A-1197-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1197-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovei E. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kupiškio komunalininkas“) su prašymu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. N. 720 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje komunalines atliekas surenka ir tvarko UAB „Kupiškio komunalininkas“, vykdydamas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 punktą. Pagal Nuostatų 11 punktą, vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai – butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų savininkai, gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Gyvenamojoje vietoje, esančioje Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu be E. N. buvo deklaruoti dar 5 asmenys, todėl vienam ketvirčiui apskaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą dydis sudarė 90 Lt, o per visą šį laikotarpį E. N. nesumokėjo 720 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. rugsėjo 4 d., UAB „Kupiškio komunalininkas“ atstovė papildomai paaiškino, kad ne visos E. N. namų ūkyje susidarančios atliekos gali būti kompostuojamos, todėl privalo būti priduodamos pareiškėjui tvarkyti. Pažymėjo, kad E. N. nėra teikusi dokumentų apie išvykusius savo šeimos narius, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo perskaičiuoti mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą dydžio. Akcentavo, kad nors atsakovė pateikė duomenis apie plastikinės pakuotės tvarkymą, šios atliekos nėra komunalinės, kadangi susidaro ūkinėje veikloje.

Atsakovė E. N. atsiliepimu į prašymą (b. l. 15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“ nesuteikė jai komunalinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugos, todėl ji neprivalo už ją mokėti. Atsakovės E. N. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė sutiktų mokėti vietinę rinkliavą tuo atveju, jei būtų galimybė mokėti už faktinį atliekų kiekį, be to, jei komunalines atliekas bendrovė atvažiuotų surinkti iki jos gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad šeimos ūkyje atliekos yra rūšiuojamos, tik dalis atliekų patenka į šiukšlių konteinerį. Be to, atsakovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su žemės ūkio bendrove „Vieškelio garsas“ (toliau – ir ŽŪB „Vieškelio garsas“) dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo, plastikinės pakuotės atliekas priduoda šiai bendrovei perdirbimui. Atliekų susidaro nedaug, todėl privalo būti sudaryta galimybė mokėti už faktinį surenkamų ir tvarkomų atliekų kiekį. Atsakovės atstovas patvirtino, kad jis su sutuoktine E. N. gyvena dviese, nes vaikai yra išvykę. Nurodė, kad atsakovė nesikreipė į pareiškėją, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis būtų perskaičiuojamas, atsižvelgiant į pasikeitusį gyvenančių asmenų skaičių.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 84–87) pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymą priteisti iš atsakovės E. N. 720 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 113–119) uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą patenkino. Priteisė iš E. N. 720,00 Lt / 208,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2009 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. N. gyvenamosios vietos adresu gyvenamąją vietą be atsakovės E. N. yra deklaravę dar 5 asmenys (b. l. 38). UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateiktais apskaičiavimais, E. N. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. privalėjo sumokėti 720 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 39). Pareiškėjas apie mokėtiną vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą E. N. informavo 2011 m. rugsėjo 28 d. pranešimu, prašė skolą sumokėti geranoriškai iki 2011 m. spalio 20 d. (b. l. 4). Be to, UAB „Kupiškio komunalininkas parengdavo E. N. mokėjimo pranešimus ir mokėjimo nurodymus pervesti įmoką, kuriuose nurodydavo mokėtinas vietinės rinkliavos sumas, mokėjimo laikotarpį (b. l. 7, 41–48).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą reglamentuoja Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Ginčo laikotarpiu galiojo Tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ ir Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu TS-247 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Nuostatų redakcija. Teismas rėmėsi Nuostatų 3, 4, 11 punktais. Byloje pateiktos schemos duomenimis, pareiškėjas Kupiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) yra įrengęs konteinerius komunalinėms atliekoms rinkti (b. l. 40). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisę apskaičiuoti atsakovei pagal Nuostatų 6.1 punktą priklausančią mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą.

Be to, byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu administracinėje byloje dėl norminio akto ištyrimo pripažino, jog Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (b. l. 57–65). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 dėl norminio akto ištyrimo iš dalies patenkino Kupiškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-174 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui (b. l. 66–78).

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, lemia šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą, kadangi laikantis principo „teršėjas moka“, atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Tačiau tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsakovės atstovas teigė, kad atsakovės namų ūkyje sukauptas atliekas sutvarko pati E. N., todėl neturėjo jokio poreikio naudotis UAB „Kupiškio komunalininkas“ administruojama paslauga ir ja nesinaudojo. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovė E. N., siekdama paneigti paskaičiuotą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, nustatytų įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. komunalinių atliekų nesukaupė, jų neturėjo ir todėl jų nereikėjo tvarkyti Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nepateikė. Taigi, atsakovė nepagrindė vietinės rinkliavos skaičiavimo galimumo pagal faktinį iš jos surinktų į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą jos perduotų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Teismas atsižvelgė į Kupiškio rajono savivaldybėje galiojančias Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-145 ir išdėstytas nauja redakcija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-273, šių taisyklių 39, 34.1, 67 punktus. Įvertinus bylos duomenis, daryta išvada, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji 2009 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu namų ūkyje susidarančias popieriaus, stiklo, plastiko, metalo ir kitas rūšiuotinas atliekas tvarkė, nesinaudodama UAB „Kupiškio komunalininkas“ administruojama paslauga. Atsižvelgęs į 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje J. N. pateiktus paaiškinimus, kad atsakovė laikraščius, senus skudurus ir batus sudegindavo, teismas sprendė, kad tokie atliekų turėtojo veiksmai negali būti pripažinti tinkamu komunalinių atliekų tvarkymu ir vertintini kaip aplinkos teršimas. Nors atsakovės atstovas nurodė, jog E. N. savarankiškai tvarkė biologiškai skaidžias atliekas (organines virtuvės, žaliąsias ir kt.), jas kompostuodama savo ūkio teritorijoje, tačiau jokių nustatytų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai leido daryti išvadą, kad atsakovė ginčo laikotarpiu surinko 1,1 t (0,3 t + 0,8 t) plastikinės pakuotės atliekų ir jas perdavė ŽŪB „Vieškelio garsas“ perdirbimui (b. l. 20, 21). UAB „Kupiškio komunalininkas“ atstovė A. J. 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad šios plastikinės pakuotės nėra komunalinės atliekos, tai ūkinėje veikloje susidarančios pakuotės atliekos. Toks pareiškėjo atstovės aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateiktam komunalinių atliekų apibrėžimui. Aukščiau nurodytą aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir atsakovės atstovas J. N., paaiškinęs, kad ŽŪB „Vieškelio garsas“ perduotos plastikinės pakuotės atliekos susidarydavo, ruošiant pašarų atsargas pienininkyste besiverčiančiame E. N. ūkyje. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pateikto 2014 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. Ž6-76 duomenys patvirtino, kad E. N. nuo 1997 m. birželio 9 d. turi įregistravusi ūkininko ūkį. Taigi E. N. privalo laikytis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, įpareigojančio jos ūkininko ūkyje susidarančias plastikines pakuotes (pašarų, trąšų, chemikalų ir kitokias pakuotes) tvarkyti šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, su ŽŪB „Vieškelio garsas“ sudaryta 2010 m. liepos 20 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 0035 dėl nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo, pažymos ir krovinio važtaraščiais kaip tik ir patvirtina plastikinių pakuočių tvarkymą pagal minėto įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad 2011 m. spalio 15 d. pažyma parengta Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kontroliuojančiam kaip laikomasi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų.

III. Atsakovė E. N. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 151), prašydama panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės tvirtinimą, kad ūkyje gamybinės ir buitinės atliekos visą laiką buvo sunaudojamos ūkio reikmėms, nedarant žalos aplinkai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad gamybinės ir ūkinės atliekos yra atsakovės nuosavybė ir ji turi teisę jomis disponuoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų.

Paaiškino, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“ neteikė įstatyme numatytų rinkliavos paslaugų surinkti ir tvarkyti komunalines atliekas, nes atliekų nebuvo. Visos atliekos sunaudojamos ūkyje, teisėtai ir nepažeidžiant gamtos apsaugos įstatymų.

Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155–156) prašo atmesti E. N. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

Nurodo, kad Kupiškio rajono savivaldybėje galioja Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužes 28 d. sprendimu Nr. TS-145 ir išdėstytos nauja redakcija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-273. Pagal šių taisyklių 39 punktą draudžiama deginti atliekas, pilti jas ne į tam tikslui skirtus konteinerius. Draudžiama atliekas išmesti pamiškėse, pakelėse ar kitose tam neskirtose vietose. Draudžiama skystas atliekas išpilti į kanalizaciją. Kad E. N. pašalina kitur, ne Kupiškio rajono savivaldybės veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje, buityje susidarančias komunalines atliekas, nepateikė UAB „Kupiškio komunalininkas“ jokių dokumentų. Bendrovė neturėjo galimybės nustatyti, kiek susikaupia faktiškai ūkyje mišrių komunalinių atliekų ir sumažinti priskaičiuotą skolą. Taip pat pareiškėja pagal Nuostatų 14 punktą, kuriame išdėstyta, kad vietinė rinkliava neskaičiuojama asmenims laikinai negyvenantiems patalpose, paslaugų teikėjui pateikus tai patvirtinančias atitinkamų institucijų pažymas, galėjo susimažinti reikalaujamą mokėti sumą. Ji apie tokią lengvatą buvo informuota, bet nesutvarkė dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. N. 720 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas turėjo teisę apskaičiuoti atsakovei E. N. pagal Nuostatų 6.1 punktą priklausančią mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą, o atsakovė, siekdama paneigti paskaičiuotą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, nustatytų įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. komunalinių atliekų nesukaupė, jų neturėjo ir todėl jų nereikėjo tvarkyti Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nepateikė, konstatavo, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ reikalavimas dėl 720 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. E. N. teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi tokių atliekų nebuvo, atsakovei visas susidariusias atliekas sunaudojant jos ūkyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti vietinę rinkliavą, be kita ko, kildina iš Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų. Vadovaujantis Nuostatų 1 punktu, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą – tai Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta visiems fiziniams asmenims privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava nustatoma gyvenamųjų patalpų (butų ir individualių namų) savininkams, jų šeimos nariams ir kitiems asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje, taip pat asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos, bet faktiškai Kupiškio rajono savivaldybėje gyvenantiems ilgiau kaip mėnesį. Vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų nuomininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas (Nuostatų 11 p.).

Nustatyta ir neginčijama, kad atsakovė E. N. yra gyvenamojo būsto, esančio Kupiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė kartu su penkiais savo šeimos nariais yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai ir remiantis minėtu Nuostatų reguliavimu, atsakovė su savo šeimos nariais patenka į vietinės rinkliavos mokėtojų kategoriją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-174 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui. Taigi nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl individualioje administracinėje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kuri faktinėmis aplinkybėmis ir reikšmingu teisiniu reguliavimu panaši į nagrinėjamą bylą, iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai), todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nagrinėjamoje byloje į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes taip pat atsižvelgiama ex tunc (retroaktyviai).

Tačiau pažymėtina, jog savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nuostatų pripažinimas neteisėtais tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-181/2013), nepaneigia mokėtojo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nes ji yra nustatyta aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašias bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-831/2014).

Pažymėtina, jog nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga turėjo būti šalinama ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jo perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjant bylas dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pagrįstai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, spręsdamas, ar jie leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. komunalinių atliekų nesukaupė, jų neturėjo, bei nepagrindė vietinės rinkliavos skaičiavimo galimumo pagal faktinį iš jos surinktų į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą jos perduotų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys yra susiję tik su plastikinių pakuočių pridavimu ŽŪB „Vieškelio garsas“. Tačiau pabrėžtina, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos už būtent komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą priteisimo. Atsižvelgiant į Nuostatų 2.1 punktą, pagal kurį komunalinėmis atliekomis laikomos buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, bei į pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, darytina išvada, jog šios plastikinės pakuotės buvo ūkinėje veikloje susidariusios atliekos, kas nėra priskiriama komunalinių atliekų sampratai.

Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad visos gamybinės ir buitinės atliekos yra sunaudojamos ūkio reikmėms, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“ neteikė paslaugų surinkti ir tvarkyti komunalines atliekas, kadangi tokių atliekų nebuvo. Tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti į bylą pateiktais duomenimis. Byloje esanti schema (b. l.

40) patvirtina, jog pareiškėjas Kupiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) yra įrengęs konteinerius komunalinėms atliekoms rinkti. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji iš viso nesinaudojo šiuo konteineriu ir susidariusios komunalinės atliekos ginčo laikotarpiu iš tiesų buvo šalinamos kitais apeliaciniame skunde nurodytais būdais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog komunalinės atliekos turi būti šalinamos teisėtai, laikantis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-145 patvirtintų (2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-273 pakeistų) Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatytų reikalavimų.

Taigi, šiuo atveju turėjo būti įrodytas ne tik kitų komunalinių atliekų šalinimo būdų, nesinaudojant UAB „Kupiškio komunalininkas“ paslaugomis, taikymas, bet ir tokių būdų tinkamumas ir teisėtumas. Atsakovė nagrinėjamu atveju to nepagrindė. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji buvo išreiškusi pageidavimą mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Be to, nors ji ir teigia, kad ne visi jos šeimos nariai, deklaravę savo gyvenamąsias vietas Kupiškio rajono savivaldybėje, gyvena kartu su ja, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, taip pat nesikreipė ir į atsakovą dėl atitinkamo vietinės rinkliavos mažinimo pagal Nuostatų 14 punktą („Vietinė rinkliava neskaičiuojama gyvenamųjų patalpų savininkams arba jų nuomininkams už laikinai negyvenusius patalpose asmenis, jeigu gyvenamųjų patalpų savininkai arba nuomininkai Paslaugos teikėjui pateikia tai patvirtinančias pažymas).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė, kuri už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. vietinės rinkliavos mokesčio nemokėjo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašomas priteisti vietinės rinkliavos dydis yra nepagrįstas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines ginčo aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė