A-783-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-783-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06764-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 74–78), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities PGV) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3983(3.43.-5);

2) priteisti iš Vilniaus apskrities PGV turtinę žalą 3 595,01 Lt;

3) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui vieną komplektą išeiginės tarnybinės uniformos bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas.

Paaiškino, kad yra statutinis valstybės tarnautojas. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Dėl to raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti informaciją apie tai, kokios uniformos dalys jam nebuvo išduotos, nurodyti jų vertę bei paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Vadovaujantis nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma.

Nustatytu laiku neišdavus priklausančios uniformos, pareiškėjas įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, todėl Vilniaus apskrities PGV 2013 m. spalio 4 d. atsisakymas išmokėti jam prašomą kompensaciją yra neteisėtas. Pasibaigus uniformos dėvėjimo terminui ar tos uniformos atskirų sudėtinių dalių dėvėjimo terminams, jis įgijo teisę reikalauti naujos uniformos ar jos dalių.

Atsakovas šios pareigos nevykdo ir neaprūpina uniforma, todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą ir jos dalis, kurios nebuvo išduotos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, o už likusias savalaikiai neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas turtinės žalos atlyginimas. Atsakovui neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, dėl ko patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, šaliką, pirštines, marškinius ir pan.

Duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, nekaupė, tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais. Turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) kompensacijos mokėjimas vietoj neišduotos uniformos nebuvo nustatytas, turtinės žalos dydis turi būti prilygintas neišduotos uniformos (jos dalių) kainai.

Pareiškėjas grindžia savo poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika analogiško pobūdžio bylose (Nr. A492-3379/2011, Nr. A63-2434/2011 ir kt.).

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimais (b. l. 12–15, 90–92) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Jeigu teismas pareiškėjo skundą tenkintų, atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kokias tarnybinės uniformos dalis pareiškėjas realiai galėjo įsigyti savo lėšomis (ne visas uniformos dalis galima buvo įsigyti rinkoje) ir priteisti ne daugiau kaip 10 procentų kasdieninės (darbinės) uniformos vertės, kas sudaro sumą iki 250 Lt.

Paaiškino, kad jis niekada nevykdė tarnybinių uniformų pirkimo, tokius pirkimus centralizuotai vykdė Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl Vilniaus apskrities PGV veiksmuose nėra neteisėto neveikimo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Dėl nublukusios tarnybinės uniformos spalvos jis turtinės žalos nepatyrė. Pareiškėjo argumentai, kad žalą patyrė dėl tarnyboje dėvimos uniformos, kurios dėvėjimo laikas yra pasibaigęs, negali būti vertinamas kaip įrodymas patirtai žalai atlyginti, kadangi priežiūra išduotai tarnybinei uniformai reikalinga vienoda – tiek naujai išduotai, tiek nusidėvėjus atskiroms uniformos dalims.

Be to, tarnybinės uniformos nusidėvėjimo faktas niekaip neįtakoja uniformos dažnesnio skalbimo. Pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir pagal sezoną, gali dėvėti tik nustatytas tarnybinės uniformos dalis. Pagal Taisyklių 8 ir 9 punktus, pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu tarnyboje net ir švenčių dienomis privalo dėvėti kasdieninį darbinį, o ne išeiginį uniformos komplektą. Pareiškėjas tarnyboje niekuomet negalėtų dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai.

Pagal nustatytas uniformos išdavimo normas pareiškėjui gali būti išduotos tik baltos pirštuotos pirštinės prie išeiginės uniformos, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas nurodo, jog žalą jis patyrė ir dėl negautų, savo lėšomis įsigytų bei tarnyboje dėvėtų pirštinių. Todėl tokie pareiškėjo argumentai neatitinka realios situacijos, kadangi tos tarnybinės uniformos dalys tarnyboje net nėra dėvimos. Taigi, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą dėl jam neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos.

Pirminės grandies pareigūnų išeiginės uniformos komplektui yra priskiriamos šios uniforminės aprangos dalys: kepurė, žieminė kepurė, kaklaraištis, kaklaraiščio segtukas, pavardės lentelė, vyriški pusbačiai, vyriški žieminiai batai, lietpaltis, išeiginis kostiumas, balti marškiniai ilgomis rankovėmis, balti marškiniai trumpomis rankovėmis, baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės, akselbantai su vienu antgaliu. Šių tarnybinės uniformos dalių pareiškėjas tarnyboje niekuomet nedėvi. Be to, viešoje rinkoje tarnybinės uniformos neįmanoma įsigyti, todėl pareiškėjas negalėjo tarnyboje dėvėti savo lėšomis pirkto darbinio kostiumo ar demisezoninės striukės, kadangi šios uniforminės dalys yra specialiai siuvamos.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas savo lėšomis realiai galėjo įsigyti tik batus pailgintais aulais, šaliką, diržą bei trikotažinius marškinėlius ir tai sudarytų ne daugiau kaip 10 procentų kasdieninės (darbinės) uniformos vertės. Atsakovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 102–108) pareiškėjo R. G. skundą patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3983(3.43.-5) „Dėl tarnybinių uniformų“; įpareigojo Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti R. G. vieno komplekto išeiginės tarnybinės uniformos dalis – išeiginį kostiumą, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines ir akselbantus su vienu antgaliu, ir vieną komplektą kasdieninės tarnybinės uniformos; priteisė pareiškėjui iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 805,19 Lt turtinės žalos. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl statutinio pareigūno teisės gauti tarnybos metu dėvimą uniformą ar jos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bei prašė priteisti turtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis nevykdymu ir atsisakymu išmokėti jam kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. neišduotas uniformos dalis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, einantis Vilniaus apskrities PGV 2-iosios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas. Jam suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnis. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti jam piniginę kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio imtinai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) arba ją išduoti (b. l. 9). Vilniaus apskrities PGV 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 3-5-3983(3.43.-5) „Dėl tarnybinių uniformų“ atsisakė tenkinti jo prašymą (b. l. 6).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys (viso už 3 595,01 Lt) (2014 m. gegužės 28 d. pažyma; b. l. 68–69): 2008 m.: kepurė (99,12 Lt), žieminė kepurė (129,80 Lt), kaklaraištis (8,60 Lt), kaklaraiščio segtukas (14,16 Lt), pavardės lentelė (15,93 Lt), diržas (20,00 Lt), vyriški pusbačiai (96,00 Lt), vyriški žieminiai batai (129,80 Lt), lietpaltis (283,20 Lt), išeiginis kostiumas (689,00 Lt), balti marškiniai ilgomis rankovėmis (75,00 Lt), balti marškiniai trumpomis rankovėmis (75,00 Lt), baltas šalikas (7,00 Lt), baltos pirštuotos pirštinės (5,00 Lt), akselbantai su vienu antgaliu (210,04 Lt); 2010 m. vasarinė kepurė (17,70 Lt), megzta kepurė (10,45 Lt), darbinis kostiumas (165,00 Lt), golfas (39,00 Lt), 2 vnt. marškinėlių ilgomis rankovėmis (vnt. kaina – 15,34 Lt, viso 30,68 Lt), 2 vnt. marškinėlių trumpomis rankovėmis (vnt. kaina – 19,55 Lt, viso 39,10 Lt), batai pailgintais aulais (188,21 Lt); 2011 m.: vasarinė kepurė (24,32 Lt), megzta kepurė (10,45 Lt), žieminė kepurė (162,14 Lt), darbinis kostiumas (174,24 Lt), 2 vnt. marškinėlių ilgomis rankovėmis (kaina – 30,25 Lt, viso 60,50 Lt), 2 vnt. marškinėlių trumpomis rankovėmis (kaina – 19,55 Lt, viso 39,10 Lt); 2012 m.: vasarinė kepurė (24,32 Lt), megzta kepurė (10,45 Lt), kepurė (133,10 Lt), darbinis kostiumas (215,38 Lt), golfas (53,50 Lt), 2 vnt. marškinėlių ilgomis rankovėmis (vnt. kaina – 30,25 Lt, viso 60,50 Lt), 2 vnt. marškinėlių trumpomis rankovėmis (vnt. kaina – 19,36 Lt, viso 38,72 Lt), kaklaraištis (9,07 Lt), kaklaraiščio segtukas (14,16 Lt), pavardės lentelė (20,56 Lt), šalikas (8,50 Lt), batai pailgintais aulais (188,21 Lt).

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai dėvi uniformą ir skiriamuosius ženklus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3512). Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Taisyklių 15 punktas pabrėžia, kad asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje (b. l. 19–32).

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose LVAT suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, LVAT konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr. 2010 m. birželio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą adm. byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (žr. 2009 m. balandžio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-580/2009). Teismas daro išvadą, kad šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje.

Atsakovas pripažįsta, kad iki šiol pareiškėjui neišdavė atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, taip pat neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė, tačiau skundžiamame sprendime (b. l. 6) nurodė, kad tarnybinės uniformos laiku nebuvo išduodamos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos. Pareiškėjui neišduotos uniformos dalys nurodytos atsakovo pateiktoje lentelėje (b. l. 68–69).

Atsakovas uniformų neišdavimą grindžia sunkia įstaigos finansine padėtimi. Tačiau aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, todėl darytina išvada, kad finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurias privalėjo išduoti dėl senosios uniformos dalių dėvėjimo termino pasibaigimo atitinkamais metais. Atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos neišdavimo dalių priežastys nėra reikšmingos ir dėl to, kad Vidaus tarnybos statutas aiškiai įtvirtina atsakovui imperatyvią pareigą aprūpinti pareigūną (šiuo atveju pareiškėją) uniforma (žr. LVAT 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Apibendrinus, tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovo veiksmai/ neveikimas neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, pasibaigus senosios uniformos dėvėjimo terminui, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl atsakovas įpareigojamas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, o skundžiamas sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Tiek pagal Taisykles, tiek pagal Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, pareiškėjui priklauso ir išeiginės uniformos komplektas, kurį atsakovas įpareigotinas išduoti pareiškėjui – išeiginį kostiumą, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines ir akselbantus su vienu antgaliu. Todėl reikalavimas šioje dalyje taip pat pagrįstas ir tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti jam 3 595,01 Lt turtinės žalos dėl uniformos neišdavimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir aptartą LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą.

Tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduodamos gana ilgą laiko tarpą – daugiau nei penkerius metus, dėl ko pareiškėjas dėl susidėvėjimo (išblukimo, išretėjimo), siekiant išvengti pareigūno vardo ir pačios tarnybos kompromitavimo, buvo priverstas pirkti ar taisyti uniformos dalis. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė realią turtinę žalą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūno šventinė uniforma naudojama retai, todėl pareiškėjas jos negalėjo sudėvėti ir dėl to realios turtinės žalos nepatyrė. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjui privalėjo būti išduota, bet nebuvo išduota išeiginė uniforma, nėra. Todėl reikalavimas išduoti šventinę uniformą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Teismui įpareigojus atsakovą išduoti išeiginės uniformos komplektą, kuri nebuvo išduota, pareiškėjo pretenzijos atlyginti patirtą žalą už išeiginę uniformą, nepagristos, todėl atmestinos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnį pareiškėjas, kurio vidaus tarnybos laipsnis yra puskarininkis (b. l. 7), yra pirminės grandies pareigūnas, dirbantis pamainomis, todėl išeiginės uniformos dalys – išeiginis kostiumas, baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės bei akselbantai su vienu antgaliu, teismo vertinimu išduodami visam tarnybos laikui, o ne tik 5 metams, nes tokia uniforma naudojama retai. Įpareigojus atsakovą išduoti visą išeiginės uniformos komplektą, iš pareiškėjo prašomos turtinės žalos dydžio sumos turi būti atimama įpareigotos išduoti išeiginės uniformos dalių vertė, t. y. 3 595,01 Lt – 911,04 (689+7+5+210,04) Lt = 2 683,97 Lt. Būtent ši suma yra neišduotos uniformos dalių vertė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pareiškėjas tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina, kad atsakovas įvykdys savo pareigą, todėl išlaidas patvirtinančių įrodymų nekaupė. Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis LVAT praktika, teismas padarė išvadą, jog 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros 2 683,97 Lt sumos, kurią konkrečiai apskaičiavo atsakovas (b. l. 68–69), tai yra 805,19 Lt, yra adekvati suma žalai kompensuoti.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui Vilniaus apskrities PGV netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikomas pareiškėjo darbdavys – Vilniaus apskrities PGV. Todėl 805,19 Lt turtinė žala priteistina iš darbdavio – Vilniaus apskrities PGV (žr. 2014 m. balandžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-1032/2014).

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2013 m. lapkričio 13 d.), laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta turtinės žalos suma – 805,19 Lt.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba apeliaciniu skundu (b. l. 112–114) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nemokėti neturtinės žalos už išeiginės uniformos komplektą, tačiau nesutinka su sprendime nurodyta išeiginės uniformos dalių verte, kurią teismas atėmė iš pareiškėjui priteistinos žalos. Sprendime teismas nurodė, kad neišduotos išeiginės uniformos dalių vertė yra 911,04 Lt, tačiau išeiginės uniformos dalių vertė yra ženkliai didesnė – iš viso 2 176,68 Lt (kepurė – 232,22 Lt, žieminė kepurė – 291,94 Lt, kaklaraištis – 17,67 Lt, kaklaraiščio segtukas – 28,32 Lt, pavardės lentelė – 36,49 Lt, vyriški pusbačiai – 96 Lt, vyriški žieminiai batai – 129,80 Lt, lietpaltis – 283,20 Lt, išeiginis kostiumas – 689 Lt, balti marškiniai ilgomis rankovėmis – 75 Lt, balti marškiniai trumpomis rankovėmis – 75 Lt, baltas šalikas – 7 Lt, baltos pirštuotos pirštinės – 5 Lt, akselbantai su vienu antgaliu – 210,04 Lt).

2. Išeiginės uniformos pareiškėjas tarnyboje niekada nedėvi, todėl šios uniformos ar jos dalių neišdavimo pareiškėjas žalos nepatyrė.

3. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas rinkoje galėjo įsigyti tik kai kurias tarnybinės uniformos dalis.

4. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui ir tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs.

Pareiškėjas R. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 117–120) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurios nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad atsakovo nurodytos uniformos dalys – kepurė, žieminė kepurė, avalynė (pusbačiai ir žeminiai batai), lietpaltis, kaklaraištis yra kasdienės uniformos dalys. Kepurė, žieminė kepurė nėra nenumatytos kaip išeiginės uniformos dalys, o avalynė, kaklaraištis, lietpaltis – yra tiek išeiginės, tiek kasdieninės uniformos dalys (Taisyklių III skyrius). Pavardės lentelė nėra nei išeiginės, nei kasdieninės uniformos dalis. Taigi, teismas pagrįstai apskaičiavo žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. G. ginčija Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3983(3.43-5), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotą tarnybinę uniformą, ir prašo priteisti iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 595,01 Lt turtinę žalą bei įpareigoti išduoti pareiškėjui vieną komplektą išeiginės tarnybinės uniformos bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-3983(3.43-5), priteisė iš atsakovo 805,19 Lt turtinės žalos ir įpareigojo Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui vieno komplekto išeiginės tarnybinės uniformos dalis: išeiginį kostiumą, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines ir akselbantus su vienu antgaliu, taip pat vieną kasdieninės tarnybinės uniformos komplektą.

Atsakovas neginčija, kad nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam jų dėvėjimo terminui, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Ginčijamame sprendime nurodyta, kad tarnybinės uniformos laiku nebuvo išduodamos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. G. tarnauja Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių (toliau – ir Uniformos dėvėjimo taisyklės) 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Pagal Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punktą kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija).

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą adm. byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-580/2009).

Atsižvelgdama į susiformavusią LVAT praktiką, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2783/2012 ir kt.).

Pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis aspektu LVAT praktikoje taip pat konstatuota, jog statutinė įstaiga privalo nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A520-2134/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-1796/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.).

Akcentuotina ir tai, kad, vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais dėl atsakovo pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nėra patvirtinęs kompensacijos tvarkos už neišduotas tarnybines uniformas, todėl šiuo atveju negali būti pagal analogiją taikoma susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmestina. Kaip jau buvo minėta, iš įstatymų kylančios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, taip pat kyla ir pareiga pareigūnams išmokėti kompensacijas tokiais atvejais, jei tarnybinės uniformos buvo laiku neišduotos ir pareigūnai uniformomis turėjo rūpintis savo lėšomis (žr. pvz., 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015).

Atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir atsižvelgusi į LVAT praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-1032/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-2020/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2783/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-2567/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2695/2012 ir kt.), konstatuoja, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus ir avalynę, kurią jis dėvėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2008 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. daugiau kaip 5 metus), pareiškėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog atsakovas teisės aktų nustatytais terminais neaprūpino jo tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, jis patyrė nuostolių, nes teko savo lėšomis taisyti ar pirkti tarnybai tinkamus rūbus ir avalynę bei juos naudoti vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atsakovo nepaneigti. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, jis nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Dėl to pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija, taikydama šią materialiosios teisės normą, nurodo, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-1647/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad Vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip minėta, panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į pirmiau nurodytą LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui 805,19 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjui priteistos sumos dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, dydis yra nustatytas ir grindžiamas paties atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainą (b. l. 68–69). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas iš pareiškėjui nurodytu laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainos (3 595,01 Lt) atėmė išeiginės uniformos dalių vertę (911,04 Lt). Tačiau atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo nurodyta išeiginės uniformos dalių verte nesutinka, nes, jo manymu, vertė yra kur kas didesnė, todėl atitinkamai ir priteistina turtinės žalos suma turėtų būti mažesnė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu.

Pareiškėjas yra pirminės grandies pareigūnas, kuris dirba pamainomis ir kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu (b. l. 90–92, 112–114). Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių priedą „Pirminės grandies pareigūnų, dirbančių pamainomis, tarnybinės uniformos išdavimo normos“ pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu, išduodama išeiginė uniforma, susidedanti iš: išeiginio kostiumo, baltų marškinėlių ilgomis rankovėmis, baltų marškinėlių trumpomis rankovėmis, balto šaliko, baltų pirštuotų pirštinių ir akselbantų su vienu antgaliu. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų apie pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainą (b. l. 68–69), pareiškėjui neišduotos šios išeiginės uniformos dalys: išeiginis kostiumas (kaina 689 Lt), balti marškinėliai ilgomis rankovėmis (75 Lt), balti marškinėliai trumpomis rankovėmis (75 Lt), baltas šalikas (7 Lt), baltos pirštuotos pirštinės (5 Lt) ir akselbantai su vienu antgaliu (210, 04 Lt). Pagal nurodytų taisyklių priedą „Pirminės grandies pareigūnų, dirbančių pamainomis, tarnybinės uniformos išdavimo normos“, išeiginis kostiumas, balti marškinėliai ilgomis ir trumpomis rankovėmis išduodami 5 metų laikotarpiui, o baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės ir akselbantai išduodami visam tarnybos laikui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog išeiginės tarnybinės uniformos vertė yra 1 061,04 Lt (689 Lt + 75 Lt + 75 Lt + 7 Lt + 5 Lt + 210, 04 Lt), todėl pareiškėjui priteistinas turtinės žalos dydis yra 760,19 Lt ((3 595,01 Lt – 1 061,04 Lt) x 0,30). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui šias vieno komplekto išeiginės tarnybinės uniformos dalis: išeiginį kostiumą, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines ir akselbantus su vienu antgaliu. Tačiau iš minėto Uniformos dėvėjimo taisyklių priedo „Pirminės grandies pareigūnų, dirbančių pamainomis, tarnybinės uniformos išdavimo normos“ matyti, jog į išeiginės tarnybinės uniformos komplektą įeina ir balti marškinėliai ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo atsakovo išduoti pareiškėjui šių išeiginės tarnybinės uniformos dalių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ir atsakovas įpareigojamas išduoti pareiškėjui, be kita ko, ir šias išeiginės tarnybinės uniformos dalis – baltus marškinėlius ilgomis ir trumpomis rankovėmis.

Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka ir su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo atsakovą pareiškėjui išduoti vieną kasdieninės tarnybinės uniformos komplektą. Iš bylos duomenų matyti, jog 2013 m. pareiškėjui buvo išduotos šios kasdieninės tarnybinės uniformos dalys: kostiumas (darbinis švarkas ir kelnės), golfas ir marškinėliai trumpomis rankovėmis (b. l. 7). Pagal Uniformos dėvėjimo taisyklių priedą „Pirminės grandies pareigūnų, dirbančių pamainomis, tarnybinės uniformos išdavimo normos“ pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu, kostiumas ((darbinis) švarkas ir kelnės) ir golfas išduodami 1 metų laikotarpiui, o marškinėliai trumpomis rankovėmis – 3 metams. Taigi šių 2013 m. pareiškėjui išduotų kasdieninės tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs, todėl šios tarnybinės uniformos dalys pakartotinai neturi būti išduodamos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovą pareiškėjui išduoti vieną komplektą kasdieninės tarnybinės uniformos, keičiama ir atsakovas įpareigojamas išduoti pareiškėjui vieną komplektą kasdieninės tarnybinės uniformos, išskyrus, kostiumą (darbinį švarką ir kelnes), golfą ir marškinėlius trumpomis rankovėmis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip: 1) pareiškėjui R. G. iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteisti 760,19 Lt (220,17 Eur) turtinės žalos atlyginimą; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti R. G. vieno komplekto išeiginės tarnybinės uniformos dalis: išeiginį kostiumą, baltą šaliką, baltas pirštuotas pirštines ir akselbantus su vienu antgaliu, taip pat baltus marškinėlius ilgomis ir trumpomis rankovėmis; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti R. G. vieną komplektą kasdieninės tarnybinės uniformos, išskyrus, kostiumą (darbinį švarką ir kelnes), golfą ir marškinėlius trumpomis rankovėmis.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė