A-602-697-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-697/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, Komisija) 2013 m. balandžio 9 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-89 (7-74/2013) ir įpareigoti Komisiją priimti ir išnagrinėti jo 2013 m. kovo 22 d. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei 2013 m. kovo 22 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Komisiją su skundu dėl VMI Sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) panaikinimo, taip pat pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, kadangi jis buvo nežymiai (kelias dienas) praleistas. 2013 m. balandžio 13 d. gavo Komisijos 2013 m. balandžio 9 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-89 (7-74/2013), kuriame buvo nurodyta, kad jo skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai, todėl skundas bei prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti paliekami nenagrinėti.

Nurodė, kad ginčas tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir jo buvo mokestinis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 21 punkte. Atsakovas nusprendė negrąžinti 10 Lt mokesčio permokos. Atkreipė dėmesį ir į patį sprendimo pavadinimą – „Sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Taigi ginčas, kilęs tarp jo ir centrinio mokesčių administratoriaus, buvo mokestinis.

Pareiškėjas rėmėsi MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsniu, 151 straipsniu, kuriuose mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra bei įtvirtinta centrinio mokesčių administratoriaus kompetencija. Komisija kompetentinga nagrinėti jo skundą bei prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Komisija, nepagrįstai atsisakiusi tai padaryti, nevykdė MAĮ nuostatose priskirtų jai pareigų, todėl yra įpareigotina priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti bei skundą dėl VMI Sprendimo ir juos išnagrinėti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Sprendimu nusprendė pareiškėjui negrąžinti 10 Lt sumos, nes nėra patvirtinančių duomenų, kad ši suma klaidingai sumokėta. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas (toliau – ir Varėnos PK) 2013 m. vasario 19 d. raštu Nr. 52-55-S-1649 informavo, kad administraciniu nurodymu paskirtą baudą (10 Lt dydžio) pareiškėjas sumokėjo nurodytu laiku ir jam administracinio pažeidimo bylos teisena baigta.

Atsakovas rėmėsi MAĮ 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ATPK) bei nurodė, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą skirta bauda nėra mokestis, t. y. minėta bauda nėra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o ATPK nėra mokesčių įstatymas.

Paaiškino, kad pareiškėjas už padarytą pažeidimą sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 10 Lt baudą, kurią mokesčių administratorius įskaitė. Gavęs pareiškėjo prašymą, mokesčių administratorius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su paklausimu, ar pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bus atnaujinta, ar yra teisinis pagrindas pripažinti jo į valstybės surenkamąją sąskaitą sumokėtą 10 Lt sumą permoka ir jam grąžinti bei gavo atsakymą, jog pareiškėjui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigta. Taigi mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo T. K. grąžinti į valstybės surenkamąją sąskaitą sumokėtos 10 Lt sumos. Pareiškėjas, siekdamas sumokėtą 10 Lt sumą pripažinti permoka ir ją susigrąžinti, privalo įstatymų nustatyta tvarka ginčyti patį administracinio teisės pažeidimo faktą ir patį administracinį nurodymą sumokėti minėtą pinigų sumą.

Pagal MAĮ 2 straipsnio 11, 21 ir 24 dalis, mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Sprendimu nėra atsisakoma pareiškėjui grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), taip pat nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas prie mokestinių ginčų kategorijos, nes jis pateiktas ne dėl mokesčių administratoriaus sprendimo mokestiniame ginče.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 35–38) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad remiantis MAĮ 2 straipsnio 21 ir 24 dalimis, 13 straipsniu bei ATPK 20 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 24 straipsniu, bauda, skiriama pagal ATPK normas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nelaikytina mokesčiu, kadangi ji nustatyta ne mokesčio įstatyme, be to ji nėra nustatyta mokesčių mokėtojui kaip piniginė prievolė valstybei, o yra viena iš administracinės nuobaudos rūšių. Valstybinė mokesčių inspekcija tik surenka pagal ATPK nuostatas paskirtas baudas į valstybės surenkamąją sąskaitą, t. y. atlieka tik techninį valstybės nustatytų rinkliavų administravimą. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui atsisakoma grąžinti jo sumokėtą administracinę baudą ir tai, kad sprendimo pavadinimas yra „Sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“, savaime nereiškia, jog tai sprendimas dėl mokesčio permokos grąžinimo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad ginčas kyla dėl sumokėtos baudos grąžinimo.

Pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti sumokėtą baudą, nelaikytinas mokestiniu ginču, taigi jis nepatenka į Komisijos kompetencijos ribas, nurodytas MAĮ 151 straipsnyje. Pareiškėjas sprendimą galėjo ginčyti tiesiogiai teismui (MAĮ 146 straipsnis, Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 19 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas T. K. apeliaciniu skundu (b. l. 41–43) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pagal MAĮ 2 straipsnio 21 punktą, mokestinis ginčas – ginčas kylantis tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Atsakovo Sprendimo pavadinimas ir turinys nurodo, kad ginčas yra mokestinis, nes juo nuspręsta negrąžinti mokesčio permokos. Pats atsakovas laiko, kad bauda yra mokestis. Bauda mokama į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Jei ji nebūtų sumokėta, būtų vykdoma priverstinė jos išieškojimo procedūra. Bauda laikytina pinigine prievole valstybei, o teisės aktas, kuriame bauda įtvirtinta, laikytinas mokesčių įstatymu.

MAĮ 145 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Komisija yra kompetentinga išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą, atsisakius tai padaryti, Komisija nevykdė įstatyme priskirtų pareigų.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48–50) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad MAĮ 13 straipsnyje įtvirtinta, kokius mokesčius administruoja VMI. ATPK nėra mokesčių įstatymas ir pagal ATPK skirta bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nėra mokestis. Atsakovas įskaitė pareiškėjo sumokėtą 10 Lt baudą, teisinio pagrindo grąžinti šią baudą nėra. Pareiškėjas spręsti ginčą turėjo kreipdamasis į administracinį teismą. Sprendimu nėra atsisakoma grąžinti mokesčio permoką bei nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl Komisija pagrįsti atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2013 m. balandžio 9 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-89 (7-74/2013), kuriuo Komisija atsisakė priimti ir nagrinėti jo 2013 m. kovo 22 d. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei 2013 m. kovo 22 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 22 d. Sprendimo.

Iš byloje esančių dokumentų bei Komisijos bylos Nr. 6.11-05(7-74/2013) matyti, kad 2012 m. gruodžio 21 d. T. K. Varėnos PK skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55AN-2213719-12 už Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą bei administracinį nurodymą iki 2013 m. sausio 11 d. sumokėti 10 Lt, kuriuos pareiškėjas sumokėjo. Pareiškėjo manymu, per klaidą sumokėta bauda užkirto jam kelią į teisingą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas kreipėsi į Varėnos PK su prašymu administracinį nurodymą laikyti negaliojančiu bei išnagrinėti jo administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau gavo atsakymą, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o asmeniui, įvykdžiusiam administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigta. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas sumokėti mokesčio permoką, t. y. 10 Lt, kuri sumokėta per klaidą, nes administracinio pažeidimo jis nepripažįsta. Pastaroji pareikalavo dokumentų, patvirtinančių, kad prašoma grąžinti suma yra permoka. 2013 m. vasario 22 d. Sprendimu atsakovas nusprendė negrąžinti pareiškėjui 10 Lt mokesčio permokos, nes nėra patvirtinančių duomenų apie klaidingai sumokėtą sumą. Pareiškėjas kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją dėl atsakovo Sprendimo, tačiau Komisija atsisakė skundą nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti sumokėtą baudą, nelaikytinas mokestiniu ginču, taigi jis nepatenka į Komisijos kompetencijos ribas.

MAĮ 2 straipsnio 24 dalyje mokestis apibrėžiamas, kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Įstatymų leidėjas mokestiniais ginčais pripažįsta ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 21 p.). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia nuginčyti sprendimą, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti permoką už pagal ATPK pareiškėjui paskirtą baudą (10 Lt), teisėtumo. Pažymėtina, kad bauda, skiriama pagal ATPK, nelaikytina mokesčiu, nes tai yra administracinės nuobaudos rūšis, o ne mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o ginčas, kuriuo siekiama susigrąžinti permoką už tokią sumokėtą baudą, nelaikytinas mokestiniu ginču.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 punkte įtvirtinta, kad jos nustato mokesčių mokėtojų prašymų grąžinti (įskaityti) Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėtų mokesčių ir įmokų (toliau – mokestis), permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių apskaitos, susijusios su mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimu (įskaitymu), tvarką. Taigi minėtos Taisyklės taikomos ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sumokėtai baudai už ATPK pažeidimą. Prie Taisyklių pridėtoje formoje FR0783 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186) nurodyta, kad sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta dvejopa mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka: dėl vienų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (Mokesčių administravimo įstatymo 145 str., 2 str. 21 d.), o dėl kitų nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (Mokesčių administravimo įstatymo 146 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, kilęs ginčas nepatenka į mokestinių ginčų kategoriją, jam taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju skundas dėl VMI Sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) paduotinas tiesiogiai teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas, paduodamas skundą Mokestinių ginčų komisijai, neteisingai vertino įstatymo normas, manydamas, kad kilęs ginčas yra mokestinis. Toks pareiškėjo kreipimasis ir Mokestinių ginčų komisijos protokolinis sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjui teisinių padarinių nesukėlė, nes pagal įstatymą jam yra suteikta teisė skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus, tačiau ne tokia tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, o paduodant skundą teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos sprendimas pareiškėjui teisinių padarinių nesukėlė ir neužkirto galimybės pasinaudoti teismine gynyba, todėl toks sprendimas nelaikytinas reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-454/2014).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės ir patikrinęs Komisijos sprendimo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytas aktas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, matydamas, kad pareiškėjas netinkamai nurodė skundo dalyką, galėjo pasiūlyti pareiškėjui (ABTĮ 10 str.) patikslinti skundą ir skųsti ne tik Komisijos protokolinį sprendimą, bet ir aktą, kurį pareiškėjas iš esmės norėjo nuginčyti (VMI 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406), atsižvelgdamas į tai, kad toks aktas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nors pareiškėjas skunde nereiškė reikalavimų, kurie galėtų sudaryti atskiros administracinės bylos dalyką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina ir tai, kad byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes pareiškėjas nenurodė reikalavimų, kurie sudarytų atskiros administracinės bylos dalyką. Todėl nagrinėjama byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismui įgyvendinant jam tenkančias pareigas ir išaiškinant pareiškėjui (ABTĮ 10 str.), kad jam teisines pasekmes sukelia ne Komisijos protokolinis sprendimas, o VMI 2013 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406, ir pasiūlant pareiškėjui atitinkamai patikslinti skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius