2K-3-489/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-3-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00340-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.10.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, T. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį, ir laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 22 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, T. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 24 mėnesiams, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš T. L. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 1000 Lt išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 1987,90 Lt. Nustačius, kad nepilnametis T. L. neturi pakankamai turto (lėšų), iš jo priteistą žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. B. , iki nepilnametis T. L. sulauks pilnametystės.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, T. L. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą ir su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo T. L. sulaikymo dienos.

Nukentėjusiajam V. K. iš nuteistojo T. L. priteista 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

T. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.40 val., prie Palangoje, Taikos g. 68A, esančios parduotuvės, tarpusavio konflikto su V. K. metu tyčia vieną kartą smogė ranka V. K. į veidą, šiam suklupus, spyrė ne mažiau kaip 10–20 kartų į galvą, šonus ir rankas, taip V. K. padarydamas veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą ir kraujosruvą lūpos vidiniame paviršiuje, minkštųjų audinių patinimą galvos dešinėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei dešinio raktikaulio kūno dislokuotą lūžimą, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. TaipT. L. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

Nuteistasis T. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalis 1 punktas), todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pasak kasatoriaus, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų – nepagrįstai nurodė, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, jog nusikalstamas veikas padarė jaunas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu yra pasiryžęs atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (yra pasirašytas susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo), po šio nusikaltimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, be to, kaip pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, minėtam įvykiui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, nes jis prisidėjo prie konflikto išprovokavimo ir šio konflikto pasekmė – padaryta nusikalstama veika, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra reikšminga aplinkybė sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jam paskirti įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus, o apeliacinės instancijos teismo motyvai (ta aplinkybė, kad T. L. yra jauno amžiaus, nėra išimtinė, į ją, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, jau buvo atsižvelgta, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė, nes nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui vėl padarė tyčinį nusikaltimą) negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais. Atsižvelgiant į tai, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes suteikė išskirtinę reikšmę jo teistumui bei ankstesniu nuosprendžiu taikytam bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau nevertino bausmės efektyvumo.

Skunde pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

T. L. nurodo, kad jo veika nesukėlė sunkių padarinių, byloje nėra duomenų, jog darydamas nusikalstamą veiką jis elgėsi įžūliai ar ciniškai, ir jeigu ne provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu yra padaręs išvadas dėl savo elgesio, supranta, kad jo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo neadekvatus pastarojo atliktiems veiksmams, tačiau jo izoliavimas nuo visuomenės, o juo labiau nuo tėvų, neleis pasiekti bausmei keliamų tikslų, tik juos nutolins.

Taip pat skunde pažymėta, kad baudžiamasis įstatymas neįtvirtina nuostatos, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, teigiama, jog nedraudžiama teismui taikyti BK 92 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, taip pat, kai nusikalstamą veiką padaro per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ar turi neišnykusį teistumą.

Atsiliepimu į nuteistojo T. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad atsižvelgus į visas nurodytas bylos aplinkybes ir įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nepaisant jauno amžiaus, T. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam yra neveiksmingas, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. O nenustačius bent vienos iš BK 92 straipsnio taikymui būtinų sąlygų (pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo), šis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prokurorė daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 2 dalimi ir BK XI skyriaus nuostatomis, priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes suteikė išskirtinę reikšmę nepilnamečio T. L. teistumui bei ankstesniu nuosprendžiu taikytam bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau nevertino bausmės efektyvumo.

Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

T. L. atidedant bausmės vykdymą, teismui buvo būtina prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, esminį dėmesį atkreipė į tai, kad T. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors yra teistas, taip pat baustas administracine tvarka, tačiau yra nepilnametis, nusikalto paveiktas asmeninio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, šiam prisidėjus prie konflikto išprovokavimo, nukentėjusiojo atsiprašė, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Be to, T. L. taikyta vidutinė priežiūros priemonė – atidavimas į vaikų socializacijos centrą – daro jam teigiamą įtaką.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į išsamiai neišnagrinėtas aplinkybes, kad T. L., nors būdamas jaunas, teisiamas jau ketvirtą kartą, naujas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo daromos nusikalstamos veikos yra tyčinės, tapačios, susijusios su smurto naudojimu. Teismo parodyto pasitikėjimo T. L. nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė, ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė jam tinkamo poveikio, nes nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui ir tuo metu, kai nepilnamečiui Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo paskirta vidutinė priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno vaikų socializacijos centrą, jis vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, taigi T. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Iš bylos matyti, kad kasatorius probacijos laikotarpiu ne tik kad darė administracinius teisės pažeidimus (ATPK 174 straipsnis, 185¹straipsnio 2 dalis), bet ir, kaip nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, 2013 m. rugpjūčio 11 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai – nežymų ir nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, susijusį su raktikaulio lūžiu.

Taigi, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo nepilnamečio asmenybės, elgesio ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 92 straipsnio nuostatų. Aplinkybės, kad smūgiai rankomis ir kojomis nesukėlė nukentėjusiajam sunkių padarinių, kad prie konflikto įsiplieskimo prisidėjo ir nukentėjusysis, nėra pakankamai reikšmingos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodytoje išplėstinės kasacinės instancijos teismo teisėjų septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2A-7-6/2013 bausmės vykdymo atidėjimas nuteistam už vagystes nepilnamečiui taikytas esant ne analogiškomis, o skirtingoms aplinkybėms negu nagrinėjamoje T. L. byloje.

Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo, dėl kurio reikėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aurelijus Gutauskas

Tomas Šeškauskas