AS-261-287-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-287/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir ŠTI), kuriame jis nurodė, kad papildomai žalą kildina iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, 2008 m. lapkričio 14 d. jį sulaikant ir uždarant į Panevėžio AVPK areštinę, 2008 m. lapkričio 15 d. skiriant suėmimą, bei iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatinėjant jo psichinę būseną neįdėjus jo sveikatos istorijos į asmens bylą, jį sergantį konvojuojant. Kitais patikslinto skundo reikalavimais pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, iš esmės įvardijo tuos pačius, jo nuomone, neteisėtus Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmus, įvykdytus: pristatant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., patalpinant į karcerį 2009 m. lapkričio 23 d., netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kuriuos buvo nurodęs savo ankstesniuose teismo jau priimtuose skunde bei patikslintuose skunduose, tik juos detalizavo.

II. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi (III t., b. l. 127-129) pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, kad pirminiu 2012 m. rugsėjo 19 d. skundu (I t., b. 1. 3-5) pareiškėjas prašė priteisti žalą, padarytą jam, jo nuomone, neteisėtais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. 2013 m. vasario 5 d. patikslintu skundu (I t., b. 1. 136) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK ir Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytojos veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, laikant jį Panevėžio AVPK areštinėje, taip pat konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. bei 2009 m. lapkričio 23 d. uždarant jį į karcerį. 2013 m. birželio 11 d. patikslintu skundu (III t., b. 1. 14) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimais. Naujai paduodame patikslintame skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą jis nurodo naujus Panevėžio AVPK veiksmus, t. y., veiksmus, 2008 m. lapkričio 14 d. jį sulaikant ir uždarant į Panevėžio AVPK areštinę, 2008 m. lapkričio 15 d. skiriant suėmimą, kurie nesusiję nei su jo konvojavimu, nei su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nei su vaizdo įrašų darymu 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią vieningai laikomasi nuostatos, kad pareiškėjui pateikus iš esmės naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai teisėtai ir pagrįstai atsisakyti priimti tokio pobūdžio reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu; nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009, 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-333/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-486/2013 ir kt.).

Teismas, remdamasis ABTĮ 16 straipsnio l, 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsniu, konstatavo, jog pareiškėjo patikslintu skundu pareikštas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo, atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tuo pagrindu šis skundo reikalavimas atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl ŠTI darbuotojų veiksmų teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški ŠTI darbuotojų veiksmai buvo įvardinti ir pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. teismui pateiktame patikslintame skunde, kuris teismo buvo atsisakytas priimti 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, konstatavus, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslinto skundo reikalavimai yra iš esmės naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktais ir teismo priimtais skundais, juo keičiamas ir skundo pagrindas, ir dalykas. Tuo pagrindu G. K. 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslintas skundas atsisakytas priimti, pareiškėjui išaiškinta, kad skundas dėl jo nurodytų ŠTI veiksmų turi būti paduodamas bendra skundams paduoti ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatyta tvarka Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslintu skundu teikiant naujus argumentus ir iš kitų veiksmų kildinant neturtinę žalą kartu yra keičiamas ir pirminio skundo teismui dalykas, ir jo pagrindas (pareiškėjo reikalavimas yra pagrindžiamas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais), t. y. iš esmės pateikiamas visiškai naujas skundas teismui, nesusijęs su jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu, ir toks procesinis pareiškėjo veiksmas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, antrą kartą teikdamas patikslintą skundą dėl ŠTI veiksmų, įvardija tuos pačius, kaip ir 2013 m. rugsėjo 27 d. teiktame patikslintame skunde, ŠTI veiksmus (netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei nustatinėjant jo psichinę būseną, neįdėjus jo sveikatos istorijos į asmens bylą jį sergantį konvojuojant), tik juos detalizuoja. Teismas dėl to pakartotinai konstatavo, kad tokiais patikslinto skundo argumentais ir reikalavimais yra keičiamas ir pirminio skundo teismui dalykas, ir jo pagrindas (pareiškėjo reikalavimas yra pagrindžiamas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais), t. y. iš esmės pateikiamas visiškai naujas skundas teismui, nesusijęs su jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu. Toks pareiškėjo procesinis veiksmas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu, todėl šiuo pagrindu skundas atsisakytas priimti. Remdamasis ABTĮ 35 straipsniu, teismas taip pat pakartotinai išaiškino, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą bendra ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 155-159), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo patikslinto skundo turinį, iškraipė jį ir neteisingai interpretavo. Nutarties aprašomojoje dalyje teismas nenurodė, iš kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, kokią konkrečiai žalą.

Nesutinka su tuo, kad detalizavimas byloje gali būti teikiamas tik kaip rašytiniai paaiškinimai, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas turi būti detalizuotas, visi reikalavimai turi būti teikiami per skundą, o ne per paaiškinimus teismui, todėl ABTĮ 52 straipsnis suteikia teisę ne tik pakeisti skundo dalyką bet ir tikslinti, teikiant patikslintą skundą.

Teigia, jog patikslintas skundas glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla, kadangi jame nurodyta, kad paskyrus pareiškėjui 2008 m. lapkričio 14 d. suėmimą, jam nebuvo užtikrinta sveika, saugi gyvenamoji aplinka, žalota jo sveikata, psichika, su pareiškėjui buvo elgiamasi nežmoniškai, žiauriai, žeminant jo orumą, kankinant, žalojant sveikatą ir psichiką. Tiek 2012 m. rugsėjo 19 d. skunde bei 2013 m. vasario 1 d. patikslintame skunde buvo nurodytos analogiškos aplinkybės: „vertė dalyvauti teismo posėdyje sutrikusia psichika, sergantį“. 2013 m. gruodžio 5 d. patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino savo reikalavimus: „psichikos sutrikimas, orumo žeminimas, nežmoniškas ir žiaurus elgesys su manimi, manęs kankinimas prasidėjo dar iki 2009 m. lapkričio 5 d. 9 val. ir 2009 m. lapkričio 23 d. 15 val. 30 min. teismo posėdžio pradžios, o anksčiau“. Analogiškai rašoma ir 2013 m. vasario 1 d. skunde. Taigi, kaip matyti, patikslinto skundo reikalavimai yra dėl veiksmų, padarytų nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., 2009 m. lapkričio 23 d. ir po 2009 m. lapkričio 23 d. Be to, patikslintame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad jei Šiaulių tardymo izoliatorius būtų įdėjęs pareiškėjo sveikatos istoriją į jo asmens bylą, tai Panevėžio AVPK būtų matę, jog pareiškėjas turi psichikos sutrikimų, ir nekonvojavęs jo į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d., 2009 m. lapkričio 23 d., todėl ŠTI yra tiesiogiai prisidėjęs prie pareiškėjui padarytos žalos ir tai susiję su nagrinėjama byla.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl pareiškėjo reikalavimų, nesusijusių su pagrindine byla, o kitus reikalavimus priskyrė jau anksčiau priimtų pirminių skundų reikalavimų, tačiau rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-529/2013, kurioje teigiama, jog tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde Lietuvos valstybės atstovais papildomai įvardija ir kitas institucijas, kurios, pareiškėjo teigimu, pažeidė jo teises, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas keičia skundo dalyką.

Pažymi, jog patikslintu skundu buvo detalizuoti atsakovo Lietuvos valstybės veiksmai, kuriais padaryta žala.

Prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-355/2012 pateiktą išaiškinimą, kad, vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės; teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisinio įsikišimo.

Atkreipia dėmesį, kad patikslintame skunde pareiškėjas nurėdė ir patikslintą žalos atlyginimo sumą – 250 000 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo patikslintas skundas atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei nepriskirtinas tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokius reikalavimus pareiškėjas kėlė jo paduotuose ir teismo priimtuose skunduose: 2012 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b. l. 3-5) skundu pareiškėjas prašė priteisti žalą, padarytą jam, jo nuomone, neteisėtais Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.; 2013 m. vasario 5 d. patikslintu skundu (t. I, b. l. 136) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK ir Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytojos veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. bei 2009 m. lapkričio 23 d. uždarant į karcerį; 2013 m. birželio 11 d. patikslintu skundu (t. III, b. l. 14) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimais.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 5 d. patikslintu skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, papildomai neturtinę žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, 2008 m. lapkričio 14 d. jį sulaikant ir uždarant į Panevėžio AVPK areštinę, 2008 m. lapkričio 15 d. skiriant suėmimą, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų veiksmų, išsiuntus jį 2009 m. liepos 1 d. sergantį į Šiaulių tardymo izoliatorių ir šios institucijos neinformavus apie jo ligą, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatinėjant jo psichinę būseną neįdėjus jo sveikatos istorijos į asmens bylą, jį sergantį konvojuojant.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog naujai paduodame patikslintame skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė visai naujus Panevėžio AVPK veiksmus, kurie nesusiję nei su jo konvojavimu, nei su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nei su vaizdo įrašų darymu 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., be to, nurodė visai kitų institucijų – Laisvės atėmimo vietų ligoninės bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų kitu laikotarpiu tariamai įvykdytus veiksmus. Todėl laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju teikiant naujus argumentus ir iš kitų veiksmų kildinant neturtinę žalą kartu yra keičiamas ir pirminio skundo teismui dalykas, ir jo pagrindas (pareiškėjo reikalavimas yra pagrindžiamas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais), t. y. iš esmės pateikiamas visiškai naujas skundas teismui (ABTĮ 22–24 str.), nesusijęs su jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu.

Akivaizdu, jog toks pareiškėjo procesinis veiksmas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu, todėl naujai pateikti skundo reikalavimai (pateiktos naujos aplinkybės, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą) ir juos pagrindžiantys argumentai bei motyvai negali būti priimti nagrinėti šioje administracinėje byloje kaip pirminio skundo patikslinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma nauja prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į nurodytus kitų valstybės institucijų (Laisvės atėmimo vietų ligoninės bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbuotojų veiksmus, kaip žalos atsiradimo pagrindą, taip pat nelaikytina pirminio skundo tikslinimu, tačiau nauju skundu.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo, atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 16 str. l, 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), todėl šis skundo reikalavimas pagrįstai atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Patikslintame skunde net ir nurodžius, jog pareiškėjui žala atsirado dėl Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų (kankinimo, žiauraus elgesio su pareiškėju) per visą laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 14 d. (sulaikymo bei suėmimo) iki 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. konvojuojant pareiškėją į teismo posėdžius, tai nereiškia, jog pareiškėjas tokiu būdu tikslina pirminį savo skundą, kadangi jis nenurodo, kokie nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d. Panevėžio AVPK pareigūnų konkretūs veiksmai, konkrečiu laiku buvo atlikti prieš jį, sukėlę pareiškėjui žalą, išskyrus nurodytus 2012 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b. l. 3-5) skunde, 2013 m. vasario 5 d. patikslintame skunde (t. I, b. l. 136) bei 2013 m. birželio 11 d. patikslintame skunde (t. III, b. l. 14). Be to, pareiškėjas pats 2013 m. gruodžio 5 d. patikslintame skunde (21 psl.) nurodo, jog žala jam padaryta 2008 m. lapkričio 14 d. sulaikius jį ir uždarius į Panevėžio AVPK areštinę bei 2008 m. lapkričio 15 d. skyrus suėmimą. Taigi, vertintina, kad šios aplinkybės yra naujo skundo pagrindas, o tokį skundą kompetentingas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.

Taip pat teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, todėl jų papildomai nebekartoja.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas