A-492-760-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -760/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. J. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1P-53(4.2) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. J.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja paaiškino, kad nuobauda jai paskirta už tai, kad ji 2013 m. gegužės 29 d., palikdama saugoti įslaptintą dokumentą administracinėje zonoje „darbo vietoje rakinamame stalčiuje“ netinkamai vykdė savo funkcijas administruodama įslaptintą dokumentą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėja mano, jog skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeista jos teisė į gynybą, taip pat teisės būti išklausytam principas bei esminės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros.

Pažymi, kad B. J. niekada nebuvo įteiktas joks pranešimas apie įtarimą tokio nusižengimo padarymu, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda. Tvirtino, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-152(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas bus atliekamas dėl įtarimų, jog ji buvo išsinešusi į namus įslaptintus dokumentus su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) aiškiai nurodyta, kad šis įtarimas nepasitvirtino, taigi procedūra turėjo būti užbaigta konstatavus, kad tarnybinis nusižengimas, dėl kurio B. J. buvo įteiktas pranešimas, nepadarytas. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą ir teisės būti išklausytam principas.

Pareiškėjos įsitikinimu, jai įteiktas pranešimas apie įtarimą yra abstraktaus pobūdžio, jame nenurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, dalys, punktai. Nenurodžius, dėl kokių konkrečių Įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas tyrimas ir nepateikus tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos, buvo pažeista pareiškėjos teisė žinoti apie procedūrų esmę ir galimas pasekmes, pažeista teisė būti išklausytam, atimta galimybė teikti efektyvius paaiškinimus.

Pareiškėja tvirtino, jog tyrimą vykdė šališka Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), todėl šios Komisijos atlikto tyrimo pagrindu priimta išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Aplinkybę dėl Komisijos šališkumo, pasak pareiškėjos, patvirtina dviejų Komisijos narių nusišalinimo faktas bei tai, kad viena iš Komisijos narių – M. T. atvirai ir aktyviai dalyvavo renkant pareiškėjos galimos kaltės įrodymus. Be to, Komisija suteikė pareiškėjai tik tris valandas pateikti papildomus paaiškinimus į jos užduotus klausimus, pareiškėjai nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Pareiškėja taip pat mano, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės laikyti įslaptintus dokumentus taip kaip nurodyta Išvadoje, t. y. metalinėje spintoje arba seife, kadangi pareiškėjos darbo vietoje nei metalinės spintos, nei seifo nėra. Be to, esant tokioms aplinkybėms, kai įslaptintas dokumentas parengiamas jo įteikimo adresatui išvakarėse ir turi būti perduotas ankstų kitos dienos rytą bei atsižvelgiant į faktą, kad į patalpą, kurioje saugoma slapta informacija, tarnautojai gali patekti tik Inspekcijos darbo laiku, pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės veikti pagal tokį standartą, koks suformuluotas Išvadoje.

Pareiškėja mano, kad jos elgesys, kai ji, laikydamasi paties atsakovo patvirtintų taisyklių, saugojo dokumentą ne atvirai, o rakinamame stalčiuje, laikytinas protingu ir apdairiu, o tarnybinės nuobaudos skyrimas už tokį elgesį ne tik neteisėtas, bet ir neproporcinga priemonė, už veiksmus, kurių pareiškėja ėmėsi informacijai apsaugoti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Komisija pareiškėjai pranešime Nr. 4R-152(4.13.) pateikė tuo metu turėtą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis protingumo principu, Komisija negalėjo pareiškėjai nurodyti konkrečių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, kuriuos ji galimai pažeidė, kadangi tuo metu nebuvo surinkusi jokių kaltės ar nekaltumo įrodymų, nebuvo ir jos pačios pasiaiškinimo. Komisija turėjo įvertinti, ar pareiškėjos veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, o ne be tyrimo konstatuoti, kad pareiškėja galimai pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas.

Pažymėjo, jog pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nėra reikalaujama nurodyti konkrečias galimai pažeistas teisės aktų nuostatas, nurodomas tik tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Teigė, jog Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos suteikia valstybės tarnautojui teisę susipažinti su tyrimo medžiaga baigus tarnybinį tyrimą ir surašius išvadą ir šiuo atveju ši pareiškėjos teisė nebuvo pažeista.

Pažymėjo, jog įėjimas į kabinetą, skirtą darbui su įslaptinta informacija, yra pareiškėjos darbo kabinete, į kurį ji iki 2013 m. gegužės 30 d. 11.40 val. nebuvo įėjusi. Atsakovo manymu, iš pareiškėjai pateikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio yra akivaizdu, kad Komisija nagrinėjo konkretaus įslaptinto dokumento administravimo ir gabenimo tinkamumo ir teisėtumo aspektus, todėl teigė, kad joks naujas kaltinimas pareiškėjai nebuvo suformuluotas. Tvirtino, jog pareiškėja pati nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti papildomus paaiškinimus, nors turėjo visas galimybes tą padaryti.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu dėl Komisijos šališkumo. Nurodė, jog Komisijos narių nusišalinimai buvo pareikšti ne dėl galimo šališkumo pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos teiginius apie Komisijos narės M. T. šališkumą vertina kaip subjektyvią jos nuomonę. Tvirtino, jog pareigą būti aktyviems Komisijos nariams įtvirtina Taisyklių 12 punktas. Atsakovo manymu, 2013 m. gegužės 29 d. nebuvo jokių veiksnių ar aplinkybių, trukdančių pareiškėjai padėti saugojimui siųsti skirtus įslaptintus dokumentus į specialią įslaptintiems dokumentams saugoti skirtą patalpą, o 2013 m. gegužės 30 d. juos pasiimti ir saugiai nugabenti.

Nurodė, jog pareiškėja, būdama paskirta Inspekcijos direktoriaus įsakymu atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje, nuo 2010 m. kai jos darbo vieta buvo kitoje Inspekcijos patalpų vietoje, pati nesikreipė vidaus tvarka pateikdama paraišką dėl seifo poreikio kabinete savo darbo vietoje ir visus įslaptintus dokumentus nešdavo į specialiai tam įrengtą patalpą, kur jie ir turi būti saugomi. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos veiksmai turi būti vertinami ne tik kaip teisę dirbti su įslaptintais dokumentais turinčio asmens veiksmai, bet kaip ir specialiąsias funkcijas įslaptintų dokumentų administravimo srityje vykdančio asmens, atsakingo už įslaptintos informacijos ir personalo administravimą.

Pažymėjo, jog Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja R. V. Išvadoje pareiškėjos veiksmus vertino jos naudai, todėl B. J. neturi pagrindo teigti, kad buvo subjektyviai ir šališkai atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Mano, kad Inspekcija, esant rimtiems įtarimams, pareiškėjai buvo ypač palanki, jos atžvilgiu nebuvo imtasi jokių teisinių priemonių, kurios būtų ribojusios ar turėjusios įtakos B. J. tolesnėms tarnybinėms pareigoms atlikti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja vyko į dvi tarnybines komandiruotes, nebuvo nušalinta nuo jokių pareigų vykdymo.

Atsakovas rūpinosi tarnautojos reputacijos ir statuso išsaugojimu. Atsižvelgiant į pareiškėjos tarnybinio nusižengimo kaltės formą bei nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, jai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos Taisyklių nuostatos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai įteiktame 2013 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikėtina, kad įslaptinti dokumentai nebuvo paimti iš saugomo įslaptinto kabineto 2013 m. gegužės 30 d. ryte. Iš Inspekcijos patalpas saugančios bendrovės UAB „Apsaugos komanda“ pateiktos informacinės išklotinės, kurioje užfiksuoti įėjimai (išėjimai) į (iš) darbui su įslaptinta informacija skirtą patalpą, matyti, kad 2013 m. gegužės 30 d. į patalpą, skirtą darbui su įslaptinta informacija, buvo įėjusi tik pareiškėja ir tik vieną kartą 11.14 val.

Pareiškėja VDAI direktoriui pateikė 2013 m. birželio 21 d. paaiškinimą Nr. 4R-167(4.13.), kad įslaptintą dokumentą parengė 2013 m. gegužės 29 d. ir parengtą gabenti raštą pasidėjo savo darbo vietoje rakinamame stalčiuje, o 2013 m. gegužės 30 d. ryte užėjo į darbą, jį paėmė ir pristatė Užsienio reikalų ministerijai. Komisijai 2013 m. liepos 1 d. paprašius pareiškėjos nurodyti, per kurias B korpuso pastato išorines duris ir kelintą valandą 2013 m. gegužės 30 d. ji buvo užėjusi į Inspekciją paimti įslaptinto dokumento bei pateikti informaciją, kada ir kokiu būdu ji konsultavosi su Valstybės saugumo departamento darbuotojais dėl riboto naudojimo dokumentų gabenimo, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, B. J. nurodė, kad prašomą informaciją pateiks grįžusi iš tarnybinės komandiruotės 2013 m. liepos 5 d. iki 15.30 val.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 4R-185(4.13.) konstatuota, kad 2013 m. gegužės 29 d. palikdama saugoti įslaptintą dokumentą administracinėje zonoje („darbo vietoje rakiname stalčiuje“) B. J. netinkamai vykdė savo funkcijas administruodama įslaptintą dokumentą ir pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat pažymėta, kad tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo pasekmės nėra akivaizdžios. Tai daugiausia sukelta rizika, kad bus nepasitikima įslaptintą informaciją administruojančio asmens veiksmais. Yra priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo administruojant įslaptintą dokumentą ir pasekmių – sukelto nepasitikėjimo įslaptintą informaciją administruojančio asmens veiksmais ir sukelta rizika. Tarnautojos B. J. kaltė patvirtinta jos 2013 m. birželio 21 d. pateiktame paaiškinime Nr. 4R-167(4.13.). Išvadoje konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėja B. J. nenumatė, kad gali kilti pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pažymėta, kad pareiškėja tarnybinių nuobaudų neturėjo, paskutinio vertinimo metu buvo įvertinta „labai gerai“. Įvertinusi šias aplinkybes, Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja R. V. pasiūlė pripažinti, kad VDAI Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė B. J. netinkamai vykdė savo funkcijas administruodama įslaptintą dokumentą, padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad administracinėje saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose. Pasiūlyta pareiškėjai skirti Valstybės tarnybos įstatymo 3 dalyje nustatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Teismas vertino, jog pareiškėjai 2013 m. birželio 13 d. pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą (Nr. 4R-152(4.13.) gana išsamiai buvo pateikta tuo metu turėta informacija, nurodytos žinomos aplinkybės, kurioms pasitvirtinus buvo galima išvada, kad pareiškėja pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Pažymėjo, jog pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nėra reikalaujama nurodyti konkrečias galimai pažeistas teisės aktų nuostatas, o įstatymas, kurio nuostatos galėjo būti pažeistos, buvo nurodytas. Teismas sprendė, kad tik atlikus tarnybinį patikrinimą galima tinkamai kvalifikuoti ir sukonkretinti pažeidimą, nurodant konkretų straipsnį.

Teismas taip pat vertino, kad B. J. buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, kaip nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte, t. y. kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Nurodė, jog pareiškėja pati nepasinaudojo suteikta teise teikti papildomus paaiškinimus.

Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad tarnybinė nuobauda už įslaptinto dokumento palikimą „darbo vietoje rakiname stalčiuje“ pareiškėjai negalėjo būti paskirta, nes apie tokio tarnybinio nusižengimo padarymą jai nebuvo pranešta, taigi nesuteikta galimybė gintis dėl pareikšto kaltinimo. Nurodė, kad Komisija tyrė, ar, administruodama įslaptintą dokumentą, pareiškėja veikė tinkamai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl įslaptinto dokumento išsinešimo į namus, t. y. netinkamo saugojimo. 2013 m. birželio 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-152(4.13.) buvo pateikta tuo metu turėta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti nusižengimo buvimą. Atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėja pripažino, kad 2013 m. gegužės 29 d. parengtą įslaptintą dokumentą padėjo į darbo vietoje rakinamą stalčių. Pažymėjo, kad tiek įslaptintos informacijos siuntimas, tiek gabenimas, tiek ir saugojimas yra įslaptintos informacijos administravimas, o tai reiškia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokia kita 2013 m. birželio 13 d. pranešime Nr. 4R-152(4.13.) nenurodyta veika, o tik tarnybinių pareigų, susijusių su kitu įslaptinto dokumento administravimo veiksmu, vykdymo tinkamumas. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad neturėjo būti iš naujo pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Dėl tų pačių argumentų negalėjo būti nutraukta ir tarnybinio tyrimo procedūra. Pareiškėjos išvada, kad jai nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pačios pripažintų aplinkybių ar pateikti jas paneigiančius įrodymus, pripažinta nelogiška.

Atsižvelgdamas į Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punkto nuostatą, kad tik baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, asmuo turi teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teismas sprendė, kad kol nebuvo baigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas B. J. pagrįstai neleista susipažinti su jo medžiaga.

Teismas vertino, jog laikydama įslaptintą dokumentą rakinamame stalčiuje, pareiškėja pažeidė Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13 patvirtintų Įslaptintos informacijos administravimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 25 punkto nuostatą, numatančią, kad vykdytojas su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija susipažįsta ir dirba savo darbo vietoje; informacija, kai su ja nedirbama, neturi būti laikoma atvirai; įvykdęs gautą užduotį, valstybės tarnautojas gautą informaciją grąžina už įslaptintos informacijos administravimą atsakingam asmeniui, jam nesant – už įslaptintos informacijos fizinę saugą atsakingam asmeniui, kuris apie tai pažymi žurnale. Teismas sprendė, kad B. J. įslaptintą dokumentą laikė atvirai, nes aiškinant šiose taisyklėse įtvirtintą nuostatą akivaizdu, kad atvira vieta – tai lengvai prieinama vieta, kaip, pvz., ir spinta, todėl ji nesilaikė Taisyklių 25 punkte nurodytų reikalavimų ir pažeidė, kaip nurodyta tarnybinėje išvadoje, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad administracinėje saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

Pažymėjo, kad Inspekcijos direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1T-4(1.12) „Dėl atsakingo asmens, atliekančio funkcijas įslaptintos informacijos administravimo srityje, paskyrimo“ B. J. yra paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje. Jos pareigos yra vykdyti skirtingas slaptumo žymas turinčios įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, saugojimo, sunaikinimo bei apskaitos procedūras. Teismas vertino, kad pareiškėja, būdama atsakinga už įslaptintų dokumentų administravimą, turėjo suprasti, kad jos elgesys prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir numatyti dėl to galinčias kilti pasekmes. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2013 m. gegužės 29 d. buvo kokių nors veiksnių ar aplinkybių, trukdančių B. J. padėti saugoti siųsti skirtus įslaptintus dokumentus į specialią, įslaptintiems dokumentams saugoti skirtą patalpą ir 2013 m. gegužės 30 d. juos iš ten pasiimti ir saugiai nuvežti.

Teismas sprendė, kad parenkant B. J. tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Pareiškėja dar kartą pabrėžia, jog pranešime dėl tarnybinio pažeidimo pareiškėjai nebuvo nurodytas toks kaltinimas, koks suformuluotas Išvadoje ir už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodo, jog teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, apsiribodamas vertinimu, ar pareiškėjai buvo būtina nurodyti tikslią nusižengimo kvalifikaciją, tačiau netikrino, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už veiksmus, kurie buvo nurodyti pranešime. Nesutinka su teismo argumentu, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pakanka nurodyti įstatymo pavadinimą. Tvirtina, kad reikia konkretizuoti, kokioje konkrečioje srityje padarytas pažeidimas ir tai apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad asmuo, gavęs tokį pranešimą galėtų suprasti jam reiškiamų įtarimų turinį ir apimtį. Tik nustačius, kad kažkokie veiksmai sudaro konkretaus pažeidimo sudėtį, gali būti pradedamas tyrimas.

Pareiškėjos teigimu, teismas jokiais argumentais nepagrindė išvados, kodėl neturėjo būti tenkinami pareiškėjos prašymai susipažinti su tyrimo medžiaga ir, kodėl šiuo atveju teismas vadovavosi ne tyrimo pradžią, o jo pabaigą reglamentuojančia Taisyklių norma.

Pareiškėja pabrėžia, jog jos teisė būti išklausytai tarnybinio tyrimo metu buvo pažeista tuo aspektu, kad jai nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodo, kad turėjo galimybę pasisakyti tik dėl to, ar ji buvo 2013 m. gegužės 30 d. atėjusi į darbą, ir ar buvo išsinešusi dokumentus į namus, ar tinkamai juos gabeno. Tvirtina, jog atlikus tarnybinį tyrimą konstatuota, jog Įstatymo nuostatos dėl įslaptintos informacijos gabenimo nebuvo pažeistos, todėl tarnybinis tyrimas šioje vietoje turėjo būti baigtas, tačiau Išvadoje pateikiamas naujas siurprizinis kaltinimas, dėl kurio nebuvo atliekamas tyrimas – palikdama saugoti įslaptintą dokumentą administracinėje zonoje „darbo vietoje rakinamame stalčiuje“ B. J. netinkamai vykdė savo funkcijas administruodama dokumentą ir pažeidė Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja teigia negalėjusi suprasti, kad tarnybinės atsakomybės klausimas gali būti keliamas ne dėl įslaptinto dokumento netinkamo gabenimo, bet dėl jo saugojimo darbo vietoje, kadangi viso tyrimo eiga rodė, kad tiriamas dokumento gabenimo klausimas. Pažymi, kad gabenimas ir administravimas nėra tapatūs dalykai, sąvoka yra labai plati, todėl asmuo, kuriam pareikštas kaltinimas pažeidus tik vieną iš daugelio sudedamųjų administravimo dalių – nuostatas dėl įslaptinto dokumento gabenimo, jokiu būdu negalėjo suprasti, kad jam reikia pasiaiškinti ne tik dėl šios dalies, bet ir dėl visų kitų itin plačios sąvokos sudedamųjų dalių.

Pareiškėja dėl tos pačios priežasties, t. y., kad jai nebuvo pranešta apie tarnybinį nusižengimą, už kurį jai paskirta nuobauda, ginčija ir Išvados teisėtumą, kadangi išvada negali būti surašyta dėl to tarnybinio nusižengimo, dėl kurio nebuvo pateiktas pranešimas. Pažymi, kad Išvados neteisėtumas sąlygoja ir Įsakymo neteisėtumą. Pareiškėja taip pat mano, kad Išvada yra neteisėta, nes jos nepasirašė visi Komisijos nariai. Pareiškėja šiuo atveju neginčija atsakovo diskrecijos sudaryti tarnybinio patikrinimo tyrimui komisiją ar jos nesudaryti, tačiau teigia, jog tokią komisiją sudarius tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą turi pasirašyti visi komisijos nariai. Nusišalinus dviem Komisijos narėms turėjo būti sudaryta nauja Komisija arba paskirtas naujas nešališkas asmuo tyrimui atlikti ir išvadai surašyti. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir tai laikytina esminiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu.

Pareiškėja tvirtina, kad ji tinkamai laikėsi Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13 patvirtintų Įslaptintos informacijos administravimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 25 punkto reikalavimų.

Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai apibrėžė saugotą objektą. Pažymėjo, jog užrakintame stalčiuje buvo saugomas ne dokumentas, o siunta, patalpinta užantspauduotame voke. Akcentavo, kad kabinetas yra rakinamas, o pastatas, kuriame yra kabinetas, stebimas vaizdo kameromis, patekimas į jį yra kontroliuojamas. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu teisės aiškinimo būdu vadovaudamasis teismas užrakintą stalčių prilygino atvirai, lengvai prieinamai vietai, kaip pvz. nerakinamai spintai. Pareiškėjos įsitikinimu, užrakintas stalčius nėra lengvai prieinama ir tuo labiau atvira vieta. Pažymi, kad Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostata, kurios pažeidimu kaltinama pareiškėja, apskritai skirta ne konkrečioms valstybės tarnautojo pareigoms nustatyti, o tik pateikia apibrėžimą, kas yra „administracinė saugumo zona“ ir kokie reikalavimai jai keliami. Taigi, pareiškėjos įsitikinimu, nėra nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – nėra teisės aktais valstybės tarnautojui nustatytų pareigų pažeidimo.

Pažymi, kad pačiam atsakovui buvo kilusi abejonė, ar dokumento laikymas darbo vietoje rakinamame stalčiuje yra pažeidimas ir jam buvo svarbi Valstybės saugumo departamento nuomonė šiuo klausimu, todėl pareiškėjos manymu, atsakovas turėjo kreiptis į šią instituciją išaiškinimo, o to nedarydamas ir neteisėtai perkeldamas įrodinėjimo naštą pareiškėjai, atsakovas akivaizdžiai nesiekė atlikti objektyvų tyrimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytos pažeidimo pasekmės, nebuvo tiriamas pareiškėjos kaltės klausimas, kaltė nepagrįstai sutapatinta su atliktų veiksmų faktu.

Pareiškėja nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas iš esmės nesigilino į situacijos esmę ir nesiaiškino, ar pareiškėja be jokių kliūčių galėjo veikti Išvadoje nurodytu būdu. Nesiaiškino galimybės patekti į patalpą, kurioje saugoma informacija, neįvertino, kad patekimas į ją yra apsunkintas papildomomis procedūromis.

Pareiškėjos manymu, jos elgesys laikytinas protingu ir apdairiu, o tarnybinės nuobaudos skyrimas už tokį elgesį neproporcinga priemonė už veiksmus, kurių pareiškėja ėmėsi informacijai apsaugoti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokia kita pranešime, įteiktame pareiškėjai, nenurodyta veika. Pažymi, kad Komisija tyrimo metu ėmėsi visų priemonių nustatyti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, susijusias su Įstatymo pažeidimu administruojant įslaptintą dokumentą ta apimtimi, kuri susijusi su tokio dokumento saugojimu ir gabenimu. Iš pareiškėjos paaiškinimo turinio sprendžia, jog ji suprato nuo kokių įtarimų turi gintis ir teikti paaiškinimus, kadangi ji pasiaiškino ne tik dėl įslaptinto dokumento gabenimo, o pateikė informaciją nuo įslaptinto dokumento projekto parengimo iki siuntos pristatymo adresatui. Pažymi, kad pareiškėjai keliami itin griežti reikalavimai įslaptintų dokumentų administravimo srityje, kadangi ji 2010 m. sausio 7 d. Inspekcijos direktoriaus įsakymu yra paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje, taigi ji ne tik pati turi išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintų dokumentų administravimą nuostatas, bet ir užtikrinti, kad visi Inspekcijos tarnautojai, turintys leidimus dirbti su tokiais dokumentais, išmanytų teisės aktų reikalavimus.

Teigia, jog nusišalinus dviem Komisijos narėms Inspekcijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė visą įsakymą dėl Komisijos sudarymo ir įpareigojo direktoriaus pavaduotoją R. V. pabaigti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti išvadą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėja netinkamai administravo įslaptintą dokumentą. Nurodo, kad vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13(1.12) patvirtintų įslaptintos informacijos ir šiai informacijai skirtų laikmenų administravimo ir patikrinimų Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 9 punktą visi įslaptinti dokumentai privalo būti saugomi Inspekcijos direktoriaus tvirtinamose Inspekcijos taisyklėse nurodytoje patalpoje, kuri atitinka jai keliamus saugumo reikalavimus. Pagal Inspekcijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1T-87(1.12) patvirtintų įslaptintos informacijos ir šiai informacijai skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 3 punktą patalpa, kurioje yra dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, ES Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos yra II klasės saugumo zonoje, į kurią galima patekti per administracinę saugumo zoną. Įėjimas į šią patalpą yra iš kabineto, kuriame dirba pareiškėja. Pagal Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13(1.12) patvirtintų Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai skirtų laikmenų administravimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 25 punkto nuostatą vykdytojas su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija susipažįsta ir dirba savo darbo vietoje; informacija, kai su ja nedirbama, neturi būti laikoma atvirai, pvz. ant darbo stalo, o padedama į spintą ar kitą dokumentams saugoti skirtą vietą. Atsakovo manymu, protingu elgesiu galima būtų laikyti tik tokią situaciją, jei pareiškėja išeidama trumpam iš kabineto, įslaptintą dokumentą paliktų darbo vietoje rakinamame stalčiuje, o ne paliktų jį ten saugoti su juo nedirbdama.

Atsakovo nuomone, neturi reikšmės tai, kad dokumentas buvo saugomas užantspauduotame voke. Mano, kad pareiškėja, aiškindama reikalavimus įslaptinto dokumento saugojimui, remiasi ne įstatymais ir teisės aktais kaip visuma, o tik jai patogia žemesnės galios teisės akto atskira nuostata (Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13(1.12) patvirtintų Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai skirtų laikmenų administravimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 25 punkto nuostata).

Teigia, kad prašymas pateikti papildomą paaiškinimą nėra įrodinėjimo naštos perkėlimas. Pažymi, kad atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą neliko jokių abejonių, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nuomonės pateikimo. Atsakovo nuomone, vien galima rizika, kad bus atskleista įslaptinta informacija yra pakankamai rimta, o ne abstrakti tarnybinio nusižengimo pasekmė. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės veikti teisės aktų nustatytu būdu, taip pat tvirtina, kad yra akivaizdi pareiškėjos kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1P-53(4.2), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už netinkamai vykdytas funkcijas administruojant įslaptintą dokumentą.

Nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas pagal Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos N. K.-M. 2013 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4R-144(4.13.), kuriame išreikštas įtarimas, jog pareiškėja galimai buvo išsinešusi į namus įslaptintą dokumentą, skirtą Užsienio reikalų ministerijai, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Nurodoma, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 30 d. 9.00 val. turėjo dalyvauti konferencijoje Užsienių reikalų ministerijoje, tačiau šios dienos rytą pareiškėja darbe nepasirodė ir tikėtina, kad įslaptintas dokumentas nebuvo paimtas iš saugomo įslaptinto kabineto.

VDAI direktorius 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1T-27(1.12.) sudarė 3 narių komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti, į kurią buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja (komisijos pirmininkė) R. V., Administravimo skyriaus vedėja M. T. ir Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė R. V. ir įpareigojo komisiją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą, o baigus tyrimą pateikti išvadą apie tyrimo rezultatus.

B. J. 2013 m. birželio 17 d. buvo įteiktas Komisijos 2013 m. birželio 13 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-152(4.13.), kuriame pranešama, kad yra duomenų apie tai, jog pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, nurodomos N. K.-M. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės ir paprašyta iki 2013 m. birželio 21 d. 15.30 val. pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėja 2013 m. birželio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. pasidėjo įslaptintą dokumentą, skirtą Užsienio reikalų ministerijai, savo darbo vietoje rakinamame stalčiuje, o 2013 m. gegužės 30 d. užbėgo į darbą šio dokumento paimti. Be to, nurodė, kad svarbiausia yra užtikrinti gabenamo įslaptinto dokumento saugumą ir nėra pagrindo teigti, kad nugabenus dokumentą į paslapčių subjekto įgalioto asmens namus iškiltų kokia nors grėsmė ar būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi Valstybės saugumo departamento darbuotojai.

Komisija 2013 m. liepos 1 d. raštu, kuris pareiškėjai įteiktas 13.50 val., paprašė pareiškėjos papildomai paaiškinti, per kokias duris ir kelintą valandą gegužės 30 d. buvo užėjusi į Inspekciją bei kada ir kokiu būdu konsultavosi su Valstybės saugumo departamentu. Papildomus paaiškinimus paprašyta pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. 16.45 val.

Pareiškėja, susipažinusi su prašymu, parašė pastabą, kad Komisija papildomiems paaiškinimams pateikti suteikė nepagrįstai trumpą laiko tarpą ir nurodė, kad prašomą informaciją pateiks grįžusi iš komandiruotės, t. y. liepos 5 d. iki 15.30 val.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu dvi Komisijos narės pareiškė nusišalinimus, todėl Inspekcijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1T-28 (1.12) buvo pakeistas 2013 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1T-27(1.12.) ir direktoriaus pavaduotoja R. V. įpareigota pabaigti tarnybinio nusižengimo tyrimą pateikiant išvadą apie tyrimo rezultatus.

R. V. 2013 m. liepos 9 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad palikdama saugoti įslaptintą dokumentą administracinėje zonoje, „darbo vietoje rakinamame stalčiuje“, B. J. netinkamai vykdė savo funkcijas administruodama įslaptintą dokumentą ir pažeidė Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas. Padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės – rizika, kad bus nepasitikima įslaptintą dokumentą administruojančio asmens veiksmais bei rizika, kad bus atskleista įslaptinta informacija. Konstatuota, kad tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. Išvadoje siūloma taikyti pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–384/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepripažįsta, kad jos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, taip pat tvirtina, jog atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl tarnybinio nusižengimo objektyviųjų požymių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė, kurios funkcijos be kita ko yra rengti informaciją kitoms valstybėms apie Lietuvos Respublikos duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir jų administravimo praktiką, siekiant įgyvendinti Inspekcijos funkcijas; surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal Inspekcijos suteiktus įgaliojimus, siekiant užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių duomenų apsaugą laikymąsi; rengti rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, siekiant užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių duomenų apsaugą, laikymąsi. Pareiškėjai keliamas reikalavimas būti gerai susipažinusiai su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų apsaugą (pareiškėjos pareigybės aprašymas). Inspekcijos direktoriaus 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1T-21(1.12) patvirtintuose sąrašuose nurodoma, kad Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „slaptai“ ir „visiškai slaptai“. Inspekcijos direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1T-4(1.12) ir 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1T-29(1.12) pareiškėja paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 28 straipsnis numato, kad atsakingas įslaptintos informacijos administravimo srityje asmuo 1) organizuoja įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos registraciją; 2) atrenka informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo terminą; 3) atsako už įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą; 4) atsako už įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams; 5) atsako už tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino pratęsimą; 6) paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“; 7) šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos patikrinimą; 8) organizuoja įslaptintų dokumentų naikinimo procesą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja, būdama Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė, į kurios pareigas patenka funkcijų, susijusių su duomenų apsauga, vykdydamas, būdama paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje, turėjo būti gerai susipažinusi su duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką reglamentuoja, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ tvarkomi ir laikomi administracinėje saugumo zonoje.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose (Įstatymo 31 str. 2 d.).

Minėtos Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administracinėje saugumo zonoje turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose. Inspekcijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1T-13(1.12) patvirtintų Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai skirtų laikmenų administravimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 25 punkto nuostata, numatanti, kad vykdytojas su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija susipažįsta ir dirba savo darbo vietoje; tuo metu, kai su šia informacija nedirbama, ji neturi būti laikoma atvirai, pvz. ant darbo stalo, o padedama į spintą ar kitą dokumentams saugoti skirtą vietą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirta detalizuoti Įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintai sąlygai – darbui su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija. Tokią išvadą patvirtina minėtų taisyklių 29 punktas, pagal kurį užbaigtos įslaptintos bylos bei kita įslaptinta informacija saugomos Informacijos apsaugos taisyklėse nurodytoje patalpoje pagal norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įslaptintų dokumentų apsaugą, dokumentų saugojimą ir saugyklų įrengimą, nustatytus reikalavimus.

Paminėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, parengusi dokumentą su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turėjo pareigą padėti ją saugoti į metalinę spintą arba seifą, o šios pareigos neįvykdžiusi ji pagrįstai pripažinta pažeidusia Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjai 2013 m. birželio 17 d. įteiktame pranešime nurodyto tarnybinio nusižengimo apimtis nebuvo išplėsta, priešingai, tiriant objektyviąją pažeidimo dalį, neteisėti veiksmai buvo detalizuoti ir kaltinimai susiaurinti. Tokią situaciją pareiškėja nepagrįstai įvardija kaip iš esmės naujo kaltinimo pateikimą, dėl kurio ji neva neturėjusi galimybės tinkamai gintis.

Dėl tarnybinio nusižengimo subjektyviųjų požymių.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjos kaltės klausimo. Tarnautojo kaltės klausimui išspręsti yra skirtas jo pasiaiškinimas, kuriame tarnautojas turi galimybę nurodyti visas nusižengimo priežastis. Šiuo atveju pareiškėjai buvo suteiktos dvi galimybės pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo ir pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuris buvo vertinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Galimybe pateikti papildomą paaiškinimą pareiškėja nepasinaudojo. Pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja nepateikė paaiškinimų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus neteisėtus veiksmus. Nors pareiškėja nesutiko su Komisijos suteiktu, jos manymu, per trumpu terminu, skirtu papildomiems paaiškinimams pateikti, ir nurodė pateiksianti paaiškinimus iki savo pačios nurodytos datos, tačiau byloje nėra duomenų, kad Komisijos ar savo pačios nustatytu terminu pareiškėja būtų teikusi papildomus paaiškinimus. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjos kaltės klausimas nebuvo nagrinėjamas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra pareiškėjos kaltė. Kaip jau minėta, pareiškėja, būdama paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje, žinojo Įstatymo reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, ir sąmoningai pasirinko savo elgesio variantą. Pati pareiškėja savo paaiškinime pripažino, kad užregistravusi įslaptintą dokumentą ir parengusi jį pristatymui, pareiškėja padėjo jį saugoti į savo kabinete esantį rakinamą stalčių, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pažeisdama Įstatymo 31 straipsniu 2 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8, 9 ir 10 punktai numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (šiais aspektais žr. 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja tarnybinio pažeidimo tyrimo metu neteikė jokių paaiškinimų ar duomenų, paneigiančių savo kaltę, todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes vertina, kad pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl konstitucinės sąvokos valstybės paslaptis, kuri, pasak šio teismo, yra bendrinė sąvoka, yra nurodęs, kad valstybės paslaptis – konstitucinis institutas. Valstybės paslaptis – tai tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (KT 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, už kurio pažeidimą nubausta pareiškėja, saugomo teisinio gėrio pobūdį – valstybės ir tarnybos paslaptis – konstatuoja, jog vien šio gėrio pažeidimo ir galimų su tuo susijusių pasekmių atsiradimo grėsmės pakanka tam, kad būtų konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas.

Dėl pareiškėjos teisės būti išklausytai pažeidimo.

Pareiškėjos argumentai, kad ji nebuvo tinkamai įspėta apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tokiu būdu pažeista jos teisė būti išklausytai atmestini kaip nepagrįsti.

Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punktas numato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr. 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2373/2012).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjai įteiktame 2013 m. birželio 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, įvardintas konkretus pažeidimas – įslaptinto dokumento saugojimo ir (arba) gabenimo tvarkos pažeidimas, pažeidimo padarymo laikas, todėl pareiškėja nepagrįstai tvirtina nežinojusi, dėl ko turi pasiaiškinti ir neturėjusi galimybės apsiginti nuo jai pareikšto įtarimo, už kurį buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pranešime nurodoma, jog pareiškėja įtariama išsinešusi į namus įslaptintus dokumentus su slaptumo žyma. Pažymima, jog tikėtina, kad, tą dieną, kai pareiškėja pristatė įslaptintus dokumentus adresatui, jie nebuvo paimti iš saugomo įslaptinto kabineto. Nurodytos aplinkybės leidžia suprasti, kad pareiškėja buvo įtariama tuo, kad nelaikė įslaptinto dokumento saugomame įslaptintame kabinete, o galimai jį išsinešė į namus, tokiu būdu pažeisdama Įstatymo reikalavimus. Išvadoje yra nurodoma, kad įtarimai dėl netinkamo įslaptinto dokumento gabenimo nepasitvirtino, tačiau visiškai pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius įslaptinto dokumento saugojimą.

Dėl Komisijos sudėties neteisėtumo.

Susipažinusi su Komisijos narių M. T. ir R. V. pranešimais dėl nusišalinimo, taip pat Komisijos pirmininkės R. V. 2013 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog dvi Komisijos narės nusišalino dėl aplinkybių, susijusių su jų šališkumo pareiškėjos atžvilgiu. Minėti dokumentai patvirtina, kad nusišalinimo priežastis buvo išsiskyrusios Komisijos narių ir jos pirmininkės nuomonės dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo procedūrų. Pareiškėjos prašymuose nušalinti Komisijos narę M. T. nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo abejoti šios Komisijos narės šališkumu. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, kad tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo atliko šališka Komisija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nusišalinus dviem Komisijos narėms Inspekcijos vadovas turėjo teisę nesudaryti naujos Komisijos ir pavesti pabaigti atlikti tyrimą ir surašyti išvadą vienam asmeniui – šiuo atveju Komisijos pirmininkei R. V..

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Teismas nustatė visas ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamas jas vertino, taip pat tinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimus ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą, kurį naikinti ar keisti formalaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė