A-438-440-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-440/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00512-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) 5 190,61 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SPR-9272 (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas) nusprendė priverstine tvarka iš jo išieškoti 216,73 Lt skolą (214,92 Lt įmokų už 2009 metus ir 1,81 Lt delspinigių). Su tokiu sprendimu jis nesutiko ir jį ginčijo teisme. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-784-609/2010 jo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. SPR-9272 panaikinimo atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu jo apeliacinį skundą tenkino ir minėtą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą panaikino. Šiuo panaikintu VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu jam buvo padaryta turtinė žala, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį ji turi būti atlyginta. Turinę žalą jis patyrė dėl to, kad teikė skundus, kuriuos pats rengė, todėl darbo laiko sąnaudos, rengiant procesinius dokumentus, vertintinos kaip patirta žala. Patirta žala apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). 216,73 Lt skola buvo išieškota neteisėtai, todėl, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi be pagrindo įgytais jo pinigais nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2011 m. spalio 14 d. turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmai priimant 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ buvo teisėti, nes įstatymų leidėjas VSDFV teritoriniams skyriams suteikė įgaliojimus išieškoti priverstine tvarka nustatytu laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje numatytais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad pareiškėjas nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, už naudojimąsi be pagrindo įgytais pareiškėjo pinigais nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2011 m. spalio 14 d. turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, nes nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šiuos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos II dalies normos, kuriose nustatytos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-2287/2011 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas buvo panaikintas konstatavus, kad minėtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Taigi negali būti pripažįstama, kad iš pareiškėjo 216,72 Lt suma išieškota nepagrįstai. Be to, ginčas dėl 1 210,28 Lt (tame tarpe ir dėl 216,73 Lt) skolos šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 24 d. sprendimu (b. l. 43–46) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu VSDFV Klaipėdos skyriaus atitinkamas sprendimas buvo panaikintas, tačiau nustatyta, jog VSDFV Klaipėdos skyrius reikalavimo dėl 2010 m. birželio 4 d. buvusios 216,73 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo neatsisakė, todėl priėmė naują sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė teismui, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teismas nustatė, kad, apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą Nr. I‑784‑609/2010, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (sprendime nebuvo nurodyta, kokių objektyvių duomenų pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui), t. y. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumas buvo vertintas išimtinai Viešojo administravimo įstatymo aspektu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, kuriuo, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai nuspręsta iš jo į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 216,73 Lt skolą, vertino, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumo faktas nėra įrodytas. Nustačius šią aplinkybę, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas netenka prasmės, todėl teismas konstatavo, jog skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48–49), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Teigia, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog priimant VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Remiantis šiuo sprendimu iš pareiškėjo buvo nepagrįstai išieškotos piniginės lėšos. Šio sprendimo neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 60–65) prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo (5 190,61 Lt.) priteisimo iš valstybės, kurios (žalos) atsiradimą pareiškėjas kildina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau –VSDFV Klaipėdos skyrius) veiksmų - 2010 m. birželio 4 d. priimto neteisėto sprendimo Nr. SPR-9272, kuriuo buvo nuspręsta priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškoti 216,73 Lt skolą (214,92 Lt įmokų už 2009 metus ir 1,81 Lt delspinigių).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos, kurias jis patyrė nagrinėjant kilusį ginčą tarp jo ir atsakovo tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka, jam, kaip advokatui, parengiant atitinkamus procesinius dokumentus: skundus ikiteisminei institucijai, pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismams. Šių dokumentų parengimo kainą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-9272, kuriuo nusprendė priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškoti 216,73 Lt skolą (214,92 Lt įmokų už 2009 metus ir 1,81 Lt delspinigių.

Pareiškėjas dėl šio VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo inicijavo ginčą, kuris buvo nagrinėjamas tiek nustatyta privaloma ikiteismine, tiek teismine tvarka. Šio ginčo rezultate administracinėje byloje Nr. A-2287/2011 buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo skundas teismui bei panaikintas ginčijamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, žalos atsiradimą bei jos dydį, jis iš esmės sieja su išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), kurios turėjo būti sumokėtos advokatui už teisinės pagalbos suteikimą, nagrinėjant minėtą ginčą. Tačiau šių išlaidų atsiradimą pareiškėjas kildina iš to, kad jis pats yra advokatas, todėl jam atlikus veiksmus, susijusius su advokato veikla, jis patyrė atitinkamas darbo sąnaudas, kurios turi būti atlygintos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas proceso šalies turėtos advokato atstovavimo išlaidos bei skundo surašymo ir padavimo išlaidos, kurias jis patyrė ginčą nagrinėjant tiek ikiteisminėje, tiek teisminėse instancijose, yra kvalifikuojamos kaip bylinėjimosi išlaidos konkrečioje byloje, kurių atlyginimo klausimas turi būti išsprendžiamas būtent toje byloje, kurią nagrinėjant jos ir buvo patirtos (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-955/2014).

Šiuo atveju pažymėtina, kad tokios teisminės praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų bei tvarkos, yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Išimtis iš šios taisyklės yra atvejai, kai asmuo patiria minėtas išlaidas tokio pobūdžio ginčuose su viešojo administravimo subjektais, kuriuose ginčas yra užbaigiamas be teisminio nagrinėjimo (pvz. privalomoje ikiteisminėje ginčą nagrinėjančioje institucijoje), arba tokios kategorijos teismo bylose, kuriose nėra numatyta šių išlaidų, kaip bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo galimybė (pvz, administracinių teisės pažeidimų bylose), t.y., šių išlaidų kvalifikavimas kaip žala, galimas tik tais atvejais, kai nėra įstatyminės galimybės jų atlyginti, kitais būdais, pavyzdžiui, remiantis teismo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, išnagrinėjus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-2287/2011, pasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniuose numatyta galimybe gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėto žyminio mokesčių apimtyje, atlyginimą toje byloje, kurią nagrinėjant jos ir buvo patirtos, t.y., šios išlaidos žyminio mokesčių apimtyje, jam prašant buvo atlygintos. Tačiau analogiško prašymo toje byloje dėl galimai turėtų advokato atstovavimo išlaidų bei skundo surašymo ir padavimo išlaidų atlyginimo, pareiškėjas neteikė (b. l. 26-27; 28-29).

Tai įrodo, kad pareiškėjas turėdamas įstatyminę galimybę gauti galimai patirtų advokato atstovavimo išlaidų bei skundo surašymo ir padavimo išlaidų atlyginimą, byloje kurioje jos buvo patirtos, šia įstatymine tvarka nepasinaudojo. Savo ruožtu tai lemia, kad šių išlaidų kvalifikuoti kaip žalą (tiesioginius nuostolius) Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio taikymo prasme nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestas pagrįstai ir teisingai.

Netenkintinas ir kitas pareiškėjo reikalavimas dėl 14,61 Lt priteisimo, kurias sudaro palūkanos už 492 dienas, kurias atsakovas disponavo pareiškėjo 216, 73 Lt lėšomis, išieškotomis VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SPR-9272. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad šį reikalavimą jis grindžia Civilinio kodekso 6. 240 straipsnio nuostatomis.

Tačiau VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SPR-9272 iš pareiškėjo išieškoti 216, 73 Lt, buvo traktuojami, kaip nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b. l. 5).

Toks šių lėšų pobūdis lemia, kad jų atžvilgiu negali būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis), o turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, pagal kurias mokesčio mokėtojas dėl palūkanų sumokėjimo, visų pirma turi kreiptis į mokesčių administratorių, o pastarajam atsisakius jas sumokėti, mokesčio mokėtojas gali inicijuoti mokestinio ginčo nagrinėjimą, kuriame numatyta ir privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija (MAĮ 13 str. 19 p.; 87 str.; IX skyrius).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas minėta tvarka nesinaudojo, todėl tenkinti šio jo prašymo, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, nėra procesinių sąlygų (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakęs tenkinti pareiškėjo skundą iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys