AS-438-248-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-248/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00296-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. spalio 24 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo D. R.; b. l. 2–4, 29), kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 44418-40-9512 ir 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 10-05-660 dalį dėl ¼ dalies 0,35 ha žemės sklypo Nr. 16.1, esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 21 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir D. R.), kuriuo, be pradiniame skunde pareikšto reikalavimo, prašė pripažinti niekine 2011 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 2291 dalį dėl ¼ dalies 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi (b. l. 144) pareiškėjo patikslintą skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandorių sudarymo bei negaliojimo pagrindus, taip pat pripažinimo negaliojančiais tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Patikslintu skundu reiškiamas reikalavimas dėl dovanojimo sutarties, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančia. Šis reikalavimas grindžiamas CK normomis. Patikslintu skundu keliamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ko pasekoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, patikslintą skundą priimti atsisakytina.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties (b. l. 146) ir prašo šią nutartį panaikinti bei perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad dispozityvumo principas galioja ir administraciniame procese, o tai reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus suformuluoja asmuo, besikreipiantis į teismą. Šiuo atveju pareiškėjas patikslintu skundu siekė visiško padėties atkūrimo, o tam nepakanka panaikinti ginčijamus Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą ir įsakymo dalį, o būtina panaikinti ir dovanojimo sutarties dalį. ABTĮ nedraudžia vienoje byloje kelti reikalavimo tiek dėl administracinių aktų teisėtumo, tiek dėl sutarties galiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3023/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintu ieškiniu pareikštą papildomą reikalavimą – pripažinti niekine 2011 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 2291 dalį dėl ¼ dalies 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pradiniu pareiškėjo skundu (b. l. 2–4), be kita ko, buvo prašoma panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 44418-40-9512 ir 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 10-05-660 dalį dėl ¼ dalies 0,35 ha žemės sklypo Nr. 16.1, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 6–7). Šiais ginčijamais aktais (jų dalimis) piliečiui J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypo dalį, šie aktai (jų dalys) yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami skundo reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinėti (b. l. 118).

Pareiškėjas pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą su papildomu reikalavimu – pripažinti niekine 2011 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 2291 dalį dėl ¼ dalies 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau jis laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Dovanojimo sutarties neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujančiams administravimo subjekto aktams (ginčo žemės sklypo dalis negalėjo būti padovanota, nes J. S. neteisėtai buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį). Analogiškos nuomonės laikosi ir specialioji teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje byloje Nr. T-138-2013.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Nors, kaip minėta, byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šioje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais yra administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (žr., pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą byloje Panevėžio apygardos prokuratūra ir kt. v. Nacionalinė žemės tarnyba ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus vertino atsietai vienus nuo kitų (reikalavimus, pareikštus pradiniu skundu, ir naujai suformuluotą reikalavimą), nenustatė byloje dominuojančio teisinio santykio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. S. patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas