal K. K. skundą (ABTĮ 111-112 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo K. K. prašymas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti K. K. prašymą ištirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumą.

Grąžinti prašymą pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė–Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė