A-492-1684-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1684/2014

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02193-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. V., Centrinei hipotekos įstaigai, antstoliui Andriui Bubliui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. M. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą (dabar Vilniaus miesto apylinkės teismas) su ieškiniu (I t., b. l. 2-5), prašydamas priteisti jam iš atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 89 890 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo skundo padavimo į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu M. J. ieškinį atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pašalino iš atsakovų VĮ „Regitra“ ir įtraukė atsakovu valstybę, atstovaujamą VĮ „Regitra“.

Pareiškėjas M. J. paaiškino, kad jam pagal 2011 m. spalio 20 d. vykdomąjį raštą antstolis iš skolininko D. V. turėjo išieškoti 75 000 Lt. Atliekant vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, D. V. areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis BMW) priklauso kitam savininkui – A. S.. Šis automobilis buvo areštuotas pagal 2008 m. spalio 24 d. paties D. V. prašymą. Centrinė hipotekos įstaiga nurodė, kad duomenys apie automobilio BMW areštą į Turto arešto aktų registrą įrašyti 2008 m. spalio 28 d. ir šie duomenys iš Turto arešto aktų registro išregistruoti nebuvo, duomenys yra vieši, todėl tiek VĮ „Regitra“, tiek D. V. buvo žinomas faktas apie automobilio BMW arešto įregistravimą. VĮ „Regitra“ nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. Turto arešto aktų registras perdavė duomenis į Kelių transporto priemonių registrą apie arešto panaikinimą D. V. vardu registruotam automobiliui BMW, todėl 2009 m. balandžio 4 d. automobilis BMW buvo perregistruotas. Pareiškėjas tvirtino, kad VĮ „Regitra“ neturėjo teisės išregistruoti D. V. vardu areštuoto automobilio BMW, nes areštas panaikintas nebuvo. Tokiais VĮ „Regitra“ veiksmais pareiškėjui yra padaryta žala, nes antstolis 2012 m. balandžio 23 d. išdavė pažymą, jog skolininkas D. V. jokio turto neturi, todėl nėra galimybės išieškoti priteistą sumą. Pareiškėjo teigimu, VĮ „Regitra“ darbuotojai privalėjo patikrinti, ar yra taikomi apribojimai perleidžiamam automobiliui BMW, privalėjo būti naudojami Turto arešto aktų registro duomenys ir jei būti tinkamai atliktos pareigos, būtų pastebėta, jog iš Turto arešto aktų registro nėra išregistruotas areštas automobiliui BMW. Nurodė, jog 2012 m. balandžio 26 d. gautas vykdomasis raštas dėl 14 890 Lt išieškojimo iš D. V. pareiškėjo naudai, todėl šiuo metu D. V. pareiškėjui skolingas 89 890 Lt. Pareiškėjas mano, kad, jei dėl VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų D. V. areštuotas automobilis BMW nebūtų perleistas, varžytinėse jį pardavus, būtų galimybė pilnai padengti esamą skolą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė VĮ „Regitra“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 77-80).

VĮ „Regitra“ teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių VĮ „Regitra“ veiksmų neteisėtumą, o remiasi tik savo padarytomis prielaidomis. Nurodė, kad Turto arešto aktų registras 2008 m. gruodžio 3 d. perdavė duomenis į Kelių transporto priemonių registrą apie visų turto arešto aktu taikomų apribojimų panaikinimą D. V. vardu registruotoms transporto priemonėms. VĮ „Regitra“, atlikdama registravimo procedūrą, automatiškai realiame režime tikrina, ar netaikomi apribojimai. Ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, tinkamai ir visapusiškai įvykdė savo pareigas. Pareiškėjas negali išieškoti skolos iš D. V. dėl to, kad D. V., elgdamasis nesąžiningai ir žinodamas apie jam pareikštus reikalavimus bei žinodamas, kad iš jo turimo turto bus tenkinami kreditorių reikalavimai, perleido turtą kitiems asmenims ir taip pažeidė kreditorių teisėtus interesus atgauti skolą. Kadangi VĮ „Regitra“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji negali būti atsakinga už pareiškėjo nurodytos žalos kilimą ir atlyginimą. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas negalės išieškoti skolos iš D. V. ateityje. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas bandė ginčyti turto perleidimo sandorį.

Centrinė hipotekos įstaiga prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (I t., b. l. 72-74). Centrinė hipotekos įstaiga nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas turto areštas D. V. turtui – laikinai apribotas disponavimas 60 000 Lt vertės neidentifikuotu turtu. Antstoliui patenkinus D. V. 2008 m. spalio 24 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – 2008 m. spalio 28 d. Turto arešto aktų registre įregistruotas areštas automobiliui BMW. Turto arešto aktų registre nėra registruota jokių įrašų dėl apribojimų disponuoti automobiliu BMW panaikinimo. VĮ „Regitra“ negalėjo nežinoti apie automobilio BMW disponavimo apribojimą. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl byloje pateiktų išrašų išsami informacija apie D. V. turtui įregistruotus areštus yra teisinga ir įrodanti faktą, kad Turto arešto aktų registre disponavimo automobiliu BMW apribojimai niekada nebuvo panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu (III. t., b. l. 1–4) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui M. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 75 000 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų) žalos atlyginimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Grąžino pareiškėjui M. J. sumokėtą 2 697 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus) žyminį mokestį. Priteisė pareiškėjui M. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 2 656 Lt (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad remdamasis 2011 m. spalio 20 d. teismo vykdomuoju raštu antstolis 2012 m. sausio 24 d. surašė raginimą D. V. įvykdyti sprendimą dėl 75 000 Lt grąžinimo M. J. (I t., b. l. 8). Sprendimo vykdymo užtikrinimui, pagal 2008 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, buvo areštuotas D. V. turtas 60 000 Lt apimtimi, neidentifikuojant areštuojamo turto (I t., b. l. 134-137). Pagal 2008 m. spalio 24 d. D. V. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą jo automobiliui BMW, 2008 m. spalio 28 d. buvo areštuotas D. V. automobilis BMW (I t., b. l. 134-137, 21). Iš VĮ „Regitra“ pateikto automobilio BMW nuosavybės perrašymo istorijos išrašo nustatyta, jog 2009 m. balandžio 4 d. buvo pakeisti duomenys, pasikeitus transporto priemonės savininkui, ir tai datai savininku nurodytas P. Z., 2009 m. liepos 7 d. automobilis perleistas A. S. (I t., b. l. 81-82). Centrinė hipotekos įstaiga 2012 m. sausio 10 d. rašte Nr. B5-263(12) nurodė, jog duomenys apie automobilio BMW areštą į Turto arešto aktų registrą įrašyti 2008 m. spalio 28 d. ir iš Turto arešto aktų registro išregistruoti nebuvo (I t., b. l. 55). VĮ „Regitra“ 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. (1.14)-24-815 nurodė, jog 2008 m. gruodžio 3 d. Turto arešto aktų registras perdavė duomenis į Kelių transporto priemonių registrą apie visų turto arešto aktu taikomų apribojimų panaikinimą D. V. vardu registruotoms transporto priemonėms, tuo pačiu ir automobiliui BMW (I t., b. l. 54). 2012 m. balandžio 23 d. teismo vykdomuoju raštu nuspręsta išieškoti iš D. V. pareiškėjo naudai 14 890,00 Lt (I t., b. l. 11).

Teismas pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsniu dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įrašas apie areštą automobiliui BMW, kurio vertė 164 700,00 Lt, nesikeitė (I t., b. l. 134-137), todėl sprendė, kad automobilis BMW negalėjo būti perregistruotas kito asmens vardu, kadangi minėtai transporto priemonei areštas niekada nebuvo panaikintas. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ negalėjo nežinoti apie automobilio BMW disponavimo apribojimą. Pabrėžė, kad kylant neaiškumams VĮ „Regitra“ visada neatlygintinai gali naudotis Turto arešto registro duomenimis. VĮ „Regitra“, būdama valstybės įmonė, savo pareigas turi atlikti itin atidžiai bei tinkamai. Tai, kad 2009 m. perregistruodami automobilį BMW, VĮ „Regitra“ darbuotojai nepastebėjo šiam automobiliui įregistruoto arešto, nesiėmė visų įmanomų priemonių patikrinti duomenis apie areštą, laikyta aplaidžiu pareigų vykdymu, nesuderinamu su Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, ir pripažinta, kad VĮ „Regitra“ atliko neteisėtus veiksmus ir padarė pareiškėjui žalos. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad dėl VĮ „Regitra“ kaltės pareiškėjas neatgavo ir neturi galimybės atgauti 75 000 Lt, todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Regitra“, turi atlyginti pareiškėjui atsiradusią žalą.

Teismas pažymėjo, kad prašomą priteisti 14 890 Lt sumą nutarta išieškoti 2012 m. balandžio 23 d. teismo vykdomojo rašto pagrindu, tačiau duomenų apie 14 890 Lt sumos užtikrinimą nepateikta, be to, areštas automobiliui įregistruotas 2008 m. spalio 28 d., automobilio BMW perrašymo veiksmai buvo atlikti 2009 m., todėl spręsta, kad prašoma priteisti 14 890 Lt suma laiko atžvilgiu jau negali būti siejama su nagrinėjama situacija, todėl 14 890 Lt negali būti priteisiami iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovės VĮ „Regitra“. Teismas nenustatė pagrindo priteisti pareiškėjui 5 proc. dydžio palūkanas, kadangi ginčas iš esmės kilęs dėl valstybės įmonės netinkamų veiksmų, ginčas yra administracinės, ne civilinės prigimties – tarp pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Tokia teismo išvada grįsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Regitra“, (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 10-15), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas mano, kad teismas išnagrinėjo skundą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. nagrinėjo ne skundą, o ieškinį. Be to, priėmė sprendimą dėl nedalyvaujančio byloje asmens – Lietuvos valstybės. Tvirtina, kad VĮ „Regitra“, nebūdama civilinių teisinių santykių, kurių pagrindu atsiranda tam tikros daiktinės teisės, dalyvė neįgyja jokių pareigų pirkimo-pardavimo ar kitokių sandorių juose dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. VĮ „Regitra“ yra registro tvarkymo įstaiga, kuri registruoja kelių transporto priemones, kaip registro objektus. Dėl šių priežasčių VĮ „Regitra“ niekaip nėra atsakinga už tai, kad skolininkas D. V., būdamas nesąžiningas pardavė jo paties prašymu areštuotą automobilį kitam asmeniui, taip pažeisdamas Civilinio kodekso 6.321 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią patvirtinti, kad parduodamas turtas nėra areštuotas. Teigia, kad VĮ „Regitra“ veiksmai, keičiant registracijos duomenis, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, nenulėmė neigiamų teisinių pasekmių, nes pareiškėjas negali atgauti skolos, nukreipdamas išieškojimą į D. V. priklausantį turtą, kadangi šis yra perleistas kitiems asmenims pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie skolininkui D. V. priklausantį turtą, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas.

Atsakovas tvirtina, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2002 m. gruodžio 16 d. tarp jo ir Centrinės hipotekos įstaigos pasirašytą Duomenų teikimo sutartį Nr. R/02-02/193 (toliau – ir Duomenų teikimo sutartis). Pažymi, kad 2008 m. gruodžio 3 d. apsikeičiant duomenimis atsakovui buvo atsiųsta informacija apie arešto akto išregistravimą nenurodant transporto priemonės duomenų, o tokiu atveju vadovaujantis Duomenų teikimo sutarties priedo Nr. 2 5.5 punktu laikytina, kad išregistravimas galioja visiems arešto įrašams. Tvirtina, kad Centrinė hipotekos įstaiga tik 2010 m. vasario mėn. pastebėjo savo duomenų neatitikimą apie automobiliui taikomą areštą ir tik tada patikslino arešto įregistravimą D. V. automobiliui ir informavo apie tai VĮ „Regitra“. Atsakovas pažymi, kad Kelių transporto priemonių registre automobiliui BMW 2009 m. balandžio 4 d. nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti duomenų keitimą pasikeitus transporto priemonės savininkui. VĮ „Regitra“ neturi pareigos kiekvieną kartą prieš keičiant transporto priemonės duomenis tikrinti kitus Lietuvos registrus, nes informacija į Kelių transporto priemonių registrą perduodama pagal Duomenų teikimo sutartį.

Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Regitra“ neatliko neteisėtų veiksmų, ji neturi pareigos atlyginti pareiškėjui nuostolius. Atsakovo manymu, pareiškėjas neįrodė ir pačios žalos fakto, t. y. nėra pagrindo manyti, kad skola iš D. V. negalės būti išieškota ateityje, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad areštuotas automobilis galėjo būti antstolio parduotas už sumą, reikalingą visam kreditoriniam reikalavimui. Pažymi, kad automobilis kiekvienais metais nuvertėja, todėl nėra aišku už kokią sumą jis būtų parduotas iš varžytinių.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 36-46), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas yra objektyvus, išsamus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktų analize ir teismų praktika ir visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais. Iš esmės pareiškėjas nenurodo jokių naujų argumentų, kurių nebūtų išdėstęs savo skunde, jis tik pakartoja skundo argumentus ir teismo sprendimo motyvus.

Pareiškėjas mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių procesinės teisės normų. Teigia, kad nebuvo būtinybės išimtinai dėl formalumo teikti naują procesinį dokumentą su nauju jo pavadinimu. Mano, kad atsakovo byloje remiantis CK 6.271 straipsniu pagrįstai laikyta valstybė. Tvirtina, kad automobilis BMW negalėjo būti užregistruotas kito asmens vardu, kadangi įrašas apie areštą šiai transporto priemonei nesikeitė. Mano, kad apeliantas nėra įgaliotas skųsti sprendimo valstybės vardu. Dėl žalos kilimo laiko atsakinga VĮ „Regita“, kadangi ji neturėjo vykdyti jokios areštuoto turto perleidimo operacijos. Teigia, kad D. V. nebūtų perleidęs automobilio kitam asmeniui, jei VĮ „Regitra“ duomenų bazėje būtų buvusi žyma apie jam taikomą areštą. Tvirtina, kad antstolio padėjėjos 2012 m. balandžio 23 d. išduota pažyma patvirtina, kad D. V. neturi jokio turto, todėl nėra galimybės išieškoti iš jo skolą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė hipotekos įstaiga pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 26-33), prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Centrinė hipotekos įstaiga mano, kad pareiškėjo pateiktas skundas atitiko esminius procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus ABTĮ, todėl teismas pagrįstai jį nagrinėjo, taip pat pagrįstai įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Regitra“.

Remiasi Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre ir teigia, kad atsakovas negalėjo nežinoti apie automobilio BMW areštą. Centrinė hipotekos įstaiga taip pat remiasi Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymi, kad duomenys apie D. V. priklausančio automobilio areštą niekada nebuvo panaikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (toliau – ir Nuostatai), 14.28 punktą, pagal kurį registre, be kita ko, tvarkomi duomenys apie transporto priemonės valdymo, disponavimo, naudojimo ir kitus apribojimus, taip pat į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 260 Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse įtvirtintą nuostatą, kad areštuotos transporto priemonės iš registro neišregistruojamos. Pažymi, kad Nuostatų reikalavimai (13.5, 12.6.2, 43, 44, 14.1, 14.2 p.) suponuoja apelianto pareigą rūpintis tvarkomame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kaupiamų duomenų teisingumu, sutikrinti duomenis su susijusių registrų duomenimis, nustačius neatitikimus neteisingus, netikslius, neišsamius duomenis nedelsiant raštu perduoti susijusio registro tvarkymo įstaigai, todėl laiko nepagrįstu apelianto teiginį, kad jokie teisės aktai nenumato jo pareigos keičiant transporto priemonės duomenis papildomai domėtis ir tikrinti kitus registrus apie transporto priemonei taikomus apribojimus.

Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 4 d. buvo išregistruotas areštas neidentifikuotam turtui, priklausančiam D. V., todėl įrašas Kelių transporto priemonių registre apie automobilio BMW areštą, neturėjo būti keičiamas, kadangi remiantis tarp šalių nusistovėjusia Duomenų teikimo sutarties vykdymo praktika išregistruojant transporto priemonės areštą iš Turto arešto aktų registro Kelių transporto priemonių registrui yra perduodami duomenys, kuriuose nurodomas transporto priemonės VIN kodas arba valstybinis numeris ir tik pateikus tokius duomenis VĮ „Regitra“ panaikindavo įrašą apie transporto priemonės areštą.

Pažymi, kad neužtenkant duomenų apie areštą ar kilus neaiškumams VĮ „Regitra“ turi galimybę gauti papildomus duomenis interneto tinklu, be to turi pareigą pranešti apie pastebėtus neatitikimus kitai sutarties šaliai pagal Duomenų teikimo sutartį. Laiko neteisingu apelianto teiginį, kad Centrinė hipotekos įstaiga savo duomenų neatitikimą pastebėjo tik 2010 m. vasario mėnesį ir nurodo, kad nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki šiol duomenys apie automobilio BMW areštą tvarkyti nebuvo, Centrinė hipotekos įstaiga, pastebėjusi, kad Kelių transporto priemonių registre duomenys apie šiai transporto priemonei taikomą areštą buvo išbraukti, geranoriškai apie tai informavo VĮ „Regitra“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl neteisėtų kelių transporto priemonių registro tvarkytojo veiksmų.

Byloje pateikiamas Turto arešto aktų registro (toliau – TAAR) išrašas, išsami informacija (su pakeitimų istorija), patvirtina, kad Turto arešto aktu Nr. 1008001507 2008 m. rugsėjo 1 d. kreditoriaus M. J. reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas D. V. turtas – neidentifikuotas, piniginės lėšos, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir turtinės teisės 60 000 Lt sumai, apribotas disponavimas. Turto arešto akto pakeitimu 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo įregistruotas areštas pastatui, 1/10 daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti duomenys iš esmės nesikeitė. Turto arešto akto pakeitimu 2008 m. spalio 28 d. areštas minėtam pastatui buvo išregistruotas, įregistruotas areštas transporto priemonei BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kiti duomenys nesikeitė. Turto arešto akto pakeitimu 2008 m. gruodžio 4 d. buvo išregistruotas areštas neidentifikuotam turtui – piniginėms lėšoms, nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms, 60 000 Lt sumai, išregistravimo priežastimi nurodytas koregavimas, kiti TAA Nr. 1008001507 duomenys nesikeitė, t. y. areštas transporto priemonei BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt sumai, apribotas disponavimas, išliko.

2011 m. gruodžio 9 d. vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-136-803 dėl 65 000 Lt skolos išieškojimo iš D. V. išieškotojo M. J. naudai, ir, nors Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis areštas automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusiam D. V., iš Turto arešto aktų registro išregistruotas nebuvo, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis paaiškėjo, kad šis automobilis yra įregistruotas kito savininko, A. S. vardu. VĮ „Regitra“ 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. (1.14)-24-815 antstoliui atsakė, kad VĮ „Regitra“ tvarkomas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registras (toliau – KTPR) duomenis apie taikomus apribojimus gauna automatiniu būdu iš susijusio Turto arešto aktų registro Duomenų teikimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 9 d. iš TAAR buvo gauta informacija apie visų turto arešto aktu Nr. 1008001507 taikomų apribojimų panaikinimą D. V. vardu registruotoms transporto priemonėms, tuo pačiu ir automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl 2009 m. balandžio 4 d. VĮ „Regitra“, vykdydama minėtos transporto priemonės perregistravimą kito asmens P. Z. vardu, teigia duomenų apie taikomus galiojančius apribojimus neturėjusi. 2009 m. liepos 7 d. automobilis perleistas A. S.. Antstolio Andriaus Bublio padėjėja 2012 m. balandžio 23 d. išdavė pažymą, jog skolininkas D. V. nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų bankuose neturi, todėl realiai nėra galimybės išieškoti priteistą sumą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo buvo priteista 75 000 Lt žalos atlyginimo, teigia, kad įregistruodamas (išregistruodamas) apribojimus transporto priemonėms, vadovavosi 2002 m. gruodžio 16 d. tarp jo ir Centrinės hipotekos įstaigos pasirašyta Duomenų teikimo sutartimi Nr. R/02-02/193, į kurią teismas neatsižvelgė. Akcentuoja, kad 2008 m. gruodžio 3 d. apsikeičiant duomenimis atsakovui buvo atsiųsta informacija apie arešto akto išregistravimą nenurodant transporto priemonės duomenų, o tokiu atveju vadovaujantis Duomenų teikimo sutarties priedo Nr. 2 5.5 punktu laikytina, kad išregistravimas galioja visiems arešto įrašams.

Transporto priemonių registro tvarkytojo pareigos

Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymo, priimto1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1490, redakcijos, galiojusios nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo metu (nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d.), 2 straipsnio 12 punktas registro tvarkymo įstaigą apibrėžė kaip įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtą juridinį asmenį, registruojantį registro objektus, tvarkantį ir teikiantį registro duomenis bei dokumentus ir atsakantį už jų saugą. Registro duomenų tvarkymą reglamentuoja atitinkamo registro įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, registro nuostatai, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais – ir registro duomenų tvarkymo sutartys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių registras bei patvirtinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų (red., galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. spalio 3 d.) 9.2 punktu buvo nustatyta, kad registro tvarkymo įstaiga yra valstybės įmonė „Regitra“, kurią sudaro centrinis registratorius ir teritoriniai registratoriai (valstybės įmonės „Regitra“ filialai, pavaldūs ir atskaitingi centriniam registratoriui; ji yra ir registro asmens duomenų tvarkytoja.

Nuostatų 13.1 punktu centriniam registratoriui yra nustatyta pareiga užtikrinti sąveiką su kitais registrais, užtikrinti, kad gauti duomenys būtų nuolat atnaujinami, sudaryti teisines, technologines ir technines galimybes teritoriniams registratoriams naudotis jiems reikalingais susijusių registrų duomenimis; 13.5 punkte nustatyta, kad centrinis registratorius tvarko centrinėje duomenų bazėje esančius duomenis, susijusius su kelių transporto priemonių įkeitimu, areštu ir kitais kelių transporto priemonių naudojimo, valdymo ir disponavimo jomis teisių suvaržymais (toliau vadinama – apribojimais); 13.7 punktas – nustato registro organizavimo principus ir tvarką.

Nuostatų 25 punktas numato, kad Centrinis ar teritorinis registratorius, kuriam pateiktas prašymas įregistruoti, prašymas (pranešimas-deklaracija) išregistruoti kelių transporto priemonę ar prašymas (pranešimas-deklaracija) pakeisti registro duomenis ir (ar) kiti Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse nurodyti dokumentai, per 8 darbo valandas nuo šių dokumentų gavimo momento atlieka šių Nuostatų 27 punkte nurodytus patikrinimus, priima sprendimą įregistruoti, išregistruoti kelių transporto priemonę ar pakeisti registro duomenis, įrašo kelių transporto priemonės duomenis į centrinę duomenų bazę, registruojamai kelių transporto priemonei suteikia unikalų identifikavimo kodą, Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių nustatytais atvejais išduoda kelių transporto priemonės registravimo dokumentą ir (ar) apie laikiną registravimą (išregistravimą) pažymi duomenų teikėjo pateiktame dokumente (2007 08 22 nutarimo Nr. 954 red., nuo 2007 09 16).

Nuostatų 27.3. punktas įtvirtina, kad Centrinis registratorius, gavęs duomenų teikėjo prašymą (pranešimą-deklaraciją) pakeisti registro duomenis ar išregistruoti kelių transporto priemonę, arba teritorinio registratoriaus prašymu patikrina, ar registruojamai kelių transporto priemonei taikomi apribojimai; nustačius tokį faktą, atitinkamam teritoriniam registratoriui nedelsiant perduodamas pranešimas apie registruojamai kelių transporto priemonei taikomus apribojimus. Nuostatų 39 punktu yra numatyta, kad teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinama, kad tvarkant registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad registro duomenys atitiktų duomenų pateikėjo duomenis.

Registro funkcionavimui užtikrinti naudojami kitų registrų duomenys, tame tarpe Turto arešto aktų registro duomenys apie kelių transporto priemonių arešto aktų įregistravimą – šių Nuostatų 19.1-19.4, 19.6 punktuose numatytiems duomenims patikrinti (41.6 p.). Sąveika su kiekvienu konkrečiu registru įteisinama duomenų teikimo sutartimi.

Aptartos Valstybės registrų įstatymo nuostatos, transporto priemonių registro nuostatai patvirtina, kad registro tvarkymo įstaiga turi pareigą, gavusi prašymą įregistruoti/išregistruoti transporto priemonę/pakeisti registro duomenis, per 8 valandas patikrinti, ar registruojamai transporto priemonei taikomi apribojimai; be to, teisinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis privalo užtikrinti, kad tvarkant registrą nebūtų įrašyti neteisingi duomenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai patvirtina, kad teisės aktuose nustatytas pareigas registro tvarkymo įstaiga atliko netinkamai, nes ginčo transporto priemonės perleidimas kitam savininkui buvo įregistruotas nepatikrinus duomenų susijusiame registre, esant galiojantiems apribojimams disponuoti turtu. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų, teigia, kad duomenys apie transporto priemonei taikomus apribojimus buvo pakeisti automatiškai remiantis Duomenų teikimo sutarties pagrindu atsiųstu pranešimu. Šie argumentai nepagrįsti ir atmestini, nes registro tvarkymo įstaiga privalo teisingų duomenų įrašymą užtikrinti visomis galimomis teisinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis. Taigi įstatymo leidėjas suteikia registro tvarkymo įstaigai plačią diskreciją veikti, neapsiribojant informacijos gavimu duomenų teikimo sutarties pagrindu, siekiant užtikrinti jai priskirtų funkcijų bei teisės aktuose numatytų tikslų tinkamą įgyvendinimą.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad duomenys apie transporto priemonei taikomus apribojimus buvo galiojantys ir viešai prieinami. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas (red., galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) nustato turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą, žalos, padarytos tvarkant turto arešto aktų registrą, atlyginimo tvarką (1 str.). Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre; 2 dalyje įtvirtinta, kad visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. TAAR įstatymo 5 straipsnis numato, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo (1 d.). Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (2 d.). Turto arešto aktų įregistravimo tvarką nustato Turto arešto aktų registro nuostatai (10 str. 2 d.). Turto arešto aktų registro nuostatų (red., galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 13 d.) 55 punkte taip pat numatyta, kad registro duomenys yra vieši, su jais šių nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Aptartas reglamentavimas sudaro teisinį pagrindą teigti, kad transporto priemonių registro tvarkymo įstaigai besąlygiškai tenka atsakomybė dėl nepakankamų teisinių, organizacinių, techninių ir kitų priemonių panaudojimo tokiais atvejais, kai nustatomas registro duomenų neatitikimas susijusiame registre esantiems viešiems duomenims.

Kitos registro tvarkytojo atsakomybės už padarytą žalą sąlygos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie turi būti susiję priežastiniu ryšiu su patirta žala, nes CK 6.246–6.248 straipsniai numato, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų priežastinis ryšys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Aptariant registro tvarkytojo pareigą užtikrinti teisingų duomenų įrašymą registre visomis galimomis teisinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis, konstatuota, kad registro tvarkymo įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

Apeliantas, nesutikdamas su šiomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių byloje, t. y. nenagrinėjo, ar VĮ „Regitra“ tinkamai įvykdė 2002 m. gruodžio 16 d. tarp jo ir Centrinės hipotekos įstaigos pasirašytą Duomenų teikimo sutartį Nr. R/02-02/193, nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. apsikeičiant duomenimis atsakovui buvo atsiųsta informacija apie arešto akto išregistravimą nenurodant transporto priemonės duomenų, o tokiu atveju buvo vadovaujamasi Duomenų teikimo sutarties priedo Nr. 2 5.5 punktu ir laikoma, kad išregistravimas galioja visiems arešto įrašams. Iš esmės toms pačioms aplinkybėms ištirti apeliantas prašė byloje skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija minėtų apelianto argumentų nepripažįsta teisiškai reikšmingais sprendžiant ginčą dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo, nes Duomenų teikimo sutarties tinkamas vykdymas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujamais atlyginti nuostoliais. Pareiškėjo nuostolių priežastimi nagrinėjamu atveju buvo ginčo transporto priemonės perleidimo kitam asmeniui neteisėtas įregistravimas, kuriam užkirsti kelią privalėjo registro tvarkytojas visomis galimomis teisinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis. Transporto priemonių registro tvarkytojo sutarčių su susijusiais registrais sudarymas ir vykdymas negali būti aplinkybe, nulemiančia registro duomenų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos mastą, registro duomenų vartotojų interesų apsauga turi būti garantuojama teisės aktuose numatyta apimtimi nepriklausomai nuo duomenų perdavimo sutarčių tarp susijusių registrų vykdymo trūkumų, techninių nesklandumų ar pan. Teisėjų kolegija dėl tų pačių priežasčių netenkina apelianto prašymo skirti byloje teismo ekspertizę, ji netikslinga, jos rezultatai neturės įtakos reikšmingų faktų nustatymui byloje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad TAAR ginčo automobiliui jo perleidimo metu buvo įregistruoti apribojimai, ir šiais duomenimis VĮ „Regitra“ privalėjo vadovautis, todėl laikytina, kad šio registro tvarkytojo veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nuostoliais, nes, perleidus transporto priemonę, pareiškėjas neteko galimybės išieškoti teismo sprendimu priteistas sumas.

Apelianto argumentas, kad pareiškėjas nuostolius patyrė dėl neteisėtų skolininko trečiojo suinteresuoto asmens D. V. veiksmų, kuris, žinodamas apie automobilio areštą, jį pardavė kitam asmeniui, nėra reikšmingas sprendžiant šį ginčą. Pareiškėjo skundo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo vertinimu, ir neteisėtų veiksmų konstatavimui neturi įtakos skolininko sąžiningumo vertinimas.

Be minėtų žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, byloje pareiškėjas privalo pagrįsti patirtų nuostolių dydį, t. y. reikalaujamą žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo pareiškėjui žalos atlyginimą, rėmėsi duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/02589 apie areštuoto automobilio vertę – kelių transporto priemonės vertinimo 2008 m. birželio 18 d. pažyma patvirtino automobilio (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertę; teismo 2011 m. spalio 20 d. vykdomuoju raštu, kuriuo 75 000,00 Lt suma išieškotina iš skolininko D. V. pareiškėjui M. J.. Byloje pateikiama antstolio Andriaus Bublio padėjėjos 2012 m. balandžio 23 d. išduota pažyma, jog skolininkas D. V. nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų bankuose neturi, todėl realiai nėra galimybės išieškoti priteistą sumą. Be to, byloje pateikiami turto arešto aktai Nr. 0410000171, Nr. 0810002856, Nr. 0510004681, Nr. 0311001416 patvirtina, kad D. V. yra neįvykdęs turtinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų užtikrinimui jo turtas buvo areštuotas. Tokios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo nuostolių realumą. Kita vertus, nors apeliantas nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu, teismui nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų kitokį žalos atlyginimo dydį, todėl teismui nėra pagrindo atsižvelgti į jo argumentus dėl automobilio nuvertėjimo bei kt.

Apibendrindama byloje ištirtas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, iš esmės teisingai taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas tiek dėl transporto registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų, jų įtakos pareiškėjo patirtiems nuostoliams, tiek dėl reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžio, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pripažįsta pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 6 d.). Pareiškėjas pateikė 2014 m. kovo 7 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokatu, kuria pavesta parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei 2014 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 737425, patvirtinantį, kad advokatui buvo sumokėta 2 000 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte, 8.11 punkte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintą MMA dydį – 1 000 Lt, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1,5 x 1 000 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė