AS-822-15-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-15/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00985-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl teikimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. Š. administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2013 m. liepos 30 d. teikimą dėl R. Š. pareiškimo tyrimo ir įpareigoti Klaipėdos rajono policijos komisariatą visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjos 2013 m. liepos 16 d. pareiškimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu tiekimu baigus pareiškėjos skundo tyrimą nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar ikiteisminio tyrimo dėl 2013 m. liepos 16 d. pareiškimo.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į instituciją su pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, de facto prašydama atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jai rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ir ATPK) 292, 293 straipsnius, nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui, atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą taipogi vertina apylinkės teismas. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė aiškiai išreikšto procesinio dokumento (nutarimo), kuriuo atsisakytų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjos skundą bei nepagrįstai nurodė, kad teikimą nagrinėja vadovaudamasis viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas procesinis sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, faktiškai atsakovas atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu teikimu. Todėl policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnyje nustatyta tvarka. Administracinis teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nors tokios kompetencijos neturi.

Teismas akcentavo, kad nors atsakovas ir nurodo, kad pareiškimo tyrimą baigia vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 ir 34 straipsniais, tačiau pagal savo turinį ginčijamas aktas yra priimtas vertinant asmenų administracinės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus, todėl jis nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Administracinis teismas neturėdamas kompetencijos vertinti įvardijamų veiksmų teisėtumo, negalėtų pasisakyti ar pagrįstai yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinės bylos teiseną, todėl negalėtų išspręsti ginčo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011, AS146-537/2011 ir kt.

II. Pareiškėja R. Š. padavė atskirąjį skundą (b. l. 21–22), prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Pareiškėja sutinka su teismo išvada, kad jos pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas pagal specialiųjų teisės aktų nustatytą procedūrą, kuria užbaigus turėjo būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, tačiau pažymi, kad šiuo atveju atsakovas šios tvarkos nesilaikė. Pareiškimas buvo tiriamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir užbaigtas priėmus VAĮ 33 straipsnyje numatytą aktą (teikimą), todėl ta tvarka ir skundžiamas, kreipiantis į administracinį teismą (VAĮ 36 str.).

Pareiškėja pažymi, kad teismui neskundė policijos įstaigos veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje, nes priėmęs skundžiamą teikimą atsakovas ikiteisminio tyrimo stadijos dar nepasiekė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Kaip matyti, byloje kyla klausimas, ar atsakovo teikimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl jame nurodomų asmenų veiklos įvertinimo ir patraukimo atsakomybėn, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administraciniame teisme.

Iš pareiškėjos skundžiamo teikimo turinio matyti, kad buvo atliktas tyrimas dėl gauto R. Š. pareiškimo, paimtas raštiškas paaiškinimas iš pareiškime nurodyto asmens. Remiantis surinkta medžiaga pareiškime siūloma: 1) baigti pareiškimo tyrimą, vadovaujantis VAĮ 33 straipsniu; 2) apie tai informuoti pareiškėją, išaiškinant galimybę apskųsti priimtą sprendimą, vadovaujantis VAĮ 36 straipsniu; 3) su V. D. pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbį ir jį oficialiai įspėti pagal BK 138, 140, 145 straipsnius ir ATPK 174 straipsnį. Tyrėjo surašytas pareiškimas patvirtintas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko viza.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 ir 2 dalyse inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai(Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir pareikštų reikalavimų turinį.

Administraciniuose teismuose nespręstini klausimai, susiję su šių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminį tyrimą, atsisakant jį atlikti ar vilkinant jį (ABTĮ 16 str. 2 d.). Remiantis BPK 165 straipsnio 1 dalimi, policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, administraciniai teismai nenagrinėja ir skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-306/2011), atsisakymą iškelti administracinę ar baudžiamąją bylą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011), teisėsaugos institucijos prašymą pateikti duomenis, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje (2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011) ir kt.

Teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į instituciją su pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, prašydama atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėja nesikreipė į atsakovą dėl šios institucijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą pareiškėjos teisių pažeidimą, bet dėl kito asmens veikos įvertinimo atsakovo kompetencijos ribose. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Kaip minėta, sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės neturi lemiamos reikšmės. Todėl ir šiuo atveju tai, kad atsakovo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo teiseną įformintas teikimu, nekeičia bylos rūšinio teismingumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymas priimti skundą pareiškėjai neužkerta kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė