AS-143-864-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-864/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje prašymą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje (toliau – pareiškėjas) 2014 m. birželio 5 d. kreipėsi su prašymu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 1-170 „Dėl tarnybinio atlyginimo priedo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui nustatymo“.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu neteisėtai nustatė nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras) vyriausiajai gydytojai R. Č. tarnybinio atlyginimo priedą 40 procentų tarnybinio atlyginimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsniu. Nustatė, kad pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-170, kuriuo nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajai gydytojai R. Č. nustatytas tarnybinio atlyginimo priedas. Teismas taip pat vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-1043 patvirtintų Viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų 4, 31.3, 50 punktais.

Pažymėjo, jog ginčo situacijoje pareiškėjas nesutinka su savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, kuriuo VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajai gydytojai R. Č. nustatytas tarnybinio atlyginimo priedas 40 procentų tarnybinio atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, šiuo konkrečiu atveju būdamas darbo teisinių santykių subjektas ir spręsdamas tarnybinio atlyginimo priedo nustatymo klausimą, veikia ne viešojo administravimo srityje, todėl ir pats ginčas yra kilęs ne iš administracinių, o iš darbo teisinių santykių.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismų. Ta aplinkybė, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju neturi reikšmės, nes ginčas nepatenka į ABTĮ 2 straipsnio 19 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją, nes, kaip minėta, ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs iš darbo teisinių santykių (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą byloje V. N. v Plungės rajono savivaldybės taryba ir Plungės rajono savivaldybės administracija, 2013 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą byloje V. D. v Visagino savivaldybės administracija ir Visagino savivaldybės taryba). Kadangi prašymas nepriskirtas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Nurodė, kad pareiškėjas dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-170 panaikinimo gali kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai skundžiamą sprendimą priskyrė bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai, nes jis kelia ginčą Marijampolės savivaldybės tarybai, kaip viešojo administravimo subjektui, prašydamas panaikinti priimtą sprendimą. Sprendimas patenka į savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus kategoriją (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.). Ginčo sprendimas – administracinis aktas, kuriame išreikšta Marijampolės savivaldybės tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, valia viešojo administravimo srityje, tačiau neatsižvelgta į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus. Marijampolės savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama viešojo administravimo srityje, priimdama ginčo sprendimą, turėjo atsižvelgti į viešojo administravimo subjektų veikloje taikomą principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, t. y. nenustatyti tarnybinio atlyginimo priedo, kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kuris reglamentuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, tokios darbo užmokesčio dalies nenumato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimus.

Apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo privatinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė).

Šiuo atveju skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas yra susijęs su viešosios įstaigos vadovo darbo teisiniais santykiais – tarnybinio atlyginimo priedo nustatymu vyriausiajai gydytojai. Savivaldybės taryba veikė vykdydama jai, kaip viešosios įstaigos steigėjui, pavestas funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p., Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., 10 str. 8 d., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 1 d. 8 p.), bet ne veikdama kaip viešojo administravimo subjektas.

Taigi ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Vadovaujantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismų. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Esant aptartoms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis