A-822-1383-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1383/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01209-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Miesto energija“ (toliau – ir UAB „Miesto energija“) su skundu (b. l. 3–10) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. AD1-205 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas) dalį, kuria objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje neįtraukti į licencijuojamos veiklos teritoriją; 2) įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymą, sutiekianti šilumos tiekimo licenciją UAB „Miesto energija“, į licencijuojamos veiklos teritoriją įskaitant objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) 2003 m. lapkričio 18 d. išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-1, kurioje nustatyta, kad licencija išduota teikti šilumą teritorijoje, nurodytoje licencijos priede, kuris yra neatskiriama licencijos dalis. Teigia, kad minėtame licencijos priede nurodyta, kad pareiškėjas, be kita ko, vykdo šilumos tiekimo veiklą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Klaipėdos LEZ) teritorijoje, išskyrus šilumos vartotoją UAB „Sy Wiring Technologies Lietuva“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, dėl naujos licencijos išdavimo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-205 nustatyta, kad pareiškėjas šilumos tiekimo veiklą vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos LEZ, išskyrus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kitose Klaipėdos miesto savivaldybės ar VKEKK išduotose licencijose apibrėžtose teritorijose. Į licencijuojamos veiklos teritoriją neįtrauktos teritorijos adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dėl to, kad pareiškėjas nevaldo joms įrengtų šilumos tiekimo tinklų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais.

Pareiškėjas su 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme nurodytu šilumos tiekimo veiklos licencijos galiojimo teritorijoje susiaurinimu, t. y. iš licencijuojamos veiklos teritorijos objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išskyrimu, nesutinka ir mano, kad šis įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, neteisėtai susiaurino anksčiau neribotam laikui išduotos licencijos galiojimą licencijuojamos veiklos teritorijoje. Pareiškėjas mano, kad jeigu jis atitiko anksčiau galiojusių griežtesnių licencijos išdavimo sąlygų reikalavimus, pagal kuriuos VKEKK buvo išdavusi licenciją, tai tuo labiau dabar, niekaip nepakitus nei teisiniams, nei faktiniams pareiškėjos gebėjimams atitikti keliamus reikalavimus, negalėjo būti susiaurinta licencijos galiojimo teritorijoje sfera.

Be to, šilumos tiekėjas neprivalo teisiškai valdyti šilumos tinklų, nes jis turi teisę tiekti šilumos energiją šilumos vartotojams, jeigu su jais yra sudaręs sutartis, o savivaldybės institucija turi teisę tik išduoti licenciją nurodydama licencijuojamos veiklos teritoriją, arba jos neišduoti, tačiau negali pakeisti jau anksčiau kito subjekto išduotos licencijos galiojimo teritorijoje apimčių. Teigia, kad tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos energija“ 2004 m. spalio 27 d. sudaryta šilumos supirkimo sutartis Nr. 74 patvirtina, kad pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus turėti teisėtą šilumos gamybos įrenginių ir (ar) šilumos perdavimo tinklų valdymą patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60–62).

Atkreipė dėmesį, kad VKEKK, 2003 metais išduodama pareiškėjui licenciją, apribojo šilumos teikimo veiklą ne konkrečiam objektui, bet nurodė šilumos vartotoją, kuriam pareiškėjas neturi teisės teikti šilumos energijos. VKEKK tikslingai išskyrė šilumos vartotoją UAB „Sy Wiring Technogies Lietuva“, nes licencijos išdavimo metu ir šiuo metu tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Klaipėdos energija“. Pareiškėjas nutyli apie tikrąsias neįtraukimo į licencijuojamos veiklos teritoriją objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priežastis. Prieš priimant skundžiamą įsakymą, buvo vertinama, ar pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus, būtinus siekiant gauti licenciją teikti šilumos energiją inter alia į objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie teisėtą tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdymą, priimtas 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas, kuriuo objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į licencijuojamos veiklos teritoriją neįtraukė.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas ignoruoja faktinę situaciją, buvusią licencijuojamos veiklos teritorijoje, kai VKEKK 2003 m. lapkričio 18 d. išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-1, ir faktinę situaciją šiuo metu. 2003 m. lapkričio 18 d. licencijos išdavimo metu Klaipėdos LEZ centralizuoto šilumos tiekimo tinklai buvo įrengti tik iki (duomenys neskelbtini), be to, tinklai nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, o iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad tinklus iki (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos energija“ pastatė 2004 m. balandžio 30 d., o tinklus iki (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos energija“ pastatė 2006 m. lapkričio 30 d. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog 2003 m. lapkričio 18 d. licencijos išdavimo momentu, tinklų nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nebuvo. Esant nurodytai situacijai, kai tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos energija“, nėra teisinio pagrindo įtraukti objektus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į pareiškėjo licencijuojamos veiklos teritoriją, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 90–94) nurodė, kad 2013 m, lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-679 priėmė sprendimą panaikinti UAB „Miesto energija“ licencijos, išduotos Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 03-87, galiojimą. Teigia, kad situacija yra vertinama licencijos išdavimo momentu. Licencijos išdavimo metu licencijos prašantis šilumos tiekėjas privalo atitikti Šilumos ūkio įstatyme ir Taisyklėse numatytus kriterijus. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisėtą tinklų valdymą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pagrįstai neįtraukė į licencijos teritoriją objektų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 105–106) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ yra šilumos perdavimo tinklų į pastatus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda savininkas ir valdytojas ir jam nėra žinomi atvejai dėl valdymo ar nuosavybės teisių į šilumos tinklų minėtais adresais perleidimo pareiškėjui, todėl mano, kad tai yra pakankamas pagrindas nepraplėsti pareiškėjui licencijuojamos veiklos teritorijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog palieka bylą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje numatytos garantijos investuotojams, jog sąlygos nesikeis mažiausiai 5 metus, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė yra suinteresuota užtikrinti maksimaliai vienodas sąlygas zonoje veikiančioms įmonėms, užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, todėl pažymi, kad geriausias variantas būtų taikus ginčo sprendimas, pavyzdžiui, ieškant kompromiso UAB „Miesto energija“ ir AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos tiekimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje objektams, kas neabejotinai galėtų turėti reikšmės atsakovo veiksmams dėl licencijos apimties nustatymo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. gruodžio 14 d. prašymu išduoti arba pakeisti licenciją Nr. 54-1 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (gauta 2012 m. gruodžio 20 d.), prašydamas išduoti licenciją šilumos tiekimui Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Atsakovas 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.4.2)-R2-1539 „Dėl dokumentų, patvirtinančių šilumos tiekimo tinklų teisėtą valdymą, pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją (gauta 2013 m. gegužės 10 d.) ir prašė artimiausiu metu pateikti šilumos tinklų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuosavybės teisės ar kitą teisėtą valdymo būdą patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad nepateikus minėtų dokumentų šie pastatai nebus įtraukti į licencijuojamos veiklos teritoriją. Atsakydamas į pastarąjį atsakovo raštą, pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 153 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje“, pažymėjo, jog savivaldybei išduodant licenciją licencijuojamos veiklos teritorija negali būti keičiama, be to, nurodė, kad faktiškai tiekia šilumą vartotojams adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda pagal turimą VKEKK išduotą šilumos tiekimo licenciją ir su šiais vartotojais sudarytas sutartis nuo 2003 metų pradžios, todėl ši teritorija turi būti įtraukta į savivaldybės išduodamos licencijos licencijuojamos veiklos teritoriją bei todėl prašė išduoti šilumos tiekimo licenciją nurodytai veiklos teritorijai. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-205 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje neįtraukė į licencijuojamos veiklos teritoriją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 15.4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsniu, 4.23 straipsnio 2 dalimi, 4.47 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad licencija šilumos tiekimo veiklai vykdyti adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje pareiškėjui gali būti išduodama, jei jis šiose teritorijose turėtų nuosavybės teise ar teisėtai valdytų (t. y. būtų įgijęs valdymo teisę vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų įgijimo pagrindų) šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus.

Pagal byloje esančius valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus inžineriniai tinklai, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. gegužės 25 d., o inžineriniai tinklai adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. lapkričio 30 d., priklauso AB „Klaipėdos energija“. Pagal minėtus išrašus jokios kitos daiktinės teisės į šiuos šilumos perdavimo tinklus neįregistruotos, o duomenų apie minėtais adresais esančius kitus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus nėra.

Tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos energija“ 2004 m. spalio 27 d. sudarytoje šilumos supirkimo sutartyje Nr. 74 nėra nuostatos, jog AB „Klaipėdos energija“, kaip šilumos perdavimo tinklų nuosavybės teisių turėtoja, šia sutartimi perduotų ar būtų įsipareigojusi perduoti pareiškėjui kurią nors šilumos perdavimo tinklų daiktinę teisę. Pareiškėjas taip pat nepateikė kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turėjimą ar teisėtą jų valdymą, nenurodė kitų CK 4.47 straipsnyje numatytų teisėto valdymo įgijimo pagrindų.

Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jeigu jis atitiko anksčiau galiojusių griežtesnių licencijos išdavimo sąlygų reikalavimus, pagal kuriuos VKEKK buvo išdavusi šilumos tiekimo licenciją, negalėjo būti susiaurinta licencijos galiojimo teritorijoje sfera. Atsižvelgiant į Taisyklių 17 punkto reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad šilumos tiekimo licencijas išduodanti institucija neturi vertinti kitų, anksčiau išduotų licencijų. Be to, pareiškėjui šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-1 buvo išduota VKEKK 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87, o šilumos tiekimo tinklai adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastatyti 2004 metais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.), o viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. AD1-205 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ dalies, kuria objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neįtraukti į licencijuojamos veiklos teritoriją.

III. Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 134–139) prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, pažymi, kad:

1. Skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjo licencijuojamos veiklos teritorija buvo neteisėtai susiaurinta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad toks susiaurinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus šilumos tiekimo licencijai objektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gauti – tai patvirtina tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos energija“ 2004 m. spalio 27 d. sudaryta šilumos supirkimo sutartis Nr. 74.

3. Su šilumos vartotojais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra sudaręs Šilumos tiekimo sutartis, tai papildomai patvirtina pareiškėjo teisę valdyti šilumos tiekimo įrenginius, reikalingus šilumos energijos tiekimui į objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 148–149) prašo vadovautis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, išdėstytais argumentais. Pažymi, kad apeliantas neteisingai interpretuoja ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas neįrodė inžinierinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisėto valdymo. Tarp apelianto ir AB „Klaipėdos energija“ sudaryta 2004 m. spalio 27 d. šilumos supirkimo sutartis nepatvirtina ir negali patvirtinti minėtų ginčo šilumos perdavimo tinklų teisėto valdymo fakto. Be to, šia sutartimi, siekdamas įrodyti ginčo tinklų valdymo faktą, pareiškėjas pradėjo remtis tik teisme, o tai parodo pareiškėjo nesąžiningumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytos pozicijos ir prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 145–146).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Remiasi savo atsilipime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Pažymi, kad nutraukus sutartinius santykius tarp pareiškėjo ir trečiųjų šalių, pastarųjų teisėti interesai dėl šilumos energijos tiekimo pažeisti nebūtų (b. l. 151–153).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. AD1-205 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ (b. l. 12) dalies, kuria objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje neįtraukti į pareiškėjo licencijuojamos veiklos teritoriją.

Nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-1 (pakeista VKEKK 2004 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. O3-76, 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. O3-22 ir 2012 m. liepos 5 d. nutarimu O3-176), kurioje nustatyta, kad licencija išduota teikti šilumą teritorijoje, nurodytoje licencijos priede. Licencijos priede nurodyta, kad licencija išduota tiekti šilumą licencijos turėtojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais naudojamais šilumos perdavimo tinklais Ukmergės miesto, Šventutės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybė), išskyrus kitose Ukmergės rajono savivaldybės ar VKEKK išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas bei Klaipėdos LEZ teritorijoje, išskyrus šilumos vartotoją UAB „Sy Wiring Technologies Lietuva“. Priede taip pat nurodyta, kad Licencijos turėtojas savo valdomus šilumos perdavimo tinklus, esančius licencijuojamos veiklos teritorijoje, plėtoja pagal atitinkamų savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pasikeitus licencijuojamos veiklos teritorijai, licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų apie tai informuoti VKEKK ir pateikti prašymą pakeisti licenciją ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis (b. l. 12–14).

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 12 d. raštu informavo VKEKK, kad tiekiamos šilumos kiekis Klaipėdos LEZ teritorijoje esantiems vartotojams sudaro apie 3 GWh per metus. VKEKK 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. R2-1236 informavo atsakovą ir pareiškėją, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, dėl licencijos išdavimo pareiškėjui turėtų spręsti savivaldybė (Šilumos tiekimo įstatymo 30 str. 2 d.). Pareiškėjas su 2012 m. gruodžio 14 d. prašymu išduoti arba pakeisti licenciją Nr. 54-1 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti licenciją šilumos tiekimui Klaipėdos LEZ teritorijoje. Atsakovas 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.4.2)-R2-1539 „Dėl dokumentų, patvirtinančių šilumos tiekimo tinklų teisėtą valdymą, pateikimo“ nurodė artimiausiu metu pateikti šilumos tinklų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuosavybės teisės ar kitą teisėtą valdymo būdą patvirtinančius dokumentus, pažymėjo, kad nepateikus minėtų dokumentų šie pastatai nebus įtraukti į licencijuojamos veiklos teritoriją. Atsakydamas pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 153 pažymėjo, jog savivaldybei išduodant licenciją licencijuojamos veiklos teritorija negali būti keičiama, be to, nurodė, kad faktiškai tiekia šilumą vartotojams adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda pagal turimą VKEKK išduotą šilumos tiekimo licenciją ir su šiais vartotojais sudarytas sutartis nuo 2003 metų pradžios, todėl ši teritorija turi būti įtraukta į savivaldybės išduodamos licencijos licencijuojamos veiklos teritoriją bei todėl prašė išduoti šilumos tiekimo licenciją nurodytai veiklos teritorijai.

Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-205 „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija““ išdavė pareiškėjui šilumos tiekimo licenciją, nustatydamas, kad UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo veiklą vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos LEZ teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kitose Klaipėdos miesto savivaldybės ar VKEKK išduotose licencijose apibrėžtose teritorijose (b. l. 12). VKEKK 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. O3-679 panaikino 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 išduotos licencijos Nr. L4-ŠT-1 (su vėlesniais pakeitimais) galiojimą (b. l. 97).

Šilumos tiekimo licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą šilumos tiekėjams, licencijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės.

Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekimo licencijų išdavimo tvarką ir taisykles tvirtina Vyriausybė; licencijas šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija.

Įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos asmenims, jeigu jie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad licenciją gali gauti asmuo, numatomoje licencijuojamos veiklos teritorijoje valdantis šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtinus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus. Taisyklių 15.4 punkte nustatyta, kad prie prašymo išduoti šilumos tiekimo licenciją licencijas išduodančiai institucijai turi būti pateikti šilumos gamybos įrenginių ir (ar) šilumos perdavimo tinklų nuosavybės teisę ar teisėtą valdymą patvirtinantys dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytą reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, jog licencija šilumos tiekimo veiklai vykdyti adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pareiškėjui galėjo būti išduota, jei jis šiose teritorijose turėtų nuosavybės teise ar teisėtai valdytų (t. y. būtų įgijęs valdymo teisę vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų įgijimo pagrindų) šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 8 d. išrašas, registro Nr. 44/203550 (b. l. 101) patvirtina, kad inžineriniai tinklai – šilumos perdavimo tinklų trasa į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėta ir pabaigta statyti 2004 metais (statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, 2004-04-30), nuo 2004 m. gegužės 25 d. priklauso AB „Klaipėdos energija“. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 8 d. išrašą, registro Nr. 44/555389 (b. l. 102), inžineriniai tinklai – šilumos perdavimo tinklų trasa į pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėta ir pabaigta statyti 2004 metais (statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, 2006-11-30), nuo 2006 m. lapkričio 30 d. priklauso AB „Klaipėdos energija“. Pagal minėtus išrašus jokios kitos daiktinės teisės į šiuos šilumos perdavimo tinklus neįregistruotos, o duomenų apie minėtais adresais esančius kitus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus nėra.

Tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos energija“ 2004 m. spalio 27 d. sudarytos šilumos supirkimo sutarties Nr. 74 (b. l. 48–51) 3.1.1 ir 3.1.2 punktai, kuriais remiasi pareiškėjas, grįsdamas savo teisę gauti šilumos tiekimo licenciją objektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, numato, kad gamintojas, t. y. AB „Klaipėdos energija“, įsipareigoja iki 2004 m. lapkričio 15 d. savo lėšomis įrengti šilumos trasą ir įvadą iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje sienos, be to, užtikrinti nenutrūkstamą šilumos pardavimą į vartotojų objektus LEZ teritorijoje per AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teise priklausančią šilumos trasą ir įvadą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ši šilumos supirkimo sutartis nepatvirtina ir negali patvirtinti minėtų ginčo šilumos perdavimo tinklų teisėto valdymo fakto. Pareiškėjo argumentas, kad jo sudarytos Šilumos tiekimo sutartys su vartotojais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patvirtina jo teisę valdyti šilumos tiekimo įrenginius, reikalingus šilumos energijos tiekimui į objektus, esančius minėtais adresais, taip pat įstatymiškai nepagrįstas. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda turėjimą ar teisėtą jų valdymą, nenurodė kitų CK 4.47 straipsnyje numatytų teisėto valdymo įgijimo pagrindų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo į pareiškėjui išduodamos licencijos teritoriją įtraukti objektų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 17 punktu, pagrįstai konstatavo, kad šilumos tiekimo licencijas išduodanti institucija neturi vertinti kitų, anksčiau išduotų licencijų ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad negalėjo būti susiaurinta licencijos galiojimo teritorijoje sfera, savivaldybės institucija turi teisę tik išduoti licenciją, nurodydama licencijuojamos veiklos teritoriją, arba jos neišduoti, tačiau negali pakeisti jau anksčiau kito subjekto išduotos licencijos galiojimo teritorijoje apimčių. Pažymėtina, kad pareiškėjui šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-1 (b. l. 13–14) buvo išduota VKEKK 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87, o šilumos tiekimo tinklai adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda pastatyti 2004 ir 2006 metais. Taip pat pažymėtina, jog situacija yra vertinama licencijos išdavimo momentu, licenciją išduodantis subjektas nėra saistomas anksčiau ją išdavusio subjekto sprendimų, o išduodamas licenciją vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu ir Taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo į pareiškėjo licencijuojamos veiklos teritoriją įtraukti objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes pareiškėjas nepateikė jokių teisėtą tinklų minėtais adresais valdymą patvirtinančių dokumentų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė