A-68-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-68-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00698-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. dėl rašto ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 4–6, 102–104) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 14SD-(14.14.104.)-1444 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. suprojektuotas nuomai 4,58 ha žemės sklypas; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėją suprojektuoti 4,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime nuomai, pratęsiant sutartį su pareiškėju.

Pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau – ir Kretingos skyrius) 1990 m. įsakymu pareiškėjui išnuomojo 7,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas 2010 m. kovo 24 d. kreipėsi į Kretingos skyrių, prašydamas leisti šį žemės sklypą nuomotis neterminuotai, nurodė, jog šį žemės sklypą nori išsipirkti. Į minėtą prašymą jokio atsakymo negavo, tačiau žemės sklypą nuomojosi toliau. Baigiantis nuomos sutarties terminui, t. y. 2012 m. gruodį, pakartotinai pateikė prašymą pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį.

Kretingos skyriaus darbuotoja atsisakė priimti prašymą motyvuodama tuo, kad šiuo metu prašymai yra nepriimami, ir nurodė, jog pas juos jau yra gautas pareiškėjo 2010 m. kovo mėnesio prašymas, kuriame jis pageidauja žemės sklypą naudotis neterminuotai, todėl naujo prašymo, siekiant pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, pateikti nereikia. Pareiškėjas 2013 m. vasario 14 d. Kretingos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą nuomai, tačiau 2013 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad jo nuomojamo žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) kaime yra suprojektuota kitam asmeniui – V.

K., nepaisant to, kad šį žemės sklypą pareiškėjas nuomojasi 23 metus. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 20 d. gavo iš Kretingos skyriaus atsakymą Nr. 14SD-(14.14.104)-1444, kuriame nurodyta, kad 2014 metams leidimas laikinai naudotis valstybine žeme pratęsiamas nebus, nes šiuo metu vykstančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu laikinai naudojamas žemės plotas pasirinktas kito asmens.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri jo skundo netenkino. Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 14VĮ‑(14.14.2)‑905, kuriuo pareiškėjo prieš tai nuomotą (duomenys neskelbtini) kaime 7,10 ha žemės sklypą suprojektavo dviem asmenims: V. K. 4,58 ha žemės plotą nuomai ir I. T. 3 ha kaip asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjas 4,58 ha (buvęs 7,10 ha) žemės sklypą nuomojosi jau daug metų, šis žemės sklypas ribojasi su jo ūkio žeme, todėl, pareiškėjo nuomone, 2013 m. spalio 29 d.

įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 dalis, kuria V. K. suprojektuotas nuomai 4,58 ha žemės sklypas, ir 2013 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 14SD‑(14.14.104.)-1444 turi būti panaikinti. Minėti administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes:

1) nustatyta tvarka ir terminais Kretingos skyriui buvo pateikiami prašymai dėl žemės sklypo nuomos, o 4,58 ha žemės sklypas pareiškėjui buvo nuomojamas 23 metus; 2) 2012 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas buvo atvykęs su prašymu į Kretingos skyrių dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo, tačiau šios institucijos darbuotojai prašymo nepriėmė, t. y. pareiškėją suklaidino nurodydami, kad prieš tai paduotas pareiškimas yra galiojantis;

3) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.566 straipsnio nuostatas jam priklauso pirmumo teisė pratęsti nuomos sutartį, nes nuomos sutarties sąlygų jis nepažeidė ir naudojo žemę pagal paskirtį;

4) pareiškėjui priklausantis 3,86 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, ribojasi su nuomojamu iš valstybės žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. juos skiria tik žvyruotas keliukas, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 punktą jis turi pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (I t., b. l. 42–45, 113–118) nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo“ 1 punktas nustatė, kad Žemės reformos įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. rusėjo 1 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sustabdomas žemės skyrimas pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Žemės privatizavimas pagal šį įstatymą pradedamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje taryboje išklausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešimą apie pasirengimą žemės reformai, bet ne vėliau kaip iki 1991 m. lapkričio 1 dienos, t. y. žemės reforma 1990 m. dar nebuvo prasidėjusi, todėl pareiškėjas negalėjo išsinuomoti ginčo žemės sklypo iš valstybės ūkininkavimui 1990 m.

Teigė, jog vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – ir Aprašas), Kretingos skyriaus vedėjas 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-649 pareiškėjui leido laikinai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d., naudotis ginčo žemės plotu. Minėto įsakymo 2.4 punkte įrašyta sąlyga, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Kretingos skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Kretingos skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. Kretingos skyrius iki 2012 m. liepos 15 d. neinformavo pareiškėjo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, minėtas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme liko galioti iki 2013 m., todėl pareiškėjui nereikėjo Kretingos skyriui teikti prašymo dėl leidimo laikinai naudotis ginčo žemės plotu termino pratęsimo. Valstybinės žemės naudojimo teisė yra laikino pobūdžio ir nesuteikia valstybinės žemės naudotojui garantijų, kad jis šia žeme galės naudotis po metų ar kitų.

Pažymėjo, kad Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-75 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo patvirtina Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia bei patvirtinti Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos žemės fondo žemės plotai – iš jų 7,10 ha (ginčo žemės plotas) laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 140. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-154 „Dėl piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašų patvirtinimo“ (patikslintas Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-190, 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-195 ir 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-224) patvirtintas Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pareiškėjas pagal 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. vasario 14 d. prašymus bei V. K. pagal 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. prašymus įrašyti kaip pretendentai, kurie pageidauja nuomoti valstybinės žemės plotus. V. K. minėtame sąraše yra įrašytas aukščiau už pareiškėją, nes pareiškėjas prašymą suprojektuoti ginčo žemės sklypą pateikė vėliau nei V. K..

Nurodė, kad pareiškėjo 2010 m. kovo 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nurodyta, jog jis pageidauja išsinuomoti ir „su laiku išsipirkti“ valstybinės žemės plotus, esančius Kretingos rajono Kulsodžių, Stropelių kaimuose, tačiau nenurodyta, kad pareiškėjas pageidauja nuomoti ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Kretingos skyrius 2010 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 56/2010-019 išnuomojo pareiškėjui 41,25 ha bendro ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios Stropelių kaime.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pretendentų, pageidaujančių nuomoti valstybinę žemę, įrašytų į Piliečių, kurie pageidauja nuomoti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus sąrašą, susirinkimas įvyko 2013 m. gegužės 7 d., kurio metu pareiškėjui Kretingos skyriaus specialistai išaiškino, jog ginčo žemės plotas pareiškėjui nebus projektuojamas, nes Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2276 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 325 papildymo ir dalinio žemės pakeitimo Kretingos rajone“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekte, dalis ginčijamo žemės ploto suprojektuota, kaip asmeninio ūkio žemė I. T., o likusią ginčo žemės ploto dalį nuomai pasirinko V. K., nes jo prašymas buvo pateiktas anksčiau.

Teigė, jog pareiškėjas neturi pirmumo teisės išsinuomoti ginčo žemės plotą, nes jo nuosavybės teise valdomas 3,86 ha žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės keliu, kuris yra pažymėtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325 patvirtintame Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane bei Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (I t., b. l. 48–51, 110–111) nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Nurodė, jog dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančio 7,10 ha žemės ploto nuomos 25 metų laikotarpiui į Kretingos skyrių kreipėsi su 2012 m. spalio 30 d. prašymu, t. y. 3,5 mėnesio anksčiau už pareiškėją. Valstybinės žemės plotu laikinai naudotis leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui priėmus įsakymą ir tai nesukuria valstybinės žemės nuomos teisinių santykių CK XXIX skyriuje („Žemės nuoma“) reglamentuotų normų prasme. 7,10 ha ginčo žemės sklypą nuo pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria vietinės reikšmės kelias, todėl pareiškėjo nuosavybės teise turimas žemės sklypas ir norimas išsinuomoti žemės sklypas nėra besiribojantys.

Pirmumo teisės išsinuomoti ginčijamą žemės sklypą neturi nei pareiškėjas, nei jis (kadangi abu yra ūkininkai, o ginčo žemė nėra besiribojanti nė su vieno iš jų žemės sklypu), todėl žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą. Susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 7 d. metu, prieš jį sąraše įrašytiems asmenims nepasirinkus ginčo žemės sklypo, jis pagrįstai ir teisėtai laisvos žemės fondo žemės sklype Nr. 140 pasirinko 4,58 ha ploto žemės sklypą Nr. 535-3, t. y. ginčo žemės sklypo dalį.

Nors pareiškėjui vėliausiai 2013 m. gegužės 7 d. tapo žinoma apie Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-224 patvirtintą Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) nuomoti valstybinės žemės sklypus sąrašą bei Kretingos skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. Pretendentų susirinkimo dėl žemės sklypų projektavimo nuomai iš laisvo valstybinio žemės fondo, esančio Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 14PRT-(14.14.6.)-25, jis šių viešojo administravimo subjekto priimtų aktų, sukeliančių jam ir V.

K. teisines pasekmes, apskundęs nėra ir jau praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo administraciniam teismui vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo 2010 m. kovo 24 d. prašyme Nr. RG-843-(3.2) ir 2011 m. kovo 25 d. prašyme Nr. 14FP-536 7,10 ha ploto ginčo žemės sklypas net nenurodytas. Be to, pareiškėjo 2013 m. vasario 14 d. prašyme Nr. 14FP-290 teigiama apie buvusią 30 ha ploto žemės sklypų laikiną nuomą. Būtent šia sąvoka pareiškėjas patvirtino, kad valstybinė žemė jam nebuvo išnuomota, o tik suteikta laikinam naudojimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu (I t., b. l. 182–192) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-1444 (toliau – ir ginčijamas Raštas, Raštas) ir 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ginčijamas Įsakymas, Įsakymas) dalies, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. suprojektuotas nuomai 4,58 ha žemės sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, pareiškėjas prašė įpareigoti Kretingos skyriaus vedėją suprojektuoti jam nuomai 4,58 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pratęsiant su juo sutartį.

Teismas nurodė, kad Aprašas reglamentuoja valstybinės žemės laikiną nuomą (laikiną žemės naudojimą), kai valstybinė žemė nėra suprojektuota žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka ir pretendentų susirinkimo metu žemė nepasirinkta kitų asmenų (16.2 punktas). Pažymėjo, jog Kretingos skyrius ginčijamu Raštu pareiškėją informavo, kad vadovaujantis minėto Aprašo 16.2 punktu, leidimas laikinai naudotis valstybine žeme 2014 metams nebus pratęsiamas, kadangi šiuo metu vykstančiame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pareiškėjo laikinai naudojamas žemės plotas 7,10 ha (byloje ginčas kyla tik dėl 4,58 ha) pasirinktas kito asmens. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išnuomoti ginčo žemės sklypą tuo pagrindu, jog jis yra suprojektuotas kitam asmeniui (ilgalaikei nuomai), svarbu nustatyti faktinę aplinkybę, kada ir kokius prašymus pareiškėjas buvo pateikęs dėl ginčo žemės sklypo, t. y. ar pareiškėjas prašė jį suprojektuoti nuomai, ar leisti laikinai naudoti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kretingos skyriui dėl laikinos žemės nuomos yra pateikęs šiuos prašymus: 1) 2001 m. kovo 1 d. prašė išnuomoti 44 ha žemės plotą, esantį Stropelių kaime; 2) 2010 m. kovo 24 d. prašė išnuomoti žemės sklypą ar „su laiku išsipirkti“: 23 ha žemės sklypą Kulsodžių kaime; 29,33 ha, 12,5 ha, 10 ha ir 2,39 ha žemės sklypus, esančius Stropelių kaime; 3) 2011 m. balandžio 8 d. prašė leisti laikinai naudoti 131,82 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime; 4) 2011 m. kovo 24 d. prašė išnuomoti 45,32 ha žemės plotą Nr. 0006/210-132, esantį (duomenys neskelbtini) kaime; 5) 2012 m. sausio 16 d. prašė leisti laikinai naudoti 39,52 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą; 6) 2012 m. lapkričio 27 d. prašė papildyti 2012 m. sausio 16 d. prašymą išnuomojant žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 19,37; 7) 2013 m. sausio 8 d. prašė leisti laikinai naudotis 1,44 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi pareiškėjas neprašė suprojektuoti žemės sklypų nuomai, o prašė leisti laikinai naudoti žemės sklypus, minėtais prašymais nebuvo prašomas išnuomoti konkretus 7,10 ha žemės sklypas (nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl 4,58 ha žemės ploto, suprojektuoto nuomai V. K., tačiau pareiškėjas sutinka, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2276 kita šio žemės sklypo dalis pagrįstai suprojektuota kaip asmeninio ūkio žemė I. T.).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui Kretingos skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-649 leista iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (sklypo Nr. XXXIV – 7,10 ha), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurio ribos nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje. Šiuo įsakymu pareiškėjui pirmą kartą buvo suteikta teisė laikinai naudotis ginčo žemės sklypu. Šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Kretingos skyriaus darbuotoja liudytoja J.

A.. Pareiškėjo teiginys, jog jis šią žemę nuomojosi iš valstybės 23 metus, nepatvirtintas jokia rašytine bylos medžiaga. Pareiškėjo pateikti mokėjimo nurodymai dėl žemės mokesčio aptariamos faktinės aplinkybės nepatvirtina. Pareiškėjas pirmą kartą prašymą, kuriuo prašė suprojektuoti žemės sklypą ilgalaikei nuomai, pateikė tik 2013 m. vasario 14 d., t. y. vėliau nei V. K. (jis atitinkamą prašymą pateikė 2012 m. spalio 30 d., t. y. anksčiau nei pareiškėjas). Kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas tik 2013 m. vasario 14 d.

Kretingos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti nuomai 30 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui, t. y. minėtas prašymas yra pirmasis, kuriuo pareiškėjas prašė suprojektuoti ginčo žemės sklypą ilgalaikei, o ne laikinai nuomai. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-75 buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šio įsakymo 1.2 punktu patvirtintas (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių žiniaraštis ir plotas – 430,41 ha;

įsakymo 2.2 punktu nustatyta, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisę ar neatlygintinai naudoti, prašymus bei pretendentai, kurie buvo pateikę iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., prašymus pirkti žemę iš valstybės, tačiau prie jų nebuvo pateikę dokumentų, nurodytų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 9.4–9.21 punktuose, iki 2013 m. vasario 28 d. gali pateikti Kretingos skyriui.

Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ‑(14.14.2.)-154 buvo patvirtintas Piliečių, kurie pageidauja nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas. Minėtame sąraše pareiškėjas įrašytas Nr. 3 (2013 m. vasario 14 d. prašymas dėl 47 ha žemės ploto nuomos) ir Nr. 26 (2013 m. sausio 8 d. prašymas dėl 1,44 ha žemės ploto nuomos), o V. K. įrašytas Nr. 23 pagal 2012 m. spalio 30 d. prašymą dėl 250 ha žemės ploto nuomos. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-190 buvo pakeistas Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pareiškėjas įrašytas Nr. 4 (2013 m. vasario 14 d. prašymas dėl 47 ha žemės ploto nuomos) ir Nr. 28 (2013 m. sausio 8 d. prašymas dėl 1,44 ha žemės ploto nuomos), o trečiasis suinteresuotas asmuo V.

K. Nr. 1 (2012 m. spalio 30 d. prašymas dėl 3,60 ha žemės ploto nuomos) ir Nr. 23 pagal 2012 m. spalio 30 d. prašymą dėl 250 ha žemės ploto nuomos vietose. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-195 papildytas bei Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-224 dar kartą pakeistas Piliečių, kurie pageidauja nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-224 pakeistame sąraše V.

K. įrašytas Nr. 2 (prašymo registracijos data 2012 m. gruodžio 28 d., pageidaujamas nuomoti žemės plotas 92 ha) ir Nr. 9 (prašymo registracijos data 2012 m. spalio 30 d., pageidaujamas nuomoti žemės plotas 158 ha, tame tarpe ir pageidaujama nuomoti ginčo žemė). Pareiškėjas minėtame sąraše įrašytas Nr. 15 (prašymo registracijos data 2013 m. sausio 8 d., pageidaujamas nuomoti žemės plotas 1,44 ha) ir Nr. 19 (prašymo registracijos data 2013 m. vasario 14 d., pageidaujamas nuomoti žemės plotas 46 ha). Kaip matyti iš galutinio Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-224 patvirtinto Piliečių, kurie pageidauja nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašo, dėl ginčo žemės sklypo V. K. įrašytas Nr. 9, o pareiškėjas A. D. – Nr. 19.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašymą dėl ginčo žemės sklypo ilgalaikės nuomos padavė tik 2013 m. vasario 14 d., nes jį suklaidino Kretingos skyriaus darbuotoja J. A., pas kurią jis 2012 m. gruodžio mėnesį buvo atvykęs su tokiu prašymu. Tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigė liudytoja J. A., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad pas ją pareiškėjas ateidavo pasikonsultuoti tik dėl laikino žemės sklypo naudojimo. Liudytoja parodė, kad 2012 metais ji dirbo tik su dokumentais dėl laikino žemės sklypų naudojimo ir 2012 pareiškėją konsultavo tik šiuo klausimu. Atsižvelgdama į prieš tai išdėstytą, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą nuomojo nuo 1990 metų ir būtent dėl šio sklypo ilgalaikės nuomos buvo teikiami prašymai. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas Kretingos skyriaus darbuotojos, nes Kretingos skyrius iki 2012 m. liepos 15 d. neinformavo pareiškėjo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, leidimas laikinai naudotis valstybine žeme liko galioti 2013 m., todėl pareiškėjui nereikėjo Kretingos skyriui teikti prašymo dėl leidimo laikinai naudotis ginčijamu žemės plotu termino pratęsimo.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad nepaisant to, jog prašymą padavė vėliau už V. K., tačiau turi pirmumo teisę į 4,58 ha žemės sklypo nuomą, nes jis yra ūkininkas ir ginčo žemės sklypas ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančia žeme, teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono turi asmenys, įregistravę ūkininko ūkį <...> (Taisyklių 6.1 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktą, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Taisyklių 6 punkte, pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu.

Neturintiems pirmumo teisės, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo yra ūkininkai, todėl pirmumo teisės remiantis šiuo pagrindu pareiškėjas neturi. Tuo tarpu pareiškėjo žemės sklypą ir ginčo žemės sklypą skiria bendro naudojimo (vietinės reikšmės) kelias, kuris yra pažymėtas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325 patvirtintame Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių plane bei Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtintame Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte. Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte taip pat nurodytas 10 metrų kelias, skiriantis pareiškėjo nuosavybės teise valdomą 3,86 ha žemės sklypą ir ginčo žemės sklypą. Taigi pareiškėjo teiginys, jog jis turi pirmumo teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą pagal Taisyklių 7 punktą (kaip besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu), laikytinas nepagrįstu.

Aptarto teisinio vertinimo nekeičia tai, jog natūroje kelio plotis yra siauresnis nei numatyta (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte. Iš viso to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės prieš V. K., todėl pagrįstai nuspręsta 4,58 ha ginčo žemės sklypą nuomai suprojektuoti V. K., o ne pareiškėjui, kadangi V. K. prašymą pateikė 2012 m. spalio 30 d., o pareiškėjas tik 2013 m. vasario 14 d. Iš to seka, kad ginčijami administraciniai aktai paremti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, t. y. atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. suprojektuoti 4,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime nuomai, pratęsiant sutartį su pareiškėju.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–6), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes įstatymas imperatyviai nereglamentuoja, jog žemės sklypai, atskirti vietinės reikšmės keliu, negali būti laikomi besiribojančiais. Mano, kad besiribojančiais negalėtų būti laikomi žemės sklypai, tarp kurių įsiterpęs kitas žemės sklypas. Taigi pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę prieš V. K. išsinuomoti ginčo žemės sklypą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai paneigė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nesuteikdamas prioriteto valstybinę žemę išsinuomoti asmeniui, kuris buvo teisėtas ir sąžiningas jos naudotojas, ją dirba, moka žemės mokestį. Pareiškėjas žemės sklypą naudojo dar prieš Kretingos skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. įsakymo priėmimą – tai patvirtina Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, laisvos žemės fondo plane pažymėtame Nr. 140, pareiškėjas ūkininkauja ir jį deklaruoja nuo 1994 m. Pareiškėjo suinteresuotumą žemės sklypu patvirtino ir teismo apklausta liudytoja.

Teigia, kad pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą apklausti liudytojus, kurie turėjo patvirtinti, jog pareiškėjas žemės sklypą naudojo dar prieš atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymo priėmimą. Teismas sprendimą priėmė neapklausęs šių liudytojų, t. y. neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jis šią žemę nuomojasi iš valstybės 23 metus, nepatvirtinamas jokia rašytine bylos medžiaga. Šis procesinis trūkumas galėtų būti ištaisytas tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 29–33) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas, be argumentų, išdėstytų savo atsiliepimuose į pareiškėjo skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodo, kad valstybinės žemės naudojimo teisė yra laikino pobūdžio ir nesuteikia valstybinės žemės naudotojui garantijų, jog jis šia žeme galės naudotis po metų ar kitų, be to, CK 6.546 ir 6.547 straipsnių nuostatos aiškiai apibrėžia, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė; šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 36–37) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo žemės sklypas ir ginčo žemės sklypas nėra besiribojantys, nes jie nesiliečia, neturi jokių bendrų ribų ir riboženklių.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą ragino pareiškėją pateikti įrodymus apie ginčo žemės sklypo teisėtą naudojimą nuo 1994 m., tačiau šis to nepadarė. Su apeliaciniu skundu pateikta 2013 m. gruodžio 5 d. pažyma tokios aplinkybės nepatvirtina. Teismas apklausė pareiškėjo nurodytus liudytojus 2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu, o jų parodymus įvertino priimtame sprendime. Be to, pareiškėjas neskundė atsakovo 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-224 patvirtinto Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) nuomoti valstybinės žemės sklypus sąrašo, kuriame V. K. įrašytas Nr. 9, pareiškėjas – tik Nr. 19.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-1444 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. suprojektuotas nuomai 4,58 ha žemės sklypas

Šiais administraciniais aktais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti nuomai 4,58 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, suprojektuotą Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektu, šį žemės sklypą nuomai suteikiant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K..

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiais administraciniais aktais iš esmės grindžia tuo, kad buvo pažeista jo pirmumo teisė išsinuomoti ginčo žemės sklypą.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad „Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti“, o to paties straipsnio 8 dalis nustatė, kad „Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.“

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. yra įregistravę ūkininko ūkius Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, abu pageidauja išsinuomoti tą patį ginčo žemės sklypą, kuris nesiriboja su jų turimais nuosavybės teise ar nuomojamais iš valstybės kitais žemės sklypais.

Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo žemės sklypas nesiriboja su pareiškėjo turimu nuosavybės teise žemės sklypus, nes šiuos žemės sklypus skiria vietinės reikšmės kelias. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra pateikta žemės sklypo ribos sąvoka, kuri apibūdinama, kaip <...> „riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.“ Iš šios teisės normos matyti, kad greta esantys žemės sklypai atitinkamoje kraštinėje turi bendrą ribą, paženklintą tais pačiais riboženkliais. Iš to darytina išvada, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje naudojama sąvoka – „nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu“, turi būti aiškinama taip, jog tarp šių žemės sklypų turi būti bendra riba, kuri yra paženklinta tais pačiais riboženkliais vietovėje. Dėl paminėto priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. K., teisės aktų nustatyta tvarka, pateikė anksčiau (2012 m. spalio 30 d.) nei pareiškėjas (2013 m. vasario 14 d.) prašymą išsinuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, formuojamus pagal Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad formaliąja prasme pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados atitiko minėtų teisės aktų reikalavimus.

Tačiau, kolegijos nuomone, byloje reikšmingos yra ir kitos aplinkybės, kurios apsprendžia byloje nagrinėjamų teisinių santykių esmę.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas dėl galimybės nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir kituose gretimuose kaimuose, į atsakovą ne kartą raštu kreipėsi 2011 -2012 m. (t. 1 b. l. 77;78; 168-170). Tenkinant vieną iš šių prašymų ginčo žemės sklypas jam buvo suteiktas laikinam naudojimui atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu (t. 1, b. l. 13-14), kurį (žemės sklypą) pareiškėjas teisėtai naudojo 2012 -2013 m. (šio įsakymo 2.4. punktas), t. y. teisėtai naudojo iki buvo priimti byloje ginčijami administraciniai aktai.

Visos šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis visą laiką, bent jau nuo 2011 m. siekė, kad ginčo žemės sklypas būtų jam išnuomotas. Tačiau, kaip minėta, tuo reikalu, teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą, pareiškėjas atsakovui pateikė tik 2013 m. vasario 14 d..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas anksčiau nei trečiasis suinteresuotas asmuo V. K., išreiškė raštu atsakovui savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, tačiau šią savo valią realizavo netinkama forma, t. y., nesilaikydamas nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio prašymams pateikti.

Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas yra tas viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai yra priskirti tiek valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomavimo, tiek jos suteikimo laikinai naudotis klausimai. Todėl jam buvo arba turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas jau nuo 2011 m. siekė išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Šios aplinkybės lemia, kad atsakovas, byloje nagrinėjamu atveju, turėjo remtis ne formaliomis teisės aktų nuostatomis, o vadovautis "vieno langelio" principu, kuris jį, viešojo administravimo subjektą, įpareigoja asmenų prašymus priimti ir atsakyti į juos vienoje darbo vietoje. Prašymą, nagrinėti ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus - ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauti pačiam, neįpareigojant tai atlikti prašymą padavusį asmenį (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 p.). Visa tai lemia, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas 2011-2012 m. prašymus dėl ginčo žemės sklypo nuomos pateikė ne tam jo struktūriniam padaliniui, ne tokio turinio ir pan., yra neatitinkantys minėto "vieno langelio" principo reikalavimų, o tuo pačiu ir neteisingi.

Apibendrinus darytina išvada, kad ginčijamais administraciniais aktais, kurie nors ir atitiko formaliuosius teisės aktų reikalavimus, iš esmės buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė – turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą, dėl ko ginčijami atsakovo administraciniai aktai negali būti pripažinti pagrįsti bei teisingi. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstu bei neteisingu pripažintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (ABTĮ 143 str.).

Tačiau pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėją suprojektuoti 4,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime nuomai, pratęsiant sutartį su pareiškėju, tenkintinas tik iš dalies, nes pareiškėjui atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu ginčo žemės sklypas buvo suteiktas laikinam naudojimui, o Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektu ginčo žemės sklypas formuojamas nuomai. Laikinas naudojimasis žemės sklypu ir jo nuoma, yra ne tapačios teisinės kategorijos. Šiuo atveju tik suformavus ginčo žemės sklypą minėtu žemės reformos žemėtvarkos projektu, atsiras teisinės prielaidos bei sąlygos, sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo. Todėl nėra teisinio pagrindo pratęsti iki tol buvusius laikino naudojimo teisinius santykius, nes jie šiuo atveju turi transformuotis į nuomos santykius. Dėl šių priežasčių atsakovas įpareigotinas sudaryti su pareiškėju nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo.

Iš esmės patenkinus pareiškėjo pareikštus materialinius – teisinius reikalavimus atsakovui, tenkintinas ir jo prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, priteisimo iš atsakovo, kurias sudaro 50 Lt žyminis mokestis ir 1800 Lt advokato atstovavimo išlaidos (ABTĮ 44 str.). Viso iš atsakovo pareiškėjui priteistina 1850 Lt (535,80 EUR) teismo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 14SD-(14.14.104.)-1444 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-905 „Dėl Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. suprojektuotas nuomai 4,58 ha žemės sklypas.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių sudaryti su pareiškėju, A. D., nuomos sutartį dėl 4,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėto Nr. 0006/535-3.

Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti pareiškėjui, A. D., 535,80 EUR (penkis šimtus trisdešimt penkis Eurus aštuoniasdešimt centų) teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys