AS-1175-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1175-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. prašymą, kuriame prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pareiškėjos A. N. (toliau – ir pareiškėja) prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-1471020-00184 įvykdymo terminą (b. l. 1).

Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu rekonstrukcijos projektas yra derinamas Vilniaus miesto savivaldybėje. Iš derinančių institucijų buvo gautos pastabos, todėl projekto derinimo procedūra užsitęsė. Projekto derinimo trukmė buvo apie 2–3 mėnesius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (b. l. 8–9) pareiškėjos A. N. prašymą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi nuo 2014 m. sausio 1 d. savavališkų statybų padarinių šalinimo teisinius santykius reglamentuojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalimi, kurios nuostatos iš esmės analogiškos kaip ir iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiame Statybos įstatyme. Iš minėtų teisės aktų nuostatų daryta išvada, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę (i) kreiptis į Inspekciją ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba (ii) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau, asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti.

Iš pateikto prašymo ir jo priedų nustatyta, jog 2014 m. spalio 20 d. Inspekcija surašė pareiškėjai reikalavimą Nr. PRN-00-141020-00184 pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 20 d. Pareiškėjos prašymu Inspekcija nustatytą terminą pratęsė iki 2015 m. liepos 20 d. Pareiškėja prašė teismo pratęsti Inspekcijos 2014 m. spalio 20 d reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Pažymėta, jog nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nei 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 nenustato termino, per kurį statytojas gali kreiptis į teismą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, šis klausimas sprendžiamas teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012 pažymėjo, kad remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į Reglamento 37 punkto tikslą, minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne jo atnaujinimą, ir padarė išvadą, kad taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o terminui pasibaigus jo pratęsimo galimybė išnyksta. Analogiškas išaiškinimas yra pateiktas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pavyzdžiui, 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014).

Teismas konstatavo, jog pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti jau pasibaigusį terminą. Toks pareiškėjos reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl skundą (prašymą) atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį (b. l. 11). Prašo priimti pareiškėjos prašymą pratęsti ar atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. SSA-OO-141020-00179 įvykdymo terminą, kurio patikslinta derinimo trukmė bus apie metus.

Atskirajame skunde nurodo, kad negalėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino pratęsimo dar nepasibaigus terminui dėl pablogėjusios sveikatos būklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. N. prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė prašyti Inspekciją pratęsti terminą įvykdyti privalomuosius nurodymus 3 mėnesiams ir teisė prašyti teismą pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui (iki 2014 m. sausio 1 d. tokią galimybę numatė Statybos įstatymo 28 str. 3 d.),

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, kadangi, pasibaigus terminui įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, prašymas pratęsti tokį terminą negali būti nagrinėjamas teismuose.

Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. ABTĮ 5 straipsnis inter alia įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis), atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (2 dalis), o teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (3 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimai, susiję su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą (pvz.: 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-364/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-749/2014). Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą. Todėl, nenustačius skundo (prašymo) trūkumų – formos ar turinio – kaip tai numato ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis, ar kitų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atvejų, kada atsisakoma priimti skundą (prašymą), vien tuo pagrindu, kad reikalavimo įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs, teismas prašymo atsisakyti priimti negalėjo.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-346/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-345/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-458/2012 2014 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-529/2014.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. N. prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas