A-1262-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1262-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00971-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 7–17), kurį patikslino (b. l. 79–87), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas) viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. TE-212 „Dėl vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, įpareigoti grąžinti jį į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) pareigas, šią sprendimo dalį nurodant vykdyti skubiai, ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos po 2 940,07 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.

Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo pirminės grandies pareigūnas, dėl to maksimalus amžius, iki kurio jis galėjo tarnauti vidaus reikalų įstaigoje, yra 50 metų. 2014 m. birželio 30 d. jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką su prašymu teikti jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo penkeriems metams – iki jam sukaks 55 metai, taip pat sutiko, kad jo vidaus tarnybos trukmė būtų pratęsta ir trumpesniam laikotarpiui. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1-5-1010(3.6) „Dėl informacijos pateikimo“ jis buvo informuotas, kad jo prašymas dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo vidaus reikalų ministrui nebus teikiamas. 2014 m. rugpjūčio 8 d. prašymu „Dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo“ jis pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką, prašydamas jo prašymą dėl tarnybos trukmės pratęsimo teikti vidaus reikalų ministrui.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TE-212 „Dėl vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas. Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sukakus Statuto 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pirminės grandies pareigūno amžiui. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 1-5-1218(3.6) „Dėl informacijos pateikimo“ jis buvo informuotas, kad jo prašymas dėl tarnybos trukmės pratęsimo vidaus reikalų ministrui nebus teikiamas.

Pareiškėjo nuomone, prašymas dėl tarnybos trukmės pratęsimo vidaus reikalų ministrui nebuvo teikiamas nepagrįstai, nesant objektyvių tokio sprendimo priėmimą nulėmusių priežasčių bei netiesiogiai jį diskriminuojant kitų pareigūnų, kurių tarnybos laikas buvo pratęstas, atžvilgiu. Pažymėjo, jog nei Statutas, nei kiti teisės aktai nenumato konkrečių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareigūno tarnybos trukmės pratęsimo. Tuo pačiu teigė, kad sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, priimtas nepratęsus jo tarnybos trukmės, laikytinas individualiu administraciniu aktu ir turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. TE-212 nėra nurodyti konkretūs argumentai ir motyvai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nepratęsti jo tarnybos trukmės, o nuspręsta jį atleisti iš vidaus tarnybos. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko sprendimas netarpininkauti sprendžiant dėl jo tarnybos trukmės pratęsimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Jo charakteristikoje nurodyti duomenys pateikti netiksliai ir tendencingai, nėra aptariami teigiami jo tarnybos rodikliai.

Teigė, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą dieną po to, kai atsiranda ir nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Nurodė, kad 50 metų jam sukako (duomenys neskelbtini), todėl iš vidaus tarnybos jis turėjo būti atleistas 2014 m. rugpjūčio 11 d., tačiau ginčo įsakymas priimtas 2014 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjo nuomone, tai yra esminis pažeidimas, kuris sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą administracinį aktą. Pažymėjo, kad, jo turimais duomenimis, per paskutinius metus tarnybos trukmė pratęsta bent trims analogiškas pareigas užimantiems Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, todėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko sprendimas netarpininkauti jo atžvilgiu yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos draudimo bei asmenų lygiateisiškumo principą.

Tokia diskriminacija gali būti susijusi su jo įsitikinimais, pažiūromis, naryste ir veikla Ugniagesių gelbėtojų profesinėje sąjungoje. Tai atsispindi ir jo charakteristikoje.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34–39) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos sulaukus Statuto 54 straipsnyje nustatyto amžiaus (pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti iki sukaks 50 metų). Pareigūno prašymu vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, bet ne ilgiau nei sukaks 65 metai. Teigė, kad, vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, sulaukus numatyto amžiaus, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Pabrėžė, jog įstatyme numatyta vidaus reikalų ministro teisė išimtiniais atvejais pratęsti pareigūno vidaus tarnybos trukmę, kuri negali būti prilyginama pareigai. Atkreipė dėmesį, kad tiek Statuto tam tikrų straipsnių formuluotės, tiek teisminė praktika suponuoja išvadą, jog argumentuotas ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas turi būti sprendimas dėl teikimo vidaus tarnybos trukmei pratęsti ar tarnybos trukmės pratęsimo. Statuto 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas asmens netinkamumo tarnybai dėl amžiaus faktas, o įstatymo nustatyti faktai nėra įrodinėtini. Statuto 54 straipsnio 2 dalis nenustato jokių kriterijų, kuriais remiantis pareigūno tarnybos trukmė gali būti pratęsiama. Klausimas dėl tarpininkavimo sprendžiant dėl pareiškėjo vidaus tarnybos trukmės termino pratęsimo buvo svarstomas ir sprendimas priimtas, surinkus bei įvertinus duomenis, faktus apie pareiškėjo tarnybą, išklausius jo tiesioginių vadovų nuomonių Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybės ir vadovaujančių pareigūnų pasitarime. Priimant sprendimą dėl netarpininkavimo, buvo atsižvelgta ne tik į pareiškėjo turimą tarnybinę nuobaudą, bet ir į faktines aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo metu, todėl tarnybinės nuobaudos turėjimo faktas ir aplinkybė, jog jos galiojimo terminas buvo pasibaigęs, neturėjo lemiamos įtakos sprendimui dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b. l. 99–102) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. TE-212 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundu ginčijamo administracinio akto neteisėtumas grindžiamas nepagrįstu ir neteisėtu vidaus tarnybos trukmės nepratęsimu, vidaus reikalų įstaigos vadovui teikimu nesikreipiant į vidaus reikalų ministrą dėl pareiškėjo vidaus tarnybos trukmės pratęsimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statuto 60 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsnio 1, 2 dalimis. Pažymėjo, jog faktas, kad pareigūnas sulaukė Statuto 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto amžiaus, pats savaime yra pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir atvirkščiai – sprendimas dėl tarnybos trukmės pratęsimo turi būti tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Statuto 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kuri gali būti įgyvendinama, esant tam tikroms privalomoms sąlygoms.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) ir jam buvo suteiktas vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) laipsnis. Šis laipsnis priskirtinas pirminei grandžiai (Statuto 13 str. 7 d. 3 p.), o pirminės grandies pareigūnų tarnybos trukmė nustatyta, kol sukaks 50 metų (Statuto 54 str. 1 d. 1 p.). 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką su prašymu pratęsti vidaus tarnybos trukmę penkeriems metams iki jam sukaks 55 metai, tuo pačiu neprieštaravo dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo trumpesniam laikotarpiui. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1-5-1010(3.6) pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į tarnybos eigą ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) V. M. 2014 m. liepos 4 d. charakteristiką, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas atsisakė teikti pareiškėją vidaus reikalų ministrui vidaus tarnybos trukmei pratęsti. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TE-212 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. 2014 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo, tačiau Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 1-5-1218(3.6) jis buvo informuotas, kad vidaus reikalų ministrui dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo nebus teikiamas.

Teismas, remdamasis Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TE-212, nurodė, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu (sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui). Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog atleidimo iš vidaus tarnybos dieną – 2014 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjas atitiko Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą savarankišką pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą.

Teismas pabrėžė, kad sprendimus dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo priima vidaus reikalų ministras (Statuto 54 str. 2 d.). Esant nustatytai aplinkybei, jog vidaus reikalų įstaigos vadovas nesikreipė į vidaus reikalų ministrą dėl pareiškėjo vidaus tarnybos trukmės pratęsimo, teismas padarė išvadą, jog, pareiškėjui sulaukus Statuto 54 straipsnio 1 dalyje numatyto amžiaus, buvo pakankamas pagrindas atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismo vertinimu, vidaus reikalų ministro sprendimas dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo gali būti priimamas iki sprendimo dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą priėmimo. Kadangi nustatė, jog pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi jau po Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. TE-212 priėmimo, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo galbūt pažeista teisė į vidaus tarnybos trukmės pratęsimą pareiškėjo pasirinktu būdu negali būti apginta.

Teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. TE-212 laikytinas teisėtu, nepatenkino skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti šį administracinį aktą. Konstatavęs, jog pagrindiniu laikytinas skundo reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. TE-212 panaikinimo yra nepagrįstas, teismas nepatenkino išvestinių reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą ir jo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 105–111) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, tai yra pakankamas pagrindas jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1, 2 d., 142 str. 2 d. 5 p.).

2. Teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė su tarnybos trukmės pratęsimu susijusias materialinės teisės normas. Statuto 54 straipsnio 2 dalis suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui diskrecijos teisę spręsti, ar teikti pareigūno prašymą dėl tarnybos trukmės pratęsimo vidaus reikalų ministrui, o vidaus reikalų ministrui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar pratęsti konkretaus pareigūno tarnybos trukmę. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktų suteikta diskrecijos teisė negali būti absoliuti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3654/2011). Teismas neatsižvelgė į nurodytą praktiką (kuri buvo paminėta ir teismo posėdžio metu) ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius visiems individualiems administraciniams aktams keliamus turinio reikalavimus, todėl netinkamai išaiškino Statuto 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko atsisakymas teikti jo prašymą vidaus reikalų ministrui neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes šis sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiais faktais. Buvo netiesiogiai diskriminuojamas kitų pareigūnų atžvilgiu (neigiamas sprendimas priimtas tik dėl jo; diskriminacija dėl įsitikinimų ir pažiūrų, narystės bei veiklos Ugniagesių gelbėtojų profesinėje sąjungoje).

4. Sprendžiant vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos trukmės pratęsimo klausimą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar atleidus Statuto 53 straipsnyje numatyto amžiaus sulaukusį pareigūną bus realios galimybės užtikrinti vidaus reikalų įstaigos funkcijų vykdymą. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos galimybės užtikrinti jai pavestų funkcijų vykdymą po jo atleidimo buvo ribotos.

5. Teismas neišsprendė kilusio ginčo iš esmės ir neatsakė į klausimą, kokiu būdu gali būti apginta galbūt pažeista jo teisė į tarnybos laiko pratęsimą. Teismas pripažino, kad į teismą su skundu turėjo kreiptis iki skundžiamo įsakymo priėmimo. Tačiau nenurodė, kuriuo metu ir dėl kokių aktų / sprendimų turėjo kreiptis į teismą, kad galbūt pažeista jo teisė galėtų būti apginta. Kreipimąsi į teismą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo teismas laikė pavėluotu, o Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštų dėl atsisakymo tarpininkauti nelaikė administraciniais aktais, kurių teisėtumo vertinimas priklauso administracinių teismų kompetencijai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3654/2011.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116–121) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teisės aktų, nustatančių, kokiais atvejais ir kokią procedūrą taikant tarnybos trukmės terminas gali būti pratęsiamas, nėra, o teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-555/2007, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3654/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

2. Teisinės logikos požiūriu neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais vadovaudamasis pareiškėjas individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams pateikia kaip vieną iš diskrecijos teisės apribojimo pagrindų. Apelianto nurodyti teiginiai dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti. Teismas galėjo bei teismo posėdžių metu vertino galimą pareigūno netiesioginę diskriminaciją. Pateiktų duomenų turėtų pakakti įrodyti, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nėra diskriminuojami dėl narystės profesinėje sąjungoje. Šis klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, visapusiškai ir objektyviai įvertinant apelianto tarnybos eigą, išsiaiškinant jo galimybes likti tarnyboje, atsižvelgiant į įstaigos interesus. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūriniai padaliniai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 patvirtintame Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nurodytus minimalius budinčių pamainų sudėties reikalavimus bei ne tik turi realias galimybes užtikrinti, bet ir užtikrina tinkamą funkcijų, susijusių su žmonių gyvybės, sveikatos ir turto gelbėjimu, vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. TE-212 matyti, kad juo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2014 m. rugpjūčio 10 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą (jam, kaip pirminės grandies pareigūnui, sukakus Statuto 54 str. 1 d. 1 p. nustatytam 50 metų amžiui). Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami nei paminėtos faktinės aplinkybės (tai, kad pareiškėjo iki šio atleidimo užimamos pareigos priklausė pirminės grandies pareigų kategorijai, ir tai, kad 50 metų pareiškėjui suėjo (duomenys neskelbtini)), nei atsakovo viršininko kompetencija (teisė) priimti pareiškėjo atžvilgiu tokio pobūdžio įsakymą. Ginčo esmė – pareiškėjo (jo manymu, atsakovo pažeista) teisė būti paliktam vidaus tarnyboje Statuto 54 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl, sprendžiant šį tarnybinį ginčą, yra būtina pateikti Statuto 54 straipsnio 2 dalies aiškinimą bei aptarti šios materialinės teisės normos taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Statuto 54 straipsnio 2 dalyje (bylai aktuali 2010-04-29 įstatymo Nr. XI-795 redakcija) nurodyta, kad pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki penkerių metų. Aiškindama šią straipsnio dalį sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pirmiausia pažymi, kad ji turi būti suprantama ir aiškinama kaip išimtis iš aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrojo pobūdžio taisyklės, pagal kurią tam tikro (Statuto 54 str. 1 d. numatyto) amžiaus suėjimas yra pakankamas pagrindas atleisti tokį amžių pasiekusį pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai reiškia, kad įstaigos vadovas, spręsdamas klausimą dėl pareigūno, kuriam sueina Statuto 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas amžius, atleidimo nėra saistomas jokių kitų aplinkybių, kurios jam (įstaigos vadovui) leistų arba jį įpareigotų priimti kitokį sprendimą, nei atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau esant situacijai, kai pareigūnas, kuriam sueina Statuto 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas amžius, pareiškė norą ir toliau eiti užimamas pareigas, įstaigos vadovas prieš sprendimo dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą priėmimą turi apsispręsti, ar teikti vidaus reikalų ministrui Statuto 54 straipsnio 4 dalyje numatytą teikimą, ar jo neteikti. Kalbant apie tokį apsisprendimą, pažymėtina, kad, viena vertus, tai yra įstaigos vadovo išimtinė pareigūno paminėto noro nesaistoma diskrecija. Antra vertus, pažymėtina, kad aptariamo (Statuto 54 str. 2 d. numatyto) įstaigos vadovo teikimo padavimas savaime nereiškia, kad pareigūnas bus paliktas tolimesnei vidaus tarnybai po Statuto 54 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus suėjimo, nes šis klausimas yra ne įstaigos vadovo, o vidaus reikalų ministro išimtinė diskrecija.

Iš to, kas pasakyta darytina išvada, kad materialiuoju aptariamų Statuto normų aspektu pareigūno (kuriam sueina Statuto 54 str. 1 d. nustatytas amžius) noras toliau tęsti vidaus tarnybą nėra reikšmingas ta prasme, jog savaime jis nesuteikia jam teisės tęsti tarnybą po jo pareigoms nustatyto amžiaus suėjimo ir nesuponuoja kitos tarnybinių santykių šalies atstovų – darbdavių (įstaigos vadovo ir vidaus reikalų ministro) - pareigos atsižvelgti į tokį pareigūno norą ir priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus (paminėtą teikimą – įstaigos vadovui, ir įsakymą dėl tarnybos laiko pratęsimo – vidaus reikalų ministrui) pratęsti šio pareigūno tarnybą iki penkerių metų.

Kalbant apie procedūrinį Statuto 54 straipsnio 2 dalies taikymo aspektą, pažymėtina, kad paminėtas įstaigos vadovo apsisprendimas, jo išreiškimas tam tikra forma ir jo pateikimas suinteresuotam pareigūnui yra būtinos sąlygos pareigūno darbdaviui (įstaigos vadovui ir vidaus reikalų ministrui) taikyti arba netaikyti šiam pareigūnui Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atleidimą iš vidaus tarnybos. Tokios sąlygos (nurodytos procedūros) laikymosi būtinumas Statuto taikymo prasme yra suponuojamas Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų ir pareigūno darbdaviui privalomų vadovautis vidaus tarnybos skaidrumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principų. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu tokios procedūros nesilaikymas galėtų būti teismo laikomas pakankamu pagrindu pripažinti pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu dėl taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pasisakydama dėl faktinės nagrinėjamos bylos situacijos, kolegija pažymi, kad apie atsakovo vadovo apsisprendimą neteikti Statuto 54 straipsnio 2 dalyje numatyto teikimo pareiškėjas įstaigos vadovo buvo tinkamai informuotas 2014 m. liepos 7 d., t. y. iki ginčijamo įsakymo priėmimo (2014-08-08). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įstaigos (atsakovo) vadovo apsisprendimą nesikreipti į vidaus reikalų ministrą su Statuto 54 straipsnio 2 dalyje numatytu teikimu nulėmė su pareiškėjo tarnyba nesusijusios aplinkybės. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių atsakovo vadovybės ir vadovaujančių pareigūnų pareiškėjo prašymų pratęsti tarnybą svarstymų, užfiksuotų 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. posėdžių protokoluose, tokį atsakovo vadovo apsisprendimą nulėmė pareiškėjo tarnybos tam tikrų trūkumų įvertinimas (b. l. 46-50). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarta Statuto 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo procedūra nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir iš esmės pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis