A-502-780-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-780/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00452-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ir S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ir S. G. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferteksos transportas“ ir S. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėjos 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (34.14)L1-82 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jiems planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. G. žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Skunde (b. l. 5–7) pareiškėjai paaiškino, kad 2013 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir pareiškėjų buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Ar.9–74, kuria atsakovas perdavė visų nurodytų žemės sklypų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas jų savininkams – pareiškėjams. Pareiškėjai 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėja 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (34.14)L1-82 atsisakė išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, motyvuodama tuo, kad planavimo sąlygų neišdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, detaliojo planavimo sąlygas rengia savivaldybės vyriausiasis architektas. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Aprašas) (2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-733 redakcija) 25 punktas nustato, jog sąvadą dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo išduoda savivaldybės vyriausiasis architektas.

Taigi vienintelis valstybės tarnautojas – vyriausiasis architektas – turėjo teisę priimti sprendimą pagal pareiškėjų prašymą ir ši funkcija negalėjo būti perduota kitam valstybės tarnautojui. Be to, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka. Atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą atsakovas neteisėtai grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius neišdavė planavimo sąlygų.

Aprašo 14 punktas nustato, kad planavimo sąlygų sąvadas neišduodamas tik tuo atveju, jei planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, be to, įpareigoja atsakymą pareiškėjui motyvuoti, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius, tačiau Sprendime tokių motyvų nepateikta. Prie Sprendimo atsakovas pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (21.11)-AR6-74. Šiame rašte teigiama, kad žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius turės būti nutiesta magistralinė gatvė, tačiau Klaipėdos miesto bendruoju planu neplanuojama Klaipėdos rajono teritorija ir rajone esantys pareiškėjų sklypai negalėjo būti suplanuoti, nes gatvės rengiamos gyvenamosiose vietovėse, o ne tuščiuose žemės sklypuose.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija iš dalies sutiko su pareiškėjų skundu.

Atsiliepime (b. l. 45–46) atsakovas pripažino, kad Sprendimą neišduoti planavimo sąlygų sąvado priėmė neturintis tokios teisės administravimo subjektas. Taip pat atsakovas neginčijo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, tačiau nesutiko su pareiškėjų argumentais, kurių pagrindu prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti. Aprašo 30 punktas nurodo institucijas, kurioms savivaldybės vyriausiasis architektas, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas Sąlygoms rengti. Aprašo 30.6 punktas numato, kad paraiška turi būti pateikta inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T11-59 pritarė jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliojo plano rengimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 17 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-116, 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-657 nusprendė pradėti rengti detalųjį planą nustatant planuojamos teritorijos ribas. Kadangi pareiškėjų žemės sklypai patenka į planuojamą teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su paraiška dėl planavimo sąlygų pareiškėjams išdavimo. Kadangi savivaldybės vyriausiajam architektui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų institucijų išduotų planavimo sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo, atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad priimant Sprendimą turėjo būti vertinami 2013 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (21.11)-AR6-74 išdėstyti atsisakymo išduoti planavimo sąlygas motyvai. Atsakovo teigimu, vienos iš institucijų, kuri turi išduoti planavimo sąlygas, atsisakymas jas išduoti yra pakankamas pagrindas neišduoti planavimo sąlygų sąvado.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Ferteksos transportas“ ir S. G. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui paraišką dėl planavimo sąlygų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo (b. l. 81–86).

Teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėja, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 dalies 22 punktą ir Tvarkos aprašo 25 punktą planavimo sąlygų sąvadą yra įpareigotas pateikti savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas ir kitam darbuotojui tokia funkcija negali būti perduota, taigi Sprendimas buvo priimtas viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatas.

Vadovaujantis atsakovo pateikta 2013 m. planavimo sąlygų sąvado Nr. SV-9 ištrauka iš Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių pareiškėjams priklausantys žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje pagal 2013 m. vasario 14 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-116 (toliau – ir Sutartis) turi būti nutiesta magistralinė gatvė – pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus. Sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigoja vykdyti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, nustatytas Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, kiek tai susiję su planuojama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, o 2.3 punktas reglamentuoja, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigoja dėti visas pastangas, kad būtų operatyviai priimti ir (ar) suderinti visi sprendimai, pasiūlymai, kiti dokumentai, susiję su detaliojo plano vykdymu.

Išanalizavęs Aprašo, Sutarties nuostatas ir Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų vykdytoja, kiek tai susiję su planuojama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypai. Nors Aprašo 30.6 punkto prasme Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytoja, tačiau ją su atsakovu sieja sutartiniai santykiai dėl detaliojo teritorijos planavimo, į kurią patenka pareiškėjų žemės sklypai.

Sutartyje nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja užtikrinti, jog būtų suderinti visi dokumentai, sprendimai ir kita, kurie susiję su detaliojo plano vykdymu, todėl atsakovas turėjo pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai paraišką dėl planavimo sąlygų parengimo detaliajam dokumentui rengti. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius per Apraše nustatytą terminą pateikė atsakovui savo sprendimą dėl planavimo sąlygų detaliajam planui, kuriuo atsisakyta jas išduoti.

Pagal Aprašo 14 punktą, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, sąlygos ir/ar sąvadas neišduodami. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į Aprašo normas, pagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 14 punkto nuostatomis teismas taip pat pabrėžė, kad detalieji planai negali prieštarauti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams.

Vertinant Sprendimo turinį akivaizdu, jog jis buvo priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme nurodytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėjos Sprendimas priimtas ne tik asmens, kuris pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatas nėra įgaliotas atlikti tokią funkciją, tačiau jame taip pat nenurodyta akto apskundimo tvarka. Vienas esminių administraciniam aktui keliamų reikalavimų yra jo pagrįstumas. Sprendimu atsakovas informavo pareiškėjus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius sąlygų detaliajam planui rengti neišdavė, tačiau Sprendime nenurodytos konkrečios normos bei galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, draudžiantys numatomą veiklą.

Be to, nėra pateikiamos planuojamoje teritorijoje išduotos kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygos, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, pareiškėjų planuojama veikla taptų negalima.

III. Pareiškėjai UAB „Ferteksos transportas“ ir S. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įpareigota per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui paraišką dėl planavimo sąlygų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo, ir pareiškėjų skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas (b. l. 89–93) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Net ir manydamas, kad atsakovas, rengdamas planavimo sąlygų sąvadą, privalėjo dėl planavimo sąlygų išdavimo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo pateikti tokį kreipimąsi, kadangi šiai institucijai atsakovas kartą jį jau pateikė ir gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus atsisakymą. Esant tokiai faktinei aplinkybei pakartotinis kreipimasis būtų visiškai beprasmis, nes skundžiamas teismo sprendimas negali įpareigoti ir neįpareigojo į bylą neįtrauktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, gavus pakartotinį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kreipimąsi, priimti kitokį sprendimą dėl sąlygų išdavimo, negu buvo pirminis.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra įtraukta į bylą atsakovu ir pareiškėjai nekėlė jai jokių reikalavimų, neprašė teismo duoti atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai įpareigojimų, susijusių su kreipimusi į miesto savivaldybės administraciją, todėl teismo sprendimo įpareigojimas pateikti kreipimąsi ne tik neturi prasmės, bet ir nustato tokį pareiškėjų teisių gynimo būdą, nei jie prašė savo reikalavimuose.

3. Nors teismas nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus detaliojo plano organizatorė, tačiau nei tokios kelių jungties (pietinio aplinkkelio), nei parengto jo plano iki šiol nėra, todėl negali būti ir kelio valdytojo. Aprašo 30.6 punktas aptaria tuos atvejus, kai planuojamoje teritorijoje jau yra tinklai ar komunikacijos ir asmuo, kuris kreipiasi dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo (kaip šiuo atveju pareiškėjai) numato juos išplėsti ar nutiesti naujus. Toks reikalavimas logiškas, nes plečiant ar tiesiant naujus tinklus jie jungiami prie jau esančių, ir niekas negali planuoti prisijungti prie svetimos nuosavybės nenustačius tam atitinkamų reikalavimų ir sąlygų.

4. Iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 19 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad jokiais sprendimais ar sutartimis viena savivaldybė negali perduoti įstatymų jai priskirtų funkcijų kitų savivaldybių institucijoms, nes priešingu atveju būtų pažeista savivaldos esmė.

5. Civilinė jungtinės veiklos sutartis negali sukelti pasekmių tretiesiems asmenims (pareiškėjams) ir neduoda pagrindo nesilaikyti Aprašo reikalavimų. Kita vertus, tarp pareiškėjų ir atsakovo taip pat yra sudaryta sutartis, kuria pareiškėjų sklypų detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas atsakovas perdavė pareiškėjams.

6. Iš Aprašo 7 ir 25 punktų reguliavimo matyti, jog sąlygų neišdavimas savaime nėra kliūtis sąvado išdavimui.

7. Aprašo 14 punktas, kuriuo atsakovas pagrindė Sprendimą, leidžia neišduoti planavimo sąlygų sąvado tik tuo atveju, jei planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, be to, reikalauja atsakymą pareiškėjui motyvuoti, nurodant teisės aktų konkrečius straipsnius ir nuostatas. Sprendime tokių motyvų nėra, o tai reiškia, kad įstatymu pagrįstų kliūčių sąvadui išduoti atsakovas nenustatė.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 104).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir pareiškėjų buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Ar.9–74, kuria atsakovas perdavė aptariamų žemės sklypų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas jų savininkams – pareiškėjams. Pareiškėjai 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėja 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (34.14)L1-82 atsisakė išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, motyvuodama tuo, kad planavimo sąlygų neišdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius. Šį atsisakymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu ir skundžiamu sprendimu panaikino.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, detaliojo planavimo sąlygas rengia savivaldybės vyriausiasis architektas. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 25 punktas analogiškai nustato, jog sąvadą dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo išduoda savivaldybės vyriausiasis architektas. Tokios funkcijos perdavimas kitam darbuotojui teisės aktuose nenumatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Sprendimas buvo priimtas viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatas. Be to, prieštaringa ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Aprašo teisės normas, pagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, kas sudarytų pagrindą pagal Aprašo 14 punktą projektavimo sąlygų sąvadui neišduoti.

Patikrinus byloje surinktus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrą pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai.

Prieš pradėdamas rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Institucijų, į kurias, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas Sąlygoms parengti savivaldybės vyriausiasis architektas, ir, kurios per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos turi pateikti Sąlygas, sąrašą numato Aprašas (30.1. – 30.10. punktai).

Nors šalys ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Aprašo 30.6 punkto prasme Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytoja, sprendime padaryta neteisinga išvada, kad atsakovas teisėtai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių dėl planavimo sąlygų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo, bei be pagrindo atsakovas įpareigotas tokius pat veiksmus pakartoti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepatenka į sąrašą Apraše numatytų subjektų, į kuriuos turi kreiptis savivaldybės vyriausiasis architektas, rengiantis planavimo sąlygų sąvadą. Aptartų Aprašo nuostatų plečiamasis aiškinimas negalimas ir netoleruotinas. Toks teisės aiškinimo metodas ypač žalingas viešojoje teisėje.

Panaikinus atsakovo sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti prašomą planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, dėl procedūrinių pažeidimų ir sprendimo neteisėtumo iš esmės, pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus tenkinamas iš dalies. Konstatuojama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija privalo išspręsti klausimą dėl planavimo sąlygų sąvado detaliajam planui rengti UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. G. žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, išdavimo laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovas jau turėjo galimybę pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatytu 20 darbo dienų terminu planavimo sąlygų sąvadui parengti, jis įpareigotinas išspręsti pareiškėjų prašymą per 10 darbo dienų.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas įpareigojant atsakovą pareiškėjų prašymą dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išnagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ir S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti. Įpareigoti atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjų UAB „Ferteksos transportas“ ir S. G. prašymą dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išnagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė