A-602-1218-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1218/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00750-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 24; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei administracinėje byloje Nr. A602-1218/2014 pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ sustabdyti socialinės pašalpos mokėjimą pareiškėjui nuo 2013 m. birželio 1 d. (toliau – ir 2013 m. birželio 13 d. sprendimas).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“.

Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55–59), kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 58,93 Eur teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. T. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-4814-5599 (toliau – ir 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas). Taip pat Tarnyba prašo atnaujinti terminą prašymui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei paduoti.

Tarnyba prašyme nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, dėl šios priežasties Tarnyba prašo priimti papildomą sprendimą.

Tarnyba pažymi, jog už Tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjui J. T. suteiktą antrinę pagalbą išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies ir minėtų Taisyklių 27.1.2.3 bei 30.2 punktais, valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui J. T. išlaidas sudaro advokato užmokestis 57,90 Eur ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 1,03 Eur.

Tarnyba akcentuoja, jog apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį sužinojo tik 2015 m. balandžio 28 d., gavusi ją kartu su advokato Ričardo Lilo prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 451 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą prašymui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo valstybei.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TP-25-(2.2)-13-T-4814-5599 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti pareiškėjui J. T. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 46936 panaikinimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat minėtu Tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas Ričardas Lilas ir nurodyta, jog sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Nustatyta, jog šis sprendimas galiojo iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 78–79).

Administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka 2014 m. sausio 6 d. per Kauno apygardos administracinį teismą gautas pareiškėjo J. T. atstovo advokato Ričardo Lilo parengtas atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 75–77).

Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Tarnyba teismui pateikė 2015 m. balandžio 28 d. Tarnyboje gautą advokato Ričardo Lilo prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, konkrečiai – už procesinių dokumentų rengimą 2014 m. sausio 2–3 d. bei Tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1826 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, jog išlaidos už pagal Tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą J. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 58,93 Eur.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Tarnyba teismo prašo teismo išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti priimant papildomą sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas (1 p.); jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

Pažymėtina, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ 451 straipsnis (2013 m. gegužės 9 d. įstatymas Nr. XII-277), reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarką. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka (ABTĮ 451 str. 2 d.).

ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija, nagrinėjamu atveju – Tarnyba, ar antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikęs advokatas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų pateikę teismui duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokia informacija teismui pateikta tik po galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju taikytinos ABTĮ 451 straipsnio 2 dalis ir atitinkamai 45 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį, o ne papildomą sprendimą.

Kaip minėta, ABTĮ 451 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Toks nustatytas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteisimo padavimo terminas atitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrais atvejais taikytiną suinteresuotos šalies prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavimo teismui terminą, tokio prašymo nepadavus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą, ir, aiškindamas įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, išskyrė pagrindines su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusias sąlygas: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismas yra konstatavęs, jog prašymui dėl teismo išlaidų paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino atnaujinimo galimybės ABTĮ nenumato, todėl jis yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1302/14).

Galutinį teismo sprendimą administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2014 m. gruodžio 9 d. ABTĮ 145 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

Atsižvelgiant į tai bei į ABTĮ 66 straipsnyje įtvirtintas procesinių terminų skaičiavimo taisykles, keturiolikos dienų procesinis terminas prašymui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo paduoti pasibaigė 2014 m. gruodžio 23 d. Tarnyba teismui prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, už suteiktą antrinę pagalbą pateikė tik 2015 m. gegužės 12 d. (pagal siuntos išsiuntimo datą, akcinės bendrovės Lietuvos paštas duomenimis, www.post.lt), taigi žymiai praleidus aptariamo prašymo padavimo terminą.

Tarnyba nurodo, jog minėtą terminą praleido, nes apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį sužinojo tik 2015 m. balandžio 28 d., gavusi ją kartu su advokato Ričardo Lilo prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pripažintina, jog Tarnyba nebuvo nagrinėtos administracinės bylos proceso šalis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teismas neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, kai įstatymų nustatytais atvejais jos turi būti atlyginamos valstybei, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti tarnybai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtas įstatymų leidėjo Įstatyme nustatytas penkių dienų terminas yra suderinamas su aptartu ABTĮ nustatytu keturiolikos dienų terminu prašymui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei paduoti, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai, net ir nebuvusiai proceso šalimi, gavus informaciją iš advokato, paliekamas pakankamas, ne mažiau kaip devynių dienų, laikotarpis minėtam prašymui suformuluoti ir pateikti teismui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo ABTĮ 451 straipsnio 2 dalyje numatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos teisės realizavimo galimybes traktuoti kitaip, nei bendraisiais atvejais realizuojant teisę prašyti teismo išlaidų atlyginimo pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, todėl ABTĮ 451 straipsnio 2 dalyje nustatytas 14 dienų terminas pripažintinas naikinamuoju, be galimybės jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kurios teritorinis administracinis padalinys yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (2 p.); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (3 p.); sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (4 p.). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujanti Lietuvos valstybei, buvo padavusi apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo ir šiuo apeliaciniu skundu prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei teismo išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 63–64). Teisėjų kolegija, 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (administracinė byla Nr. TA602-20/2014), išaiškino Tarnybai ABTĮ 451 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos teisę pateikti teismui prašymą dėl teismo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pabrėždama, jog toks prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo, išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimo dienos.

Taigi Tarnyba, žinodama prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę pagalbą atlyginimo pateikimo teismui tvarką, būdama atsakinga už antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą ir kontroliuodama sutarčių su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymą, nesiėmė veiksmų, jog prašymas dėl išlaidų atlyginimo būtų pateiktas teismui per nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog praleistas terminas prašymui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei paduoti, atsižvelgiant į tai, atsisakytina tenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą praleidus terminą tokiam prašymui paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsnio 2 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo valstybei netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė