A-756-1054-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1054/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00954-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6–10), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-145 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, kad ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. TE-145 jam buvo nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir vykdant VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-11 3 punktą. 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo pirmą kartą priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-27(2.8), kuria pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa.

Su šia nuobauda pareiškėjas sutinka, nes atliekant pirmąjį tarnybinį patikrinimą buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, jog jis pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą, mopedas, palyginus su kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, nėra didelio pavojingumo šaltinis, eismo įvykio metu nenukentėjo pašaliniai žmonės, pažeidimas padarytas netyčia. Pakartotinėje VSAT Štabo bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-11 į minėtas aplinkybes atsižvelgta nebuvo ir nepagrįstai jo veika kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Jo veikoje, dėl kurios vertinimo atlikti net du tarnybiniai patikrinimai, nebuvo nustatyta vienos iš būtinų sąlygų tarnybinei atsakomybei pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kilti, t. y. nebuvo nustatytos pareiškėjo veiksmų sukeltos pasekmės: vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Be to, atliekant pakartotinį tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į netyčinę kaltės formą, padarytu pažeidimu sukeltas nežymias pasekmes, nuoširdų gailėjimąsi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, konstatuojant, kad pareigūnų vairavimas esant neblaiviam žemina institucijos, kurioje jie dirba, autoritetą, šiuo atveju netaikytina, nes pareiškėjas vairavo ne automobilį, o mopedą. Atleidimas iš vidaus tarnybos yra per griežta tarnybinė nuobauda. Teisės aktai nenumato galimybės atliekant pavaldžių įstaigų ar pareigūnų darbo kontrolę ir peržiūrėjus paskirtų nuobaudų teisėtumą bei pagrįstumą naikinti paskirtas nuobaudas ir skirti griežtesnes atsakomybės rūšis, todėl skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai.

Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 45–49) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, jog VSAT Pagėgių rinktinės vado R. T. 2013 m. liepos 8 d. raštišku pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto A. K. veiksmų. 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-27 ir pasiūlyta A. K. skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Įsakymas dėl šios nuobaudos paskyrimo nebuvo priimtas. VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriuje įvertinus tai, kad šioje išvadoje buvo netinkamai kvalifikuoti pareiškėjo veiksmai bei netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, 2013 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-11, kurioje konstatuota, kad A. K. pažemino pareigūno vardą ir pasiūlyta jį atleisti iš tarnybos. 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada buvo priimta praėjus 8 dienoms nuo VSAT Pagėgių rinktinės priimtos tarnybinio patikrinimo išvados, todėl teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo elgesys – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, akivaizdžiai žemina VSAT, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VSAT pareigūnų. Nagrinėjamas įvykis buvo paskelbtas ir žiniasklaidos priemonių portaluose: „15min.lt“, „Tauragiškių balsas“ ir „balsas.lt“. Statutas nenustato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas ir tokiu atveju ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 37–42) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 23 punkte numatyta, jog žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Nagrinėjamu atveju VSAT vadas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, nepriėmė įsakymo dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, o davė raštišką nurodymą įvertinti Pagėgių rinktinės 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27(2.8) pagrįstumą ir teisėtumą. VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyrius 2013 m. rugpjūčio 14 d. atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-11. Pareigūno vardo pažeminimu ir atleidimo iš tarnybos pagrindu pripažintas faktas, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie neteisėti A. K. veiksmai padarė įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl yra teisinis pagrindas vertinti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu (b. l. 109–115) pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Pagėgių rinktinės vadas įsakymu Nr. TE-145 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-11 3 punktą, atleido vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą A. K., VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą iš vidaus tarnybos, už tai, kad 2013 m. liepos 6 d. 18 val. 30 min., Tauragės r. sav., Joniškės k., vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (2,40 promilių), sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį (b. l. 20).

VSAT Pagėgių rinktinės 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-27 (2.8) pasiūlyta pareiškėjui A. K., vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa (b. l. 11–13). Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 23 punktu (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-652), numatančiu, kad žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, VSAT Štabo bendrųjų reikalų valdybos teisės skyrius patikrino 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-27 (2.8) (b. l. 82–84) ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo „Dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. Pagėgių rinktinės tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27 (2.8) įvertinimo“ išvados 3 punktu pasiūlė VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą A. K. už pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos (b. l. 14–19).

Pareiškėjas A. K. neneigia, kad 2013 m. liepos 6 d. 18 val. 30 min., Tauragės r. sav., Joniškės k., vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (2,40 promilių), sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį. 2013 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado įsakymas Nr. TE-145 ginčijamas tuo pagrindu, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo pažemintas pareigūno vardas, todėl griežčiausia tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Be to, neįvertinta pareiškėjo netyčinė kaltė, kilusios pasekmės, neatsižvelgta į esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. LVAT (administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62-1099/2011), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodė pareiškėjo vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam. Pareiškėjo kaltė sukėlus eismo įvykį ir jo girtumo laipsnis yra įrodyti 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities VPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 7 dalies, 131 straipsnio 4 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies pažeidimų padarymą 500 Lt bauda (b. l. 60–61). Nors A. K. ir jo atstovas advokatas tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir privalėjo numatyti iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis turėjo būti pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti kokias pasekmes sukelia alkoholio vartojimas. Spręstina, kad sėsdamas už vairo neblaivus, asmuo privalo suvokti tokių veiksmų pavojingumą ir keliamą riziką, tiek savo, tiek kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Tokią praktiką formuoja ir LVAT (2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012). Pareiškėjo girtumo laipsnis – 2,40 promilės yra įrodytas anksčiau minėtu 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities VPK nutarimu, kurio A. K. neginčijo, todėl tvirtinimus, jog tokį neblaivumo laipsnį sukėlė vaistų vartojimas ir nuovargis, teismas vertina kaip pareiškėjo gynimosi poziciją siekiant išvengti atsakomybės už tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų, kitų minėtų teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Valstybės sienos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Kadangi pareiškėjas sukėlė eismo įvykį – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį, argumentai, jog mopedas yra mažo pavojingumo transporto priemonė, galėtų būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nurodytą transporto priemonę vairavęs blaivus.

Vertinant, ar pareiškėjo veika gali būti pripažįstama kaip tarnybos pareigūno vardo pažeminimas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, atkreiptinas dėmesys, kad Statuto 12 straipsnis nustato, jog asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu.

Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina VSAT, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VSAT pareigūnų. Apie įvykį buvo pranešta visuomenės informavimo priemonėse (b. l. 64–66), kas vertintina, kad neteisėta veikla turėjo atgarsį visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai, kurių mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities VPK nutarimu, pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Tokie veiksmai prieštaravo ne tik teisės (ATPK 131 str. 7 d., 131 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.) bet ir tarnybinės etikos normų, t. y. VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punkto, reglamentuojančio, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, reikalavimams. VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 15 punktas numato, kad laikytis šių taisyklių reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-11 nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei liudytojo M. N. parodymus, patvirtinančius teigiamą pareiškėjo charakteristiką, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, neturi teisinės įtakos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje Nr. 27-11 pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą (b. l. 14–19). Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (LVAT 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Be to, minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2009 m. liepos 14 d., per tarnybos laikotarpį skatintas vienkartine pinigine išmoka ir rinktinės vado padėka, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas pareiškėją charakterizuoja teigiamai.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. TE-145 laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė.

Pareiškėjo A. K. skundo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių skundo reikalavimų.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 119–122) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Apeliantas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, taip pat pažymi, kad 2013 m. liepos 6 d., kuomet įvyko eismo įvykis, jis atostogavo ir tarnybos nevykdė. Jo atlikti veiksmai tinkamai ir pagrįstai įvertinti atliekant pirmąjį tarnybinio nusižengimo įvertinimą. Teismas šios pirmosios, t. y. 2013 m. rugpjūčio 6 d., išvados nevertino. Be to, tai, kad pareiškėjo veiksmai pirmą kartą buvo kvalifikuoti visiškai kitaip nei antrą kartą, rodo, kad VSAT neturi nusistovėjusios praktikos ir pareiškėjo padarytas nusižengimas nėra toks šiurkštus, kad už jį jis būtų atleidžiamas iš tarnybos. Teismas, analizuodamas pareiškėjo veiksmus, nenustatė vienos nagrinėjamai tarnybinei atsakomybei kilti būtinų aplinkybių – pareiškėjo veiksmų pasekmių. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas vairavo mopedą, neįvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas gailisi ir apie padarytą nusižengimą darbdaviui pranešė pats), kaltės forma. Sėsdamas už mopedo vairo, pareiškėjas nesijautė esantis neblaivus, o alkoholio kiekį kraujyje įtakojo nuovargis (pareiškėjas kelias paras mažai miegojo), vartoti vaistai (buvo lūžęs kojos pirštas) bei nedidelis kiekis alkoholio. Taigi, ši aplinkybė nėra pareiškėjo pasirinktas gynybos variantas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. TE-145, kuriuo pareiškėjas A. K. atleistas iš VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (pareigūno vardo pažeminimas), teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pareiškė su šiuo pagrindiniu skundo reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Išvestinių skundo reikalavimų išsprendimui turi įtakos kaip yra išsprendžiamas pagrindinis skundo reikalavimas: nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai.

Apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimas, kuriuo teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo A. K. skundą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: teismas nevertino pirmosios, t. y. 2013 m. rugpjūčio 6 d., Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27(2.8), o antroji, t. y. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-11, priimta neatsižvelgus į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip pareigūno vardo pažeminimą, kadangi neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmai jokių pasekmių nesukėlė, taip pat neįvertino kitų aplinkybių (jo kaltės formos, veiksmų po įvykio ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamame teismo sprendime nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti ar naikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės dėl visų aplinkybių, kurios kvestionuojamos pareiškėjo apeliaciniame skunde, yra išsamiai, tinkamai jas motyvuojant, pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Kolegija pažymi, jog pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-518/2014). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (pvz., administracinės bylos Nr. A7-165/2005, Nr. A143-231/2008; Nr. A143-520/2009; Nr. A556-27/2010, Nr. A575-945/2010, Nr. A520-2412/2012). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais: nepriekaištingos reputacijos reikalavimu (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.), nuolatiniu bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principu (Statuto 3 str. 9 d.), priesaika tarnauti Lietuvos valstybei (Statuto 12 str.), kuria, be kita ko, pareigūnas prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir kt.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu šiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas.

Taigi, VSAT pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai (žr., LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-518/2014). VSAT pareigūnų elgesio normas, kurių jie privalo laikytis vykdydami tarnybines pareigas bei ne tarnybos metu, detalizuoja VSAT pareigūnų elgesio taisyklės, patvirtintos VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228. Šių Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad tarnyba VSAT grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo principais.

VSAT pareigūnų elgesio taisyklių III dalyje įtvirtinti VSAT pareigūno elgesio tarnybos metu reikalavimai (6.1–6.13 p.), tarp jų reikalavimas vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.4 p.). Taisyklių VI dalyje nustatyti VSAT pareigūno elgesio ne tarnybos metu reikalavimai (14.1–14.4 p.). Nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą, vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinant, kad jie susiję su nusikalstama veika, jeigu tai pakenktų VSAT įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui.

Laikytis šių taisyklių reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga.

Nagrinėjamu atveju pareigūno vardo pažeminimą atsakovas siejo su tuo, jog 2013 m. liepos 6 d. 18.30 val., Tauragės r. sav., Joniškės k., A. K. vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (2,40 promilių) ir sankryžoje įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį (2013 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-11, b. l. 11–19). Pareiškėjo kaltė sukėlus eismo įvykį bei jo neblaivumo laipsnis nustatyti 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-2748607-13 (b. l. 60–61). Minėtu nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas), 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu), 131 straipsnio 4 dalyje (šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei 131 straipsnio 7 dalyje (dviračių ir mopedų vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis). Pažymėtina, kad šiuo nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės nėra įrodinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje, todėl laikytina, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės (tiek automobilio, tiek mopedo) vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VSAT pareigūnų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 64–66), apie pareiškėjo veiksmus buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones, todėl šie veiksmai taip pat turėjo atgarsį visuomenėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertinant tai, jog, kaip minėta, pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus pagrįstai ir teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos būtinos sąlygos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui nagrinėjamu atveju nustatytos ir įvertintos tinkamai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su 2013 m. rugpjūčio 6 d. bei 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadų teisėtumu, kolegija atkreipia dėmesį į šių išvadų priėmimo metu galiojusios redakcijos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 20 bei 23 punktų nuostatas. Minėtos Tvarkos (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-652) 20 punktas nustatė, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, tačiau pagal šios Tvarkos 23 punktą, žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą gali vertinti aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Minėtos nuostatos iš esmės liko nepakitusios ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsigaliojusios Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos redakcijoje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-27(2.8) „Dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. veiksmų ne tarnybos metu“ (b. l. 11–13), kuria nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punktą, ir, vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Tačiau VSAT vado pavaduotojo 2013 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu VSAT štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriui buvo pavesta atlikti 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27(2.8) įvertinimą (b. l. 83, 84). Atsižvelgiant į tai, kad bendras tyrimo terminas baigėsi 2013 m. rugpjūčio 12 d., o vykdant 2013 m. rugpjūčio 6 d. išvados įvertinimą, reikėjo iš pareiškėjo A. K. paimti naują paaiškinimą, VSAT štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė J. R.-G. VSAT vado pavaduotojo prašė pratęsti tyrimo terminą iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 84). A. K. paaiškinimas gautas 2013 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 87), o Tarnybinio patikrinimo dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. Pagėgių rinktinės tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27(2.8) įvertinimo išvada Nr. 27-11 (b. l. 14–19, 50–55) buvo priimta 2013 m. rugpjūčio 14 d., ja pasiūlyta Pagėgių rinktinės 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27(2.8) siūlymų 2 punktą pripažinti netekusiu galios (nes netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos), o VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą A. K. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 19 punkte (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-652) nustatyti tarnybinio tyrimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo, tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant minėtos Tvarkos nuostatų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Taigi, nagrinėjamu atveju procedūrinės taisyklės pareiškėjo atžvilgiu pažeistos nebuvo.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-145 nėra pagrindo. Nepanaikinus šio įsakymo, negali būti tenkinami ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė