eAS-890-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-890-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00097-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriaus, dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. surašytą išvadą Nr. 142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėja nurodė, kad ginčijama Išvada, priimta tikrinant atsakovui pateiktus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, kuria konstatuotas kadastriniais matavimais nustatyto ploto bei ribų neatitikimas tikrovėje esančios padėties pagal teritorijų planavimo dokumentus, nurodyta, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami sutapatinus ribas su gretimų sklypų ribomis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti S. S. skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktas nustato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2012-01-04 įsakymo Nr.1P-(1.3.)-2 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktą teritorinio padalinio darbuotojų pagal šias taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodytų teisės aktų pagrindu daryta išvada, kad ginčijama Išvada yra turi būti skundžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovui ir tik teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (taisyklių 25.1 punktas). Nustačius, kad pareiškėja minėtos tvarkos nesilaikė teismas atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėja S. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Taisyklėse įtvirtinta skundų padavimo tvarka nėra nei privaloma, nei išankstinė bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymi, kad ginčijama Išvada yra patvirtinta paties NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovo, todėl nėra pagrindo reikalauti skųsti vadovui jo paties patvirtintą išvadą. Pačioje Išvadoje nurodoma, kad ji priimta ir veiksmai dėl jos atlikti ne pagal Taisykles, o pagal Kadastro nuostatų 21 punktą ir skirti ne patikrinti kadastro duomenų bylą, bet koordinuoti veiksmus dėl tos bylos sudarymo, teikti rekomendacijas dėl kadastro duomenų surinkimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2012-01-04 įsakymo Nr.1P-(1.3.)-2 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 24 punkte, pagal kurį teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau minėta, pareiškėja S. S. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. surašytą išvadą Nr.142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“.

Išvadoje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, pagal kurį tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis; Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Minėtoje teisės normoje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši procedūra nėra tapati kadastro duomenų bylos tikrinimui, numatytam Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, kurios skirtos reglamentuoti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis (toliau – sprendimas) priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) tvarką (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 1 p.). Todėl minėtų taisyklių nuostatos, taip pat ir nuostatos, susijusios su ginčų nagrinėjimo tvarkos reglamentavimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Kadastro nuostatuose, kurie nagrinėjamu atveju taikytini ginčo teisiniams santykiams, privaloma išankstinė byloje ginčijamos išvados apskundimo tvarka nėra numatyta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina perduodant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S.atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė