A-1779-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1779-858/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01375-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. T. B., pareiškėjo atstovei L. A.-K.,

Valstybinės sienos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centro atstovui T. Č.,

vertėjui N. T. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. B. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2014 m. gruodžio 4 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. B. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) prašymas (b. l. 1-3), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalimi, 118 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 3 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, buvo prašoma panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) iki 2015 m. sausio 10 d. Prašyme nurodyta, kad užsienietis šiuo metu Lietuvoje yra teisėtai: 2014 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą, kuriuo užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo priimtas nagrinėti iš esmės, jam, kaip prieglobsčio prašytojui, yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio atstovė teigė, jog užsieniečiui suteiktas laikinasis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jo asmenybė nustatyta, jis nekelia pavojaus visuomenės saugumui, anksčiau nėra buvęs Europos Sąjungos šalyse, jam nėra uždrausta atvykti į šias šalis, todėl jo sulaikymo pagrindai yra išnykę ir užsieniečio prašymas turėtų būti tenkinamas. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl prašo tenkinti jo prašymą.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 34-35), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi ir 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. B. prašymo. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. T. B. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2015 m. sausio 10 d. apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai joje yra. Akcentavo, kad nors Migracijos departamentas 2014 m. lapkričio 20 d. ir priėmė užsieniečiui palankų sprendimą Nr.(15/6-8) 15PR-307, kuriuo nusprendė suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, tačiau iki šiol nėra nustatyta jo asmens tapatybė ir nėra aiškūs motyvai, kuriais jis grindžia savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nurodė, kad pareiškėjui taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi pirminėje apklausoje užsienietis K. T. B. teigė, jog važiavo dirbti į Lenkiją, o teisme parodė, kad nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, o tai reiškia, jog į Europos Sąjungą atvyko ieškoti geresnio gyvenimo. Todėl teismas manė, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ir jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Taip pat pažymėjo, kad užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo priėmimas nagrinėti jį iš esmės nepanaikina įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto sulaikymo pagrindo. Akcentavo, kad užsieniečio prašymas motyvuotas formaliu aspektu, jog priėmus jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui iš esmės pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje neva tapo teisėtu ir jis negali būti sulaikytas. Pastebėjo, kad yra didelė tikimybė, jog šiam užsieniečiui suteikus judėjimo laisvę jis nelegaliai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis.

Apeliaciniu skundu (b. l. 40-43) pareiškėjas prašo:

1) panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti;

2) išreikalauti K. T. B. asmens bylą iš Užsieniečių registracijos centro;

3) teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Nurodo iš dalies tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme pirmosios Švenčionių rajono apylinkės teismui. Papildomai pažymi, kad teismas turėjo pareigą nustatyti, ar tebeegzistuoja (nėra išnykę) 2014 m. spalio 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime nurodyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, o ne spręsti klausimą dėl jo prieglobsčio prašyme pateiktų motyvų pagrįstumo. Pastebi, kad šiuo metu klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo Lietuvos Respublikoje dar nėra išspręstas, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas gali siekti išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

Pabrėžia, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas prieglobsčio prašytojams gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra nustatomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai. Tuo tarpu byloje nebuvo duomenų apie tai, kad būtų neaiškūs pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, priešingai, jie yra išdėstyti prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole. Taip pat nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas galėtų būti pagrįstas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. N822-75/2014, ir nurodo, kad pareiškėjas po laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ar kad yra tikimybė, jog jis galėtų neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjo asmens tapatybė nėra oficialiai nustatyta, negali būti pakankamas pagrindas jo judėjimo laisvės suvaržymui, kadangi nei vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, o kartu ir tapatybės nustatymo ir/ar patikrinimo tikslas, nėra imperatyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pareiškėjas K. T. B. apeliaciniu skundu ginčija Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą paleisti iš sulaikymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, taip pat nurodė, kad jo prieglobsčio prašymas grindžiamas su persekiojimo pavojumi akivaizdžiai nesusijusiais motyvais, yra piktnaudžiaujama prieglobsčio procedūra.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Visų pirma pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol nėra aiškiai nustatyta pareiškėjo tapatybė. Užsieniečio K. T. B. byloje (b.l. 15) yra pateikta vairuotojo pažymėjimo, kuris, kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjas, yra jo, kopija. Šiame pažymėjime nurodytas Č. B. K. vardas ir pavardė, tuo tarpu pareiškėjo paso kopijoje (Užsieniečio byla, b.l. 32) kaip vardas ir pavardė nurodyti T. B. K. Pareiškėjas nurodė, kad paso kopiją persiuntė draugas, negalėjo paaiškinti, kodėl originalo neturi su savimi, kodėl originalas jam negali būti atsiųstas, juo labiau, kad nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento yra praėję pakankamai nemažai laiko. Taigi darytina išvada, kad nėra išnykusi 2014 m. spalio 10 d. Lazdijų apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra aiški jo tapatybė.

Kaip minėta, UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje kaip vienas iš prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų yra faktinė aplinkybė, kad prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais. Iš bylos medžiagos matyti (Užsieniečio byla, b.l. 1-8), kad pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 9 d. perduotas į Lietuvos Respubliką. 2014 m. spalio 10 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) „tranzitu“ per Lietuvos Respubliką vyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, valstybinę sieną tikėtinai perėjo pėsčiomis. Atsižvelgiant į UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir šį aspektą, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su išdėstytais argumentais sutinka, juo labiau kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendime Nr. (15/6-8) 12PR-5 konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, pagrindžiančios persekiojimo baimę. Nors šis sprendimas nėra šios bylos vertinimo objektas, jame esanti informacija yra reikšminga vertinant asmens sulaikymo pagrįstumą UTPĮ 113 straipsnio prasme.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

K. T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis