A-602-1536-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1536/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03322-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.4.13)-1609; 2) panaikinti atsakovo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. VILIN (12.4.13)-18603 dalį atsisakyti pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją; 3) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204; 4) įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas) registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š..

Nurodė, kad atsakovas 2013 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakyti pakeisti Ginčo pastato Registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Registre. Taip pat atsakovas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.4.13)-18603 atsisakyti pateikti kopiją 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Registre buvo tvarkyti duomenys apie Ginčo pastatą. Ginčų komisija 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204 priėmė tinkamai neišnagrinėjusi skundo, neatsižvelgusi ir neišnagrinėjusi pareiškėjos argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. Nr. 1129 nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.1–27.4 punktus, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti NTRĮ 23 straipsnyje; nėra aplinkybių, numatytų NTRĮ 29 straipsnyje; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti.

NTRĮ 29 straipsnio 8 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs nuosavybės teisę į Ginčo pastatą I. Š., pažeidė nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Ginčo pastatas, kaip priklausinys, užfiksuotas 2004 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dalinės nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, kurio priklausiniu tuo metu buvo užfiksuotas Ginčo pastatas, įgijo 2004 m. gruodžio 7 d. I. Š. nuosavybė į Ginčo pastatą įregistruota neteisėtai, kadangi Registre jau buvo įregistruotas tas pats nekilnojamasis daiktas, į kurį buvo atlikta pakartotinė registracija ir teisės į nekilnojamąjį daiktą perduota tik vieno iš bendraturčių nuosavybėn, tuo buvo pažeistos pareiškėjos, kaip bendraturtės, teisės į dalį jai priklausančio turto.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato (duomenys neskelbtini) (kartu ir į Ginčo pastatą) jai buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kurioje dovanotojai yra I. Š. ir V. Š. Ginčo pastatas tuo metu buvo dovanojamo turto priklausinys, todėl jo dovanojimo sutartimi buvo perduota nuosavybės teisė į jį. I. Š. dalinės nuosavybės teisė į šį turtą įregistruota 2005 m. kovo 15 d. turto padalijimo sutarties pagrindu. Ginčo pastato pirminė patikra ir pagalbinio pastato registracija buvo atlikta dar 2004 m. gegužės 4 d.

Registro centriniame duomenų banke jo statybos pradžia nurodyta 1985 m., o pabaiga – 2004 m. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisė į Ginčo pastatą negalėjo būti registruojama vadovaujantis 2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr.

1. Prieš įregistruodamas I. Š. nuosavybės teisę į Ginčo pastatą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo sprendimo priėmimą atidėti, suteikdamas galimybę pareiškėjai, kaip bendraturtei, pateikti savo poziciją šiuo klausimu – to neatlikimas ypač reikšmingas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnio 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio daikto ar jo vertės padidinimui yra privalomas visų bendraturčių sutikimas, o jo nesant daiktą ar jo vertę padidinęs bendraturtis įgyja nuosavybės teisę tik į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto, jeigu to padaryti negalima, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Pareiškėja tokio sutikimo nedavė, todėl turtas privalėjo būti registruotas abiejų bendraturčių lygiomis dalimis.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (b. l. 71–73) ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 113–115) prašė pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad Ginčo pastatas iki 2012 m. gegužės 21 d. nebuvo įregistruotas Registre. Tai buvo žinoma pareiškėjai iš 2004 m. gruodžio 7 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties (kurios šalimi ji buvo) 10 punkto; 2005 m. sausio 2 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Registre, išduoto pareiškėjai įregistravus jos nuosavybės teisę aukščiau minėtos dovanojimo sutarties pagrindu. Pareiškėja nepagrįstai save laiko Ginčo pastato bendraturte, nes nėra pateikusi jokių teises į šį pastatą patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjos siūloma taikyti CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina, kadangi bendraturčių sutikimo statyti statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype klausimas sprendžiamas leidimo statyti statinį išdavimo metu. Leidimas Ginčo pastato statybai buvo išduotas 2004 m. sausio 16 d. V. Š., kuri tuo metu buvo vienintelė šio žemės sklypo savininkė, todėl kitų asmenų sutikimo statyti Ginčo pastatą jai nereikėjo. Archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), byloje (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 4 d. kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, kad Ginčo pastato statybos darbų baigtumas buvo 74 procentai, pati pareiškėja skunde nurodė, kad Ginčo pastatas tuo metu jau buvo praktiškai pastatytas.

Pareiškėja žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio teritorijoje yra Ginčo pastatas, bendraturte tapo po to – 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu (sutartis įregistruota Registre 2005 m. sausio 2 d.). Dėl to negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad Ginčo pastato ir teisių į jį įregistravimui buvo būtinas jos sutikimas. Ginčo pastatas negalėjo būti minėtos dovanojimo sutarties objektu, kadangi jis tuo metu nebuvo įregistruotas Registre, nes registro tvarkytojui nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti Ginčo pastatą ir tokio nekilnojamojo daikto suformavimą ir teises į jį patvirtinantys dokumentai.

Vėliau juos pateikus, teritorinis registratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą ir privalėjo priimti skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisių į nekilnojamąjį turtą registravimas nėra šių teisių atsiradimo pagrindas, jo paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012). Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, jo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, teisės aktai jam nenumato įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 59–60) ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 111–112) prašo pareiškėjos skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundu siekia, jog Registre būtų padarytas įrašas apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ ūkinio pastato, kurio unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 7 d. pareiškėja dovanojimo sutartimi (b. l. 38–40) įgijo bendrosios nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo, kurio teritorijoje yra Ginčo pastatas (sutartis įregistruota Registre 2005 m. sausio 2 d.). Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjai perleidžiama nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adr. (duomenys neskelbtini)) ir perleidžiama nuosavybės teisė į ½ šio žemės sklypo priklausinio, nebaigto statyti pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad būtų dovanojamas Ginčo pastatas. Ginčo pastatas, kaip nebaigtas statinys (baigtumas – 78 proc.), buvo užfiksuotas 2004 m. gegužės 4 d., žemės sklypo su statiniais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20; 119–122). I. Š. 2012 m. gegužės 11 d. surašė deklaraciją apie Ginčo pastato statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą (b. l. 90–91). Šios deklaracijos ir 2012 m. balandžio 3 d. kadastrinių matavimų (b. l. 116–119) pagrindu buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į Ginčo pastatą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentais laikomi įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. NTRĮ 22 straipsnio 10 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Registre. I. Š. nuosavybės teisę į Ginčo pastatą buvo įregistruota vadovaujantis šiomis teisės normomis, 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2012 m. balandžio 3 d. parengtos Ginčo pastato kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktu, yra pagrindas įregistruoti statinį Registre.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja prašė pripažinti šią registraciją neteisėta, remdamasi tuo, kad nuosavybės teisė į Ginčo pastatą jai turėjo atitekti 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi bei CK 4.77 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos motyvai nepagrindžia, kad nekilnojamojo turto registratorius turėjo pareigą atsisakyti registruoti I. Š. nuosavybės teises į Ginčo pastatą. Pareiškėjos nurodytoje 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartyje numatytas jos nuosavybėn perleidžiamas žemės sklypas ir jo priklausinys – nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Ginčo pastatas dovanojimo sutartyje nenurodytas. Pagal byloje surinktą medžiagą (b. l. 96–97; b. l. 98–99), dovanojimo sutarties sudarymo ir pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimo metu, Ginčo pastatas nebuvo įregistruotas kaip dovanojamos žemės priklausinys. Ginčo pastatas kaip žemės sklypo, kurio teritorijoje jis yra, priklausinys buvo sukurtas ir įregistruotas po 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 surašymo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 4.77 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas šiuo atveju nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Leidimas Ginčo pastato statybai buvo išduotas 2004 m. sausio 16 d. V. Š., kuri tuo metu buvo vienintelė šio žemės sklypo savininkė. Pareiškėja žemės sklypo bendraturte tapo po leidimo išdavimo – 2004 m. gruodžio 7 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl to pareiškėjos leidimas Ginčo pastato statybai, pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, nebuvo reikalaujamas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti pagrindai yra vertinamojo pobūdžio ir neatitinka NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo registruoti daiktines teises pagrindų bei, remdamasis NTRĮ 29 straipsnio 4 punktu, nurodė, kad nekilnojamojo turto registratorius pats neturi įgaliojimų kvestionuoti dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, teisėtumo – šis pagrindas gali būti taikomas, tik kada toks dokumentas yra nustatyta tvarka panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. 2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra nuginčyta, todėl nekilnojamojo turto registratorius tinkamai įgyvendino savo įgaliojimus ir pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti pagrindai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisės dalį į Ginčo pastatą, kyla iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjos reikalavimas gali būti įgyvendinamas panaikinant 2012 m. gegužės 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.

Teismas pažymėjo, kad dėl nekilnojamojo turto, susijusio su Ginčo pastatu, tarp pareiškėjos ir Ginčo pastato savininko I. Š. buvo išnagrinėta civilinė byla Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2065-727/2011 bei yra nagrinėjama civilinė byla Vilniaus m. apylinkės teisme Nr. 2-720-599/2013, kuri 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Nurodytose civilinėse bylose inter alia sprendžiamas klausimas dėl su Ginčo pastatu susijusio nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti Ginčo pastato registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Registre padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teisės į ½ dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis, yra netenkintinas.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašė panaikinti atsakovo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. VILIN (12.4.13)-18603 dalį, kuria atsisakyta pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją. Šios deklaracijos kopija teismui buvo pateikta su atsiliepimu (b. l. 90–91) ir įteikta pareiškėjai. Apie deklaracijos įteikimą pareiškėja patvirtino žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti atsakovo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo dalį.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakyti pakeisti ūkinio pastato registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Nekilnojamojo turto registre bei Valstybės įmonės registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 31 d. priimtą sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų Nr. 204 ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Nekilnojamojo turto registre padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į l/2 dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis.

Pareiškėja pažymi, kad jos užsakymu 2004 m. gegužės 6 d. buvo atlikti matavimai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudaryta žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje kadastrinių matavimų duomenys fiksuoti bei nuotraukos darytos 2004 m. gegužės 4 d. Byloje užfiksuotas pastatas, kurio paskirtis nurodyta – pagalbinio ūkio, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2 I 1/p. Ginčo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas turtas Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filiale. Šis ūkinis pastatas visada buvo kaip priklausinys, tik nepadarant atskiro įrašo pagrindinio nekilnojamojo daikto registre, ir 2004 m. gegužės 6 d. jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinka galiojančius įstatymus ir įrodo šio priklausinio neatsiejamą buvimą 2004 m.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai vertino faktus ir taikė teisės normas. Akcentuoja, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu – 2004 m. gruodžio 7 d. jau buvo išduotas leidimas statyboms, tačiau ir ginčo objektas jau buvo pastatytas, ką patvirtina 2004 m. gegužės 6 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys, su kuo sutinka atsakovas ir pripažįsta teismas. Leidimas statyti visus statinius, tarp jų ir Ginčo pastatą, buvo išduotas 2004 m. sausio 16 d. tuometinei vienintelei šio žemės sklypo savininkei V. Š.

Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą atsirado dovanojimo sutarties pagrindu 2004 m. gruodžio 7 d., kuomet Ginčo pastatas jau buvo pastatytas, bet nebuvo įregistruotas Registre. Pareiškėjos manymu, bendratučiui I. Š. nuosavybės teisės į visą nekilnojamąjį turtą kilo turto dalybų sutarties pagrindu 2005 m. kovo 15 d., kuomet ginčo objektas taip pat nebuvo registruotas Registre. Teigia, kad ginčo objektas abiejų sandorių (2004 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai dovanojimo sutarties ir 2005 m. kovo 15 d. I. Š. turto dalybų) metu buvo pagrindinio objekto priklausinys, nors ir nebuvo registruotas Registre. Nurodo CK 4.14 ir 4.19 straipsnius ir pažymi, kad priklausinį, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nurodo NTRĮ 10 straipsnio 4 dalį ir teigia, kad jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant į nekilnojamojo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys. Atkreipia dėmesį, kad bendraturtis I. Š. įstatyme numatyta norma nepasinaudojo nei 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties, nei 2005 m. kovo 15 d. turto dalybų sutarties metu.

Pabrėžia, kad registratorius, turėdamas valstybės deleguotus įgalinimus bei atlikdamas funkcijas viešajame registre, privalo ex officio tikrinti pateikiamų dokumentų teisėtumą. Į 2012 m. gegužės 11 d. deklaraciją įrašyti duomenys yra apie naujos statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą (su priedais), kurie prieštarauja 2012 m. gegužės 3 d. suformuotos žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenims, nes deklaracijoje nurodytas naujos statybos statinys, tuo tarpu kadastrinių matavimų byloje nurodyti kitokie duomenys apie statybos pradžios (1985 m.) ir pabaigos (2004 m.) metus. Akivaizdu, kad minėtas ūkio pastatas nebuvo nauja statyba, todėl negalėjo būti registruojamas vieno bendraturčio nuosavybėn.

Remiasi NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais bei 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad sutinka su teismų praktika, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, tačiau šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Šiuo konkrečiu atveju 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 su priedais įrašyti duomenys nesutapo su 2012 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotais duomenimis apie Ginčo pastatą, tai registratoriui sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti registruoti nuosavybės teisę į Ginčo pastatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienas po ½ nekilnojamojo turto objekto dalį) valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tame pat sklype esantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo pagal 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartį (b. l. 38–40) bei 2005 m. kovo 15 d. turto pasidalinimo sutartį (b. l. 34–37). Dar vieno sklype esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku pagal 2012 m. gegužės 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą (b. l. 90–91) įregistruotas I. Š. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja ginčija minėtame žemės sklype esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įrašą, bei teigia, jog Registro įraše pareiškėja turėjo būti nurodyta kaip bendraturtė (panaikinant ½ I. Š. nekilnojamojo turto objekto nuosavybės teisės dalį) 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl Registro įrašo pakeitimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą.

Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsižvelgė, jog pareiškėjos prašymas gali turėti įtakos suinteresuoto asmens I. Š. teisėms ir pareigoms, todėl sudarė minėtam asmeniui galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą (b. l. 43). Šia teise I. Š. pasinaudojo bei nurodė nesutinkantis su pareiškėjos prašyme nurodytais reikalavimais. Atsakovas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakė pakeisti Ginčo pastato Registro duomenis. Pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 204 pareiškėjos prašymo netenkino ir paliko galioti atsakovo sprendimą. Minėtas Ginčų komisijos sprendimas buvo išsiųstas ne tik pareiškėjai, bet ir I. Š. (b. l. 53).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ir Ginčų komisija, veikdami kaip viešojo administravimo subjektai, teisingai sprendė, kad administracinis sprendimas yra susijęs ne tik su pareiškėjos, bet ir su kito asmens interesais, t. y. nagrinėjant pareiškėjos prašymą minėti viešojo administravimo subjektai pagrįstai sudarė galimybę I. Š. naudotis trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Priimtas administracinis sprendimas dėl I. Š. nekilnojamojo turto objekto asmeninės nuosavybės teisės pakeitimo į bendrąją dalinę yra neišvengiamai susijęs su minėto asmens teisių į nekilnojamąjį turto objektą apribojimu. Vadovaujantis CK 4.72 ir 4.75 straipsniuose pateiktu bendrosios nuosavybės teisės apibrėžimu, patenkinus pareiškėjos prašymą, I. Š. asmeninė nuosavybė būtų pakeista į bendrąją dalinę, dėl ko I. Š. teisė valdyti, naudotis bei disponuoti nekilnojamuoju turto objektu būtų apribota.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nustačius būtinybę įtrauktį trečiąjį suinteresuotą asmenį ne teismo administraciniame procese, proceso dalyviai turėtų būti įtraukiami į procesą ir administraciniam ginčui persikėlus nagrinėti į teismą. Tai, kad teismo administracinis procesas turėtų priklausyti nuo to, koks ginčas yra išnagrinėtas viešojo administravimo institucijoje, spręstina atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review) t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos (pranc. recours objectif) funkcijas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 3 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Taigi bylose dėl administracinių aktų teisėtumo procesas administraciniame teisme turėtų būti nuoseklus administracinio ginčo ne teisme pratęsimas, o teisminės kontrolės dalykas turėtų apimti viešojo administravimo subjekto veiksmus tikrinant į subjektą besikreipusių asmenų reikalavimo teisę, sprendžiant klausimą, ar dalyvavo visi subjektai, kurie turėtų dalyvauti ne teismo administraciniame procese, ar pagrįsti yra asmenų reikalavimai, ar viešojo administravimo subjektas pagal viešosios teisės normas gali priimti palankų administracinį sprendimą ir kt.

Pažymėtina, jog skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teisėjas, nustatęs, jog skunde nenurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo, nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus (ABTĮ 36 str. 4 d.). Tokiu atveju nutartyje priimti skundą nurodoma, kas įtraukiamas į administracinę bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Galutinai dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje (b. l. 57), kuria priimtas pareiškėjos skundas, I. Š., kaip trečiojo suinteresuoto asmens, įtraukimo į administracinę bylą klausimas nebuvo sprendžiamas. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 71–73) atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog pareiškėjos skundo reikalavimai susiję su I. Š. nuosavybės teisės į ½ dalį Ginčo pastato išregistravimu ir dėl šios priežasties I. Š. turėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovo argumento neanalizavo ir dėl jo nepasisakė, trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą klausimas taip pat nebuvo keliamas ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (2014 m. sausio 13 d. administracinės bylos Nr. I-1029-473/2014 posėdžio garso įrašas).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko viešojo administravimo subjekto kontrolę, nes išnagrinėjo bylą dėl asmens, kuris dalyvavo ne teismo administraciniame procese, neįtraukdamas jo į teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, įstatymo nustatyta tvarka turėjo spręsti klausimą dėl minėto asmens įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 48, 54 str.). Šis proceso teisės normų pažeidimas sudaro sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kurio sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p.), užtikrinant trečiojo suinteresuoto asmens I. Š. teisių apsaugą bei tinkamai įgyvendinant bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius