AS-502-599-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-599/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00253-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai A. K. Č. ir Š. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Tauragės skyriaus (dabar – Šilalės skyriaus) 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (7.1)(SP2)-184, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. IP-27/1 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. IP-27/10.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (b. l. 25-26) skundą atsisakyta priimti.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (45 str. 2 d.).

Teismas, susipažinęs su skundo turiniu ir jo priedais, nustatė, jog įrodymų, kad pareiškėjai yra pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nėra, todėl vertino, jog ja pareiškėjai nėra pasinaudoję. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundą atsisakyta priimti. Taip pat pareiškėjams išaiškinta, jog su skundais dėl ginčo sprendimų panaikinimo pareiškėjai turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.

III. Pareiškėjai A. K. Č. ir Š. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28-29), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir įpareigoti teismą spręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad 2013 m balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-4-478/2013 likviduota uždaroji akcinė bendrovė „Čeltaura“ bei patvirtinta, kad lieka nepatenkintas l-os eilės kreditorinis reikalavimas – A. K. Č. 21 512 Lt sumai, tai reiškia, jog patvirtinami ir atlyginimai už 2005 m. gruodžio mėnesį A. K. Č. – 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, nes jie yra įtraukti būtent į tą 21 512 Lt kreditorinių reikalavimų sumą. Todėl po sprendimo įsigaliojimo netenka galios 2010 m. liepos 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimas Nr. (7.1) (SP2)-184, kuriuo buvo sumažintos draudžiamosios pajamos už 2005 m. IV ketvirtį A. K. Č. – 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, kaip negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais.

Teigia, jog 2013 m. birželio 28 d. kreipėsi į Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą dėl Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (7.1) (SP2)-184 bei iš jo išplaukiančių sprendimų panaikinimo. 2013 m. liepos 26 d. Fondo valdyba raštu Nr. (6.5)1-5110 netenkino pareiškėjų 2013 m. birželio 28 d. skundo ir patarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-408-789/2013 atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą ir išaiškino, kad reikia kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės (anksčiau – Tauragės) skyriaus buveinė yra teritorijoje, kurią aptarnauja Klaipėdos apygardos administracinis teismas.

Taip pat nurodo, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Fondo valdybos Šilalės skyrius kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, kuriame kaip tik buvo nagrinėta byla dėl žalos atlyginimo priteisimo A. K. Č. ir Š. Č., remiantis tuo pačiu akcininkų 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimu, kuriuo Fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimu buvo neužskaitytos draudžiamosios pajamos bendrovės darbuotojams. Ginčas baigtas 2013 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-843-538/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014, kurioje pripažinta, kad UAB „Čeltaura“ akcininkai A. K. Č. ir Š. Č. buvo nesąžiningi, priimdami 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl išmokų už metinius rezultatus, todėl jie padarė žalos bendrovei, atitinkamai A. K. Č. – 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, o teisėtai gautos draudžiamosios pajamos nevertinamos kaip padaryta žala, taip pat, kad akcininkų sprendimas nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Akcininkai A. K. Č. ir Š. Č. su bendrove už padarytą žalą atsiskaitė, o akcininkų A. K. Č. ir Š. Č. padaryta žala bendrovei nesietina su darbuotojų A. K. Č. ir Š. Č. gautinu atlyginimu, kuriuo remiantis, skaičiuojamos draudžiamosios pajamos. Taigi, A. K. Č. priskaičiuotas 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt atlyginimas už 2005 m. gruodžio mėnesį pagrįstai, nėra jokio pagrindo jų neužskaityti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kadangi jie nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Čeltaura“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009 pripažino, kad UAB „Čeltaura“ akcininkai A. K. Č. ir Š. Č. žinodami, jog įmonė dirba nuostolingai, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties įmonė turi sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt, taip pat kad yra ir daugiau nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, kitą dieną (2005 m. gruodžio 31 d.) priimdami sprendimą (UAB „Čeltaura“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 9 nutarimą) išmokėti sau bei įmonės darbuotojams tame sprendime nurodytas įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas (162 000 Lt), elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą. Todėl teismas paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, pagal kurią UAB „Čeltaura“ naudai buvo priteista iš A. K. Č. 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, išmokėtų dėl nesąžiningų pastarųjų veiksmų.

2009 m. gruodžio 8 d. likviduojamos UAB „Čeltaura“ kreditorių susirinkimas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, įpareigojo bedrovės administratorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui pateikti patikslintus socialinio draudimo pranešimus apie A. K. Č. ir Š. Č. 2005 m. IV ketvirtį priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, nes akcininkai A. K. Č. ir Š. Č., žinodami, jog įmonė dirba nuostolingai ir turi įsipareigojimų kreditoriams, priimdami sprendimą išmokėti sau ir darbuotojams veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas (162 000 Lt), elgėsi nesąžiningai ir taip sumažino įmonės mokumą ir toks akcininkų sprendimas yra niekinis. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-19-479/2010 konstatuota, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai nutarė patikslinti A. K. Č., Š. Č. draudžiamąsias pajamas bei socialinio draudimo įmokas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-537/2010 padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, bei nutarė palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą. 2010 m. liepos 15 d. prašymu Nr. (DPT)-111 likviduojamos UAB „Čeltaura“ bankroto administratorius Fondo valdybos Tauragės skyriaus prašė patikslinti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis už 2005 m. IV ketvirtį apdraustiesiems A. K. Č. ir Š. Č..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (7.1) (SP2)-184 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal UAB „Čeltaura“ pateiktą prašymą“ duomenys apdraustiesiems A. K. Č. ir Š. Č. buvo patikslinti. Šiame sprendime nurodyta, jog jis skundžiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat 2010 m. liepos 23 d. Valstybinė socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius priėmė sprendimus Nr. IP-27/10, kuriais pareiškėjams buvo sumažintos draudžiamosios pajamos už 2005 m. IV ketvirtį ir neužskaitytos socialinio draudimo įmokos taip pat nustatytos A. K. Č. senatvės pensijos permokos ir nuspręsta jas išieškoti.

Fondo valdyba 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (10.10)I-5089 „Dėl 2010 m. liepos 28 d. A. K. Č. prašymo sustabdyti sprendimų vykdymą“ (b. l. 12) išnagrinėjo, kaip pati nurodo, pareiškėjo A. K. Č. prašymą (skundą) sustabdyti sprendimų vykdymą ir konstatavo, kad nėra pagrindo sustabdyti Fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimų dėl duomenų Registre tikslinimo, senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo bei žalos Fondo biudžetui atlyginimo. Taip pat šiame sprendime buvo nurodyta, jog šis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo (ABTĮ 32 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d.). Tačiau iš šio Fondo valdybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (10.10)I-5089 nėra aišku, kokį tiksliai reikalavimą ir dėl kokių konkrečiai Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų pareiškėjas pateikė savo 2010 m. liepos 28 d. skunde, dėl kurio Fondo valdyba ir priėmė 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, šio skundo byloje nėra.

Be to, byloje yra ir Fondo valdybos 2013 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5110 „Dėl VSDFV Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimų pensijų permokų klausimu“ (b. l. 30), kuris taip pat priimtas pagal pareiškėjo A. K. Č. 2013 m. birželio 28 d. skundą dėl Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimo dėl pensijų permokų.

Taigi, iš to, kas nustatyta, akivaizdu, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjai nėra pasinaudoję Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nėra pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą šiuo pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjai iš tikrųjų pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ar skundė ir ar per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų skundo padavimo administraciniam teismui terminą Fondo valdybos sprendimą(-us), priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, administraciniam teismui, jei praleido šį terminą, tai dėl kokių priežasčių ir ar prašo jį atnaujinti (ABTĮ 34 str.). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino.

Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-408-789/2013 (b. l. 19) atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl tų pačių reikalavimų, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir išaiškino, kad reikia kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nereiškia, jog pareiškėjai administraciniam teismui skundė Fondo valdybos kokį nors sprendimą, priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundė tuos pačius Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (7.1)(SP2)-184 bei 2010 m. liepos 23 d. sprendimus Nr. IP-27/10, skundžiamus ir nagrinėjamoje byloje, be to, į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2013 m. birželio 15 d.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų su atsakovo sprendimų apskundimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka susijusių aplinkybių taip pat skundo tiek Fondo valdybai, tiek administraciniam teismui padavimo terminų klausimo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. K. Č., Š. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius