AS-756-791-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-791/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00452-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K. ir jos atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo ji atleista iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu pagrindu; 2) atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti tuo pagrindu, kad prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą buvo nepatenkintas, nes, teismo vertinimu, jis praleistas ne dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str.). Pareiškėjos argumentą, jog ji ginčą sprendė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir Vidaus reikalų ministras) 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, pripažino nepagrįstu.

Rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 ir 13 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto“ Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 38 punktu, kuriame nenumatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėja pasirinkusi vieną iš apskundimo būdų, skundą paduodama Vidaus reikalų ministrui, praleido terminą paduoti teismui prašymą dėl Įsakymo, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, panaikinimo. Pareiškėja dirbo Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, ją atstovauja advokatas, todėl ji turėjo objektyvią galimybę tinkamai apsispręsti dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynimo būdo.

II. Pareiškėja K. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.

Atskirąjį skundą grindžia ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 41., 41.1 ir 41.1.4 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006.

Paaiškino, kad ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėja pateikė skundą Vidaus reikalų ministrui, kuriuo prašė pasiūlyti Tauragės AVPK viršininkui panaikinti skundžiamą Įsakymą, tačiau atsakymo iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) negavo, taip pat nėra gavusi informacijos, apie tai, kad jos skundas yra persiunčiamas tirti kitai institucijai, t. y. Policijos departamentui prie VRM.

2014 m. gegužės 2 d. pareiškėja sužinojo, kad Policijos departamentas prie VRM atsisakė tirti jos skundą, todėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, atnaujinti terminą skundui paduoti. Vidaus reikalų ministras pareiškėjos skundo visiškai netyrė ir perdavė jį nagrinėti kitai institucijai. Toks savavališkas skundo persiuntimas kitai įstaigai be pareiškėjos žinios sutrukdė įgyvendinti jos teisę įstatymų nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti ir priimti pareiškėjos skundą (prašymą) (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja ABTĮ. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (ABTĮ 5 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 38 punkte nustatyta, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams, turintiems teisę panaikinti pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus, arba vidaus reikalų ministrui, arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pavaldumo tvarka gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo priėmimo dienos (Aprašo 39 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 85-TE-154 jai paskirtos tarnybinės nuobaudos vidaus reikalų ministrui padavė 2014 m. balandžio 14 d., t. y. nepraleidusi Aprašo 39 punkte nustatyto termino.

ABTĮ 32 straipsnyje, kuris nustato, kad pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles, t. y. į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie VRM Sprendimas Nr. 5-S-1472 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 5-S-1472) priimtas 2014 m. balandžio 29 d. Pareiškėja teigia, jog minėtą sprendimą gavo 2014 m. gegužės 2 d. Nors tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikė, tačiau tais atvejais, kai byloje nėra duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis pašto siunta buvo pristatyta pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas skundžiamą dokumentą gavo kurią nors kitą nei nurodoma dieną, teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pareiškėjas dokumentą gavo jo nurodomą dieną (žr., 2012 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012). Kita vertus, teismas, be kita ko, įvertina, ar pareiškėjo nurodoma dokumento gavimo data, gali būti laikoma pagrįsta. Atsižvelgus į pareiškėjos nurodomą Sprendimo Nr. 5-S-1472 gavimo datą (pareiškėja nurodo, jog Sprendimą Nr. 5-S-1472 gavo praėjus trims dienoms nuo jo priėmimo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji yra pagrįsta, todėl laiko, kad pareiškėja Sprendimą Nr. 5-S-1472 gavo jos nurodytą dieną, t. y. 2014 m. gegužės 2 d. Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareiškėja kreipėsi 2014 m. gegužės 20 d., t. y. nepraleidusi ABTĮ 32 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra įtvirtinta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas nagrinėja tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalį sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja dėl atsakovo įsakymo, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo, turėjo kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą per šiame įstatyme (ABTĮ 33 str.) nustatytą terminą, kurį šiuo atveju ji yra praleidusi.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ganėtinai painų įstatymų leidėjo nustatytą, anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ketinimai išspręsti ginčą taikiai turėtų būti vertinami kaip pareiškėjai palanki aplinkybė, sudaranti galimybę tenkinti jos prašymą ir atnaujinti terminą kreiptis į administracinį teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Bandymas ginčą spręsti alternatyviais būdais – ne teisme yra palanki aplinkybė vertinant administracinio proceso ekonomiškumą ir efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skundo padavimo terminas yra praleistas be svarbios priežasties ir jo atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti tenkinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar K. K. skundas atitinka kitus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti. K. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti tenkinti, ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė