A-662-1244-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1244/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01320-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K.-R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K.-R. skundą atsakovui Lietuvos mokslo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K.-R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5, 24–28), prašydama:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir atsakovas, LMT) 2013 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 4S-639 „Dėl skundo „Dėl paraiškos doktoranto stipendijai už akademinius pasiekimus įvertinimo ir sprendimo neskirti šios stipendijos“;

2) įpareigoti LMT iš naujo įvertinti jos paraišką stipendijai doktorantams už akademinius pasiekimus gauti, vadovaujantis skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei remiantis tik tais kriterijais, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1134 patvirtintame Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Vyriausybės aprašas) ir LMT 2012 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VII-116 patvirtintame Doktorantų stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantų akademinėms išvykoms skyrimo tvarkos apraše (toliau – ir LMT aprašas);

3) atlikus įvertinimą ir nustačius, kad doktoranto stipendija skirtina, įpareigoti ją skirti laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios, kaip ir kitiems doktorantams, kuriems stipendija skirta remiantis LMT pirmininko 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-90.

Nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesį LMT elektroniniu būdu interneto svetainėje (paraiškos registracijos Nr. DOK-13111) pateikė paraišką stipendijai už akademinius pasiekimus gauti, tačiau stipendija nebuvo skirta. Manydama, kad stipendija neskirta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principus, pateikė skundą LMT, prašydama peržiūrėti paraiškos įvertinimą ir priimti naują sprendimą, tačiau LMT 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 4S-639 priėmė sprendimą atmesti skundą ir nepanaikinti priimtų vertinimo rezultatų.

Pareiškėja teigė, kad LMT paraiškos įvertinime, pažeisdamas įpareigojimą vadovautis skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais, neteisėtai rėmėsi kriterijais, kurių nėra LMT apraše. Nurodė, kad LMT elektroninėje sistemoje pateiktame apibendrinamojo paraiškos įvertinimo išraše prie kriterijaus „už mokslo rezultatų lygį“ nurodomi 3 trūkumai, iš kurių du – „nedalyvauta konferencijose, mokslo populiarinimo veikloje“ – absoliučiai nepagrįsti ir neteisėti. Ji dalyvavo 3 konferencijose, tačiau nė vienoje jų nebuvo publikuojamos tezės, o tai, kad tezės nėra publikuojamos, savaime nereiškia, kad asmuo nedalyvauja konferencijose.

Be to, tokių vertinimo kriterijų LMT apraše nėra, tokios informacijos paraiškoje pateikti niekas neprašė, nebuvo nurodyta, kad ji bus naudojama vertinimui (nebuvo ir laukelių elektroninėje formoje tokiai informacijai pateikti). Nurodė, kad trečiasis kriterijus, turėjęs neigiamos įtakos vertinant mokslo rezultatų lygį, – tarptautiškumas, kuris, kaip ir sklaidos konferencijose kriterijus, pirmiausia susijęs su mokslo rezultatų kokybe ir reikšmingumu, o ne rezultatų lygiu. Pažymėjo, kad teikė pretenzijas ir argumentus dėl neteisėto ir nepagrįsto paraiškos įvertinimo taikant moksliškumo ir sklaidos kriterijus įvertinant mokslo rezultatų lygį (paraiškos 2 kriterijus), o ne mokslinės veiklos kokybę ir reikšmingumą (paraiškos 1 kriterijus).

Net ir sutinkant su tuo, kad tarptautiškumas galėtų būti vienas iš kriterijų vertinant mokslo rezultatų lygį, jis negalėtų būti lemiamas. Tarptautiškumo reikalavimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) pozicija, išreikšta 2007 m. gegužės 5 d. nutarime, kuriame buvo analizuojami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai mokslininkams, norintiems pretenduoti į atitinkamas pareigas. Jos tema susijusi su Lietuvos šeimos politika (rašomos disertacijos pavadinimas – „Viešoji šeimos politika Lietuvoje: kryptingumo ir nuoseklumo paieškos“), todėl tarptautiškumo reikalavimas negali būti lemiamas vertinant šios temos analizės rezultatų lygį.

Teigė, kad LMT apibendrinamojo vertinimo išraše pateikiamas vertinimas nenuoseklus, o pareiga vadovautis skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais neužtikrinta ir kitu požiūriu: siekiant paramos doktoranto akademinei išvykai už LMT apraše visiškai vienodai (identiškai) apibūdintą kriterijų (už mokslo rezultatų lygį) buvo suteikta 11 balų iš 15, o siekiant stipendijos – tik 6 balai.

Pažymėjo, kad pagal LMT aprašo 26.1 punktą vertinimo kriterijus yra mokslinės ar meninės veiklos kokybė ir reikšmingumas, o prie LMT elektroninėje sistemoje skelbiamo vertinimo be jokio teisinio pagrindo atsiranda apribojimas „doktorantūros laikotarpiu“. Be to, nesuprantamas vertinimo paaiškinimas „Disertacijos tema atskleista gerai, tačiau nėra parodytas aktualumas, numatomo empirinio tyrimo pobūdis“. LMT ekspertų bandymas vertinimą grįsti paraiškoje pateiktu disertacijos temos ir juo labiau joje numatomų ateityje atlikti empirinių tyrimų aprašymu yra neteisėtas. Vyriausybės aprašo 3.1 punkto nuostatos visiškai nesusijusios su veiklos apribojimu „doktorantūros laikotarpiu“ bei disertacijos temos atskleidimo, aktualumo ar ateityje numatomų atlikti empirinių tyrimu vertinimu. Taip pat nurodė, kad kai kuriems kitiems į stipendiją pretendavusiems doktorantams, kurie buvo paskelbę mažiau mokslinių straipsnių nei ji ir taip pat neturėjo tarptautinių publikacijų, stipendija buvo skirta. Pažymėjo, jog LMT iš kriterijų paraiškoms vertinti eliminavus vieną iš dviejų Vyriausybės apraše nustatytų kriterijų (publikacijų kiekį) veikė ultra vires. Skaidrumo, teisinio aiškumo bei viešumo principai buvo pažeisti ir tuo, kad paraiškos doktoranto stipendijai gauti įvertinimo paaiškinime atsirado minėtuose aprašuose nenustatyti kriterijai, tokie kaip „tarptautiškumas“, „sklaida“, svarstomas būsimos disertacijos temos atskleidimas, aktualumas bei empirinio tyrimo pobūdis, dalyvavimas konferencijose, mokslo populiarinimo veikloje bei šių kriterijų svoris vertinant paraišką, o pildant paraišką nebuvo aišku, kokie kriterijai bus svarbūs vertinant mokslo rezultatų lygį ar mokslinės veiklos kokybę ir reikšmingumą.

Atsakovas LMT atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 32–35) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog stipendijos už akademinius pasiekimus ir paramą doktorantams skiriamos ir mokamos vadovaujantis Vyriausybės aprašu, kuriame nustatyta tik pati skyrimo ir mokėjimo procedūra, tačiau nenurodyta paraiškų pateikimo tvarka, reikalavimai paraiškos turiniui, paraiškų nagrinėjimo bei vertinimo kriterijai, atsiskaitymo tvarka bei kiti klausimai. Tarybos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. VII-84 patvirtintas Tarybos aprašas, kuriame detalizuoti klausimai, procedūros bei procesai, be kurių nebūtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės nutarimu nustatytos pareigos – nagrinėti paraiškas, vadovaujantis skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais.

Atsakovas vadovavosi Vyriausybės aprašo 10 punktu, pagal kurį turi būti vertinamas doktorantų mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų ir (ar) meno kūrinių kiekis ir jų lygis, pirmenybę teikiant doktorantams, kurių mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų ir (ar) meno kūrinių lygis aukštesnis. Siekiant užtikrinti pirmenybę doktorantams, kurių mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų ir (ar) meno kūrinių lygis aukštesnis, taip pat laikantis objektyvumo ir nediskriminavimo principų, LMT aprašo 26.1 punkte nustatytas mokslinės veiklos kokybės ir reikšmingumo kriterijus yra neatskiriamai susijęs su mokslinių publikacijų lygiu ir kiekiu ir apima mokslinio tyrimo aktualumą, rezultatų sklaidą mokslinėse konferencijose, mokslo populiarinimo veiklą, tarptautiškumo elementą, atsižvelgiant tiek į publikacijų šaltinių kilmę, tiek į tyrimo objektą pačiose publikacijose ir kt. Rėmėsi Vyriausybės aprašo 3.1 punktu ir teigė, kad stipendijos skiriamos, visų pirma, įvertinus doktorantūros metu arba disertacijos tema paskelbtas mokslines publikacijas. LMT aprašo 26.2.1 ir 26.2.2 punktuose nurodyti analogiški reikalavimai. Skirtingai, nei teigė pareiškėja, vertinant mokslinės veiklos kokybę ir reikšmingumą, nėra apsiribojama vien veikla doktorantūros metu. Vertinimo objektas yra platesnis, ypač atsižvelgiant į tai, kad LMT aprašo 26.2.1 punkte nurodytas disertacijos tema paskelbtų mokslinių publikacijų lygio kriterijus, o disertacijos tema publikacijos gali būti rengiamos ir skelbiamos ir prieš prasidedant doktorantūros studijoms.

Sutiko su pareiškėjos nurodytais argumentais dėl humanitarinių ir socialinių mokslų specifikos, tačiau atkreipė dėmesį, kad tarptautiškumas yra nevienalypis kriterijus ir apima ne tik publikacijų šaltinių kilmę (ar kalbą), tačiau galimai ir tyrimo metodus bei objektą publikacijose, todėl gali būti sėkmingai naudojamas įvertinant ir humanitarinių bei socialinių mokslų darbus.

Paaiškino, kad paraiškos, ekspertinio vertinimo formos ir dalykinės ataskaitos formos tvirtinamos LMT pirmininko įsakymu. Siekiant, kad pareiškėjai pateiktų išsamią ir pagrįstą informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti publikacijų kiekį ir jų lygį, paraiškos formoje suformuluota pareiga pateikti publikacijų sąrašą, prie kiekvienos publikacijos nurodyti konkretų doktoranto indėlį ir sąraše atskirai pateikti informaciją apie recenzuojamus straipsnius mokslo žurnaluose ar mokslinių darbų rinkiniuose bei pranešimų konferencijose tezes. Toks reikalavimas būtinas siekiant suvienodinti pareiškėjų pateikiamos informacijos pobūdį bei apimtis ir atitinkamai užtikrinti, kad gautos paraiškos sudarytų ekspertams prielaidas vertinti jas užtikrinant objektyvumo ir nediskriminavimo principus.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė nė vieno pranešimo konferencijose tezių, todėl paraišką vertinę ekspertai nežinojo ir neturėjo pareigos žinoti, kad ji vykdė tokią veiklą. Visa paraiškos formoje nurodyta ir reikalinga užpildyti informacija svarbi ir būtina, o LMT neturi pareigos prie atskirų formos laukelių papildomai nurodyti, kad į juos įrašyta informacija bus naudojama vertinti. Jeigu susipažinus su paraiškos forma doktorantui kyla klausimų dėl jos apimties ir tikslingumo, jis turi teisę ir galimybę kreiptis į LMT specialistus. Tezių nepublikavimas konferencijose leidžia teigti, kad jų pobūdis buvo ne mokslinis arba tai buvo žemesnio lygio bei mokslinio reikšmingumo konferencijos. Skirtingai, nei teigė pareiškėja, tyrėjo dalyvavimas mokslinėse konferencijose laikomas svarbiu įvertinimu.

Nurodė, kad abiejų paraiškų (dėl paramos akademinei išvykai ir dėl doktorantūros stipendijos skyrimo) vertinimuose pažymėta, kad pareiškėjos publikacijos stokoja tarptautiškumo. Vertinant paraišką paramai akademinei išvykai gauti už mokslo rezultatų lygį skirti 11 balų sudaro 22 proc. maksimalios balų sumos (50 balų), o vertinant paraišką stipendijai už mokslo rezultatų lygį gauti skirti 6 balai sudaro 24 proc. maksimalios balų sumos (25 balai), taigi mokslo rezultatų lygis abiejose paraiškose įvertintas ganėtinai vienodai, nors paraiškas paramai ir stipendijai vertino skirtingos ekspertų grupės. Atkreipė dėmesį į tai, kad paraiškos doktoranto stipendijai gauti vertinamos pagal du kriterijus, o paraiškos paramai doktoranto akademinei išvykai gauti – pagal keturis, ir čia mokslo ir (ar) meno rezultatų lygio kriterijui tenka iš esmės menkesnis svoris, taigi sugretinti ir lyginti abiejų vertinimų aritmetinius balų dydžius yra neteisinga.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio mėnesį pateikė paraišką doktoranto stipendijai už akademinius pasiekimus gauti Nr. DOK-12111. LMT atliko pareiškėjos paraiškos ekspertinį įvertinimą ir 2013 m. vasario 6 d. posėdžio protokole Nr. PP-DOK-EG-HSM-01-13 nurodė, kad pareiškėjos paraiška įvertinta 13 balų. Paraiškos doktoranto stipendijai gauti apibendrinamojo vertinimo išraše buvo nurodyta, kad pareiškėjos paraiška pagal mokslinės ar meninės veiklos doktorantūros laikotarpiu kokybę ir reikšmingumą įvertinta 7 ir 10 balų, o mokslo ir (ar) meno rezultatų lygis – 6 ir 15. Pastabose nurodyta, kad paraiška parengta kruopščiai ir rodo nemenkus doktorantės pajėgumus, tačiau stipendija pareiškėjai nebuvo skirta. Nesutikdama su ekspertiniu įvertinimu, pareiškėja pateikė skundą LMT, kurį išnagrinėjęs atsakovas 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 4S-639 atmetė ir nepanaikino priimtų vertinimo rezultatų. Ginčas byloje kilo dėl to, ar LMT tinkamai ir objektyviai įvertino pareiškėjos paraišką doktoranto stipendijai gauti ir pagrįstai priėmė sprendimą neskirti stipendijos.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės ir LMT aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar pareiškėjos paraiškos doktoranto stipendijai gauti ekspertinis vertinimas bei jos skundo LMT nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d.). Pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo turinio bei bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl jos paraiškos administracinės patikros atlikimo nėra ir pareiškėja taip pat nekelia ginčo dėl Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto sudarytos ekspertų grupės, kuri vertino jos paraišką, sudėties ar narių kompetencijos. Taigi ginčas kilo dėl E. K.-R. paraiškos ekspertinio vertinimo (ypač dėl mokslo rezultatų lygio įvertinimo), t. y. dėl balų skyrimo pagal LMT apraše nurodytus kriterijus.

Pagal LMT aprašą, paraiškų vertinimo kriterijai yra mokslinės veiklos kokybė ir reikšmingumas (1 kriterijus) bei mokslo rezultatų lygis (2 kriterijus), kuris nustatomas pagal disertacijos temą paskelbtų (priimtų spausdinti) mokslinių publikacijų ar tyrimų publikacijų ir meno kūrinių kiekį ir jų lygį (LMT aprašo 26.1 p. ir Vyriausybės aprašo 10 p.). Iš LMT 2013 m. vasario 6 d. posėdžio protokolo Nr. PP-DOK-EG-HSM-01-13 matyti, kad paraiškas ekspertai vertino vadovaudamiesi LMT aprašu ir ekspertų grupės vadovo išsiųstomis vertinimo gairėmis. LMT apraše nėra detaliai reglamentuota, kiek balų ekspertas turi skirti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas paraiškas, tai yra jo diskrecijos teisė. Tačiau tam, kad paraiškos būtų įvertintos nepažeidžiant objektyvumo ir nediskriminavimo principų, pirmosios instancijos teismo nuomone, ekspertų grupės vadovas pagrįstai parengė ir ekspertams pateikė vertinimo gaires, kuriose detalizuojami vertinimo kriterijai.

Pareiškėjos E. K.-R. paraiška pagal mokslinės ar meninės veiklos doktorantūros laikotarpiu kokybę ir reikšmingumą įvertinta 7 iš 10 balų ir pastabose nurodyta, kad disertacijos tema atskleista gerai, tačiau nėra parodytas aktualumas, numatomo empirinio tyrimo pobūdis. Doktorantūros studijos pradėtos tik 2012 m. rudenį, o doktorantė turi 3 autorines publikacijas žurnale „Teisės problemos“, kartu su bendraautoriais parengta nauja publikacija. Tai leido spręsti, kad doktorantė dirba kryptingai ir efektyviai, doktorantūros studijas pradėjo kaip Teisės instituto tyrėja. Anot pareiškėjos, LMT elektroninėje sistemoje skelbiamame vertinime prie 1-ojo kriterijaus be pagrindo atsiranda apribojimas „doktorantūros laikotarpiu“, nors pagal LMT aprašą turi būti vertinama mokslinės ir meninės veiklos kokybė ir reikšmingumas apskritai. Teismas, sistemiškai įvertinęs LMT aprašo 24–27 punktų nuostatas, atsižvelgęs į ekspertų grupės pirmininko pateiktas vertinimo gaires, sprendė, kad vertinant mokslinės veiklos kokybę ir reikšmingumą nėra apsiribojama vien tik veikla doktorantūros laikotarpiu, vertinimo objektas yra platesnis. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos paraiškos, joje nurodyti 2 iš 3 straipsniai yra parengti 2010 ir 2011 metais, t. y. dar iki doktorantūros studijų pradžios. Elektroninėje sistemoje skelbiamame vertinime prie 1-ojo kriterijaus pateiktose pastabose nurodyta, kad pareiškėja doktorantūros studijas pradėjo 2012 metais, tačiau jau turi 3 autorines publikacijas žurnale „Teisės problemos“, taigi ekspertai vertino pareiškėjos mokslinės veiklos reikšmingumą ne tik doktorantūros laikotarpiu.

Pareiškėjos paraiška pagal mokslo rezultatų lygį (2 kriterijų) įvertinta 6 balais iš 15 ir nurodyta, kad publikacijos kelios, susijusios su disertacijos tema, parengtos kruopščiai, profesionaliai, yra išsamios ir nemažos apimties – 30–40 psl., tačiau jų tarptautiškumo lygis labai žemas, nedalyvauta konferencijose, mokslo populiarinimo veikloje. Taigi vertinant paraišką pagal mokslo rezultatų lygį, buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad labai žemas tarptautiškumo lygis, tačiau ir į tai, kad pareiškėja nedalyvavo konferencijose, mokslo populiarinimo veikloje. Ekspertų grupės vadovo pateiktose vertinimo gairėse nurodyta, kad tarptautiškumas vertintinas iki 10 balų, taigi jis šiuo atveju laikytinas svarbiu kriterijumi. Kadangi teismas nekvestionuoja ekspertų kvalifikacijos ir nevertina mokslinių klausimų, neturi pagrindo abejoti gairėse nurodyta šio kriterijaus svarba. Be to, pati pareiškėja neneigė, kad tarptautiškumo lygis jos darbe nėra aukštas, taigi teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktu įvertinimu.

Teismas pažymėjo, kad LMT pirmininko 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtintoje paraiškos formoje pateikta instrukcija, kaip ją pildyti, ir suformuluota pareiga pateikti publikacijų sąrašą, prie kiekvienos publikacijos nurodant konkretų doktoranto indėlį ir sąraše atskirai pateikiant informaciją apie recenzuojamus straipsnius mokslo žurnaluose ar mokslinių darbų rinkiniuose bei pranešimų konferencijose tezes. Teismo vertinimu, ši informacija yra reikalinga tam, kad pareiškėjai pateiktų išsamią ir pagrįstą informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti publikacijų kiekį ir jų lygį, suvienodinti pateikiamos informacijos pobūdį bei apimtis ir užtikrinti, kad paraiškos būtų įvertintos laikantis aprašuose nurodytų skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir kt. principų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė pranešimų konferencijose tezių, apskritai nepažymėjo, kad dalyvavo konferencijose, taigi jos paraišką vertinę ekspertai pagrįstai padarė išvadą, kad ji konferencijose nedalyvavo. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad paraiška buvo vertinta pagal pateiktą informaciją ir nėra pagrindo vertinimo laikyti nepagrįstu.

Dėl pareiškėjos argumento, kad tiek paraiškoje dėl paramos akademinei išvykai, tiek dėl doktorantūros stipendijos skyrimo pažymėta, kad publikacijos stokoja tarptautiškumo, tačiau vertinant paraišką paramai akademinei išvykai gauti už mokslo rezultatų lygį skirta daugiau balų, teismas pažymėjo, kad, pagal LMT aprašo 26 ir 32 punktus, paraiškos doktoranto stipendijai gauti vertinamos pagal du kriterijus, o paraiškos paramai doktoranto akademinei išvykai gauti – pagal keturis, ir čia mokslo rezultatų lygio kriterijus turi mažesnę įtaką.

Teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas yra būtent pareiškėjos paraiškos stipendijai gauti įvertinimas, todėl teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjos argumentų, kad kitiems į stipendiją pretendavusiems doktorantams, kurie paskelbę mažiau mokslinių straipsnių nei ji ir taip pat neturi tarptautinių publikacijų, stipendija skirta. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Vyriausybės aprašo 10 punktą pirmenybė teikiama doktorantams, kurių mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų lygis aukštesnis, todėl argumentas, kad pareiškėja parengusi daugiau publikacijų, todėl turėjo būti įvertinta geriau, buvo atmestas.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos paraiška doktoranto stipendijai gauti buvo įvertinta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, nustatytas Vyriausybės ir LMT aprašuose. Tai, kad atlikus vertinimą nebuvo priimtas ir pareiškėjai neišsiųstas konkretus sprendimas (individualus aktas), šiuo atveju atitinka LMT aprašo 38 ir 39 punktų nuostatas, pagal kurias pareiškėjas LMT elektroninėje sistemoje su vertinimu gali susipažinti, kai Komitetai parengia siūlymą dėl paraiškų doktoranto stipendijai gauti ir komisija sudaro finansuojamų paraiškų paramai doktorantų akademinėms išvykoms gauti sąrašus, o svetainėje skelbiami tik doktorantų, kuriems skirtos stipendijos, sąrašai. Pareiškėjos ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį naikinti.

III. Pareiškėja E. K.-R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 192-195) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos reikalavimus.

Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja neturėjo galimybės numanyti, kad jos paraiškoje bus vertinamas dalyvavimas konferencijose ir mokslo populiarinimo veikloje, ir nurodo, jog nebuvo vertintas prašymas ištirti, ar LMT detalizuodama Vyriausybės apraše numatytus publikacijų kiekio ir lygio kriterijus neveikė ultra vires, nepasisakė dėl vertinimo gairių viešumo (pareiškėja nurodo apie jas sužinojusi tik teismo proceso metu) ir dėl iškeltos abejonės apie identiško kriterijaus vertinimą skirtingai.

Atsakovas LMT atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-3) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja iš esmės atkartoja skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir pabrėžia, jog pareiškėja nebuvo pakankamai gerai susipažinusi su paraiškos doktoranto stipendijai gauti forma. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad paraiškos vertinamos remiantis neviešinamais dokumentais, nes vertinimo kriterijai nėra sukurti atsakovo, o nurodyti Vyriausybės teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos mokslo tarybos 2013-04-05 sprendimo Nr. 4S-639, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas ir nepanaikinti paraiškos doktoranto stipendijai už akademinius pasiekimus gauti vertinimo rezultatai, bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs E. K.-R. skundą, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos paraiška doktoranto stipendijai gauti buvo įvertinta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, nustatytas Vyriausybės ir Tarybos aprašuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1431 patvirtinto Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad doktorantų prašymus nagrinėja ir vertina Taryba, vadovaudamasi skaidrumo, viešumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais. Vertinamas doktorantų mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų ir (ar) meno kūrinių kiekis ir jų lygis. Pirmenybė teikiama doktorantams, kurių mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų ir (ar) meno kūrinių lygis aukštesnis.

Taip pat valstybės biudžeto lėšų skyrimo stipendijoms mokslo ir meno doktorantams už akademinius pasiekimus ir paramos jų akademinių išvykų (išvyka į tarptautinį mokslo ar meno renginį pristatyti savo mokslinių tyrimų ir (ar) meno kūrinių, dalyvavimas tarptautiniame seminare ar doktorantų mokykloje, stažuotė mokslo ir studijų ar kitoje institucijoje, vykdančioje mokslinius tyrimus) išlaidoms padengti tvarką, reikalavimus paraiškoms, paraiškų teikimo, vertinimo ir atrankos, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už gautas lėšas tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. VII-84 patvirtintas Doktorantų stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantų akademinėms išvykoms skyrimo tvarkos aprašas (2012 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. VII-116 redakcija). Šio aprašo 26 punkte reglamentuoti šie paraiškų vertinimo kriterijai: mokslinės ar meninės veiklos kokybė ir reikšmingumas (26.1 punktas); mokslo ir (ar) meno rezultatų lygis (26.2 punktas): disertacijos tema paskelbtų (priimtų spausdinti) mokslinių publikacijų ar tyrimų publikacijų ir meno kūrinių (humanitarinių ir socialinių mokslų sričių bei meno srities paraiškoms) (26.2.1 punktas); doktorantūros metu paskelbtų (priimtų spausdinti) mokslinių publikacijų (fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių paraiškoms) (26.2.2 punktas).

Skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėja kelią klausimą dėl to, ar atsakovas galėjo vertinti jos paraišką remdamasis kriterijais, kurie nenumatyti nei Vyriausybės, nei Tarybos aprašuose. Pažymėtina, kad iš byloje esančio paraiškos doktoranto stipendijai gauti ekspertinio įvertinimo, matyti, jog E. K.-R. pateikta paraiška iš esmės buvo vertinta pagal du vertinimo kriterijus: mokslinės ar meninės veiklos doktorantūros laikotarpiu kokybė ir reikšmingumas (1) bei mokslo ir (ar) meno rezultatų lygis (2). Tai reiškia, jog ekspertinis vertinimas atliktas naudojant LMT apraše nustatytus kriterijus.

Paraiškos doktoranto stipendijai gauti ekspertinio įvertinimo grafoje „Įvertinimo paaiškinimas“ vertinant mokslinės ar meninės veiklos doktorantūros laikotarpiu kokybę ir reikšmingumą konstatuota, jog disertacijos tema atskleista gerai, tačiau nėra parodytas aktualumas, numatomo empirinio tyrimo pobūdis, doktorantūros studijos pradėtos 2012 m. rudenį, o doktorantė jau turi 3 autorines publikacijas žurnale „Teisės problemos“, kartu su bendraautoriais parengta nauja publikacija, kas leidžia spręsti, kad doktorantė dirba kryptingai ir efektyviai, doktorantūros studijas pradėjo kaip Teisės instituto tyrėja. Vertinant mokslo ir (ar) meno rezultatų lygį nurodyta, kad publikacijos kelios, susijusios su disertacijos tema, parengtos kruopščiai, profesionaliai, yra išsamios ir nemažos apimties – 30-40 psl., tačiau jų tarptautiškumo lygis labai žemas, nedalyvauta konferencijose, mokslo populiarinimo veikloje.

Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, jog pareiškėjos mokslinės veiklos kokybė ir reikšmingumas vertintas ne tik doktorantūros laikotarpiu, o apskritai (vertinti straipsniai, kurie parengti ir publikuoti iki įstojimo į doktorantūrą). Mokslo ir (ar) meno lygio vertinimą sąlygojo žemas tarptautiškumas ir nedalyvavimas konferencijose bei mokslo populiarinimo veikloje. E. K.-R. skundo argumentas, kad pastarasis kriterijus vertinant abi pareiškėjos paraiškas buvo ekspertų įvertintas skirtingais balais, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Kaip matyti iš paraiškos turinio, pildant paraišką būtina pateikti publikacijų sąrašą, prie kiekvienos publikacijos nurodant konkretų doktoranto indėlį, sąraše atskirai pateikiami: recenzuojami straipsniai mokslo žurnaluose ar mokslinių darbų rinkiniuose, pranešimų konferencijose tezės. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja neturėjo nei techninės galimybės, nei galėjo numatyti, kad jos paraiška bus vertinama pagal dalyvavimą konferencijose ir mokslo populiarinimo veikloje. Priešingai nei teigia E. K.-R., pareiga pateikti pranešimų konferencijose tezes aiškiai suformuluota paraiškoje doktoranto stipendijai už akademinius pasiekimus gauti. Įvertinęs šį pareiškėjos skundo argumentą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši informacija yra reikalinga tam, kad pareiškėjai pateiktų išsamią ir pagrįstą informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti publikacijų kiekį ir jų lygį, suvienodinti pateikiamos informacijos pobūdį bei apimtis ir užtikrinti, jog paraiškos būtų įvertintos laikantis aprašuose nurodytų skaidrumo, viešumo, objektyvumno ir kt. principų, o pareiškėjos paraiška vertinta pagal pateiktą informaciją ir nėra pagrindo vertinimo laikyti nepagrįstu.

Pastebėtina, kad dažnai norminiuose teisės aktuose teisės normos nėra absoliučiai aiškiai ir suprantamai formuluojamos. Priklausomai nuo to, koks normos struktūrinis elementas neišsamiai apibrėžtas, subjektui suteikta didesnė galimybė modeliuoti savo elgesį arba kiekvienu konkrečiu atveju jį savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas teisės normos taikymo subjektas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ekspertinio įvertinimo paaiškinimų, aplinkybės, sąlygojusios mokslo ir (ar) meno lygio tam tikrą įvertinimą balais, konkrečiai ir detaliai aprašytos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių eksperto kvalifikacija ir jo pasirinktų mokslo ir (ar) meno lygį charakterizuojančių kriterijų svarba (tarptautiškumas ir nedalyvavimas konferencijose). Pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde atsakovo sprendimo neginčija tuo aspektu, kad jos paraiška buvo vertinta naudojant kitus vertinimo kriterijus nei kitų pretendentų paraiškos doktoranto stipendijai už akademinius pasiekimus gauti.

E. K.-R. teigia, kad kitiems į stipendiją pretendavusiems doktorantams, kurie paskelbę mažiau mokslinių straipsnių nei ji ir taip pat neturi tarptautinių publikacijų, stipendija skirta. Visų pirma, tai abstraktaus pobūdžio argumentas. Antra, pagal Vyriausybės aprašo nuostatas (10 punktas), pirmenybė teikiama tiems doktorantams, kurių mokslinių publikacijų, tyrimų publikacijų lygis aukštesnis, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentą, kad ji parengusi daugiau mokslinių publikacijų pagrįstai atmetė. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo teigti, kad vertinant pareiškėjos paraišką doktoranto stipendijai gauti buvo pažeisti Vyriausybės apraše nurodyti principai.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos bylos nagrinėjimo metu nurodyto argumento dėl LMT atlikto vertinimo pagal viešai neprieinamas vertinimo gaires teisėtumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertams atliekant individualius paraiškų vertinimus, buvo pasiūlyta vadovautis Ekspertų grupės vadovo parengtomis vertinimo gairėmis. Minėtos gairės nėra patvirtintos jokiu teisės aktu, todėl jų teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas. Tai daugiau metodinio pobūdžio dokumentas, kuris skirtas paraiškų vertinimą atliekantiems ekspertams, siekiant užtikrinti vienodą visų paraiškų įvertinimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. K.-R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius