AS-261-33-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-33/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 69.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos prabavimo rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juvelta“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „Juvelta“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu (I t., b. 1. 1-5, 31-36), prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir atsakovas, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“) 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.

Paaiškino, kad, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1- S-271, Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino bendrovės veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir 2011 m. lapkričio 10 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atlikdami patikrinimą, pareigūnai paėmė iš prekybos 152 vienetus pareiškėjui priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Už šiuos pažeidimus atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. skyrė privalomą vykdyti nurodymą, t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo pareiškėją per patikrinimą rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šio įpareigojimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. padavė skundą, tačiau jo skundas netenkintas. Apie sprendimą pareiškėjui pranešta 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1.5-906. Pareiškėjas 2012 m. sausio 2 d. pateikė atsakovui papildomą pretenziją, nes 2011 m. gruodžio 12 d. rašte nepateikti visi atsakymai į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytus argumentus.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-3038-815/2013 pagal pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą atsakovui VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo sustabdyta, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5).

Pabrėžta, kad ši administracinė byla yra analogiška administracinei bylai Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5), kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. Teismo vertinimu, šios administracinės bylos negalima visapusiškai, objektyviai, visiškai išnagrinėti, kol minėtoje administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5) neįsiteisės priimtas teismo sprendimas; juolab, kad joje, kaip ir šioje administracinėje byloje, yra itin svarbus Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, kurį sprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-481/12.

II. Atsakovas valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 183-184), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad ginčo byla Nr. I-3038-815/2013 per laikotarpį nuo pirminio pareiškėjo (UAB „Juvelta“) skundo padavimo 2012 m. sausio 13 d. jau tris kartus buvo perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (administracinė byla A442-397/2013) įpareigojo Vilniaus apygardos administracinį teismą ginčo bylą nagrinėti iš naujo. Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad „...pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino ginčijamų sprendimų atitikti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.

Tuo tarpu ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl to, ar galima iki įsigaliojant Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3, 4, 6, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymui, t. y. iki 2010 m. vasario 2 d. į Lietuvos Respubliką įvežtų ir joje pradėtų realizuoti ginčo gaminių ženklinimui taikyti minėtu įstatymu patvirtintus naujus reiklavimus <...> pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialiųjų teisės normų laiko požiūriu bei dėl privalomo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, kurie sudarė skundo pagrindą...“.

Svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi įpareigodamas Vilniaus apygardos administracinį teismą iš naujo nagrinėti administracinę bylą Nr. I-3038-815/2013, tokį sprendimą priėmė, jau esant įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą administracinėje byloje A602-1218/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-001115-2011-5). Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir iš naujo nagrinėti administracinę bylą Nr. I-3038-815/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2012-8) ta apimtimi, kurią nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje. 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikta teismui ir prie bylos prijungta 2012 m. rugsėjo 27 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A602-1218/2012 nebuvo ir negalėjo būti nauja ir teismui iki tol nežinoma aplinkybė, kurios pagrindu teismas 2013 m. spalio 21 d. priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3038-815/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2012-8). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą A602-1218/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje pasisakė (konstatavo) dėl analogiškiems ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės laiko požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. spalio 21 d nutartį sustabdyti administracinę bylą, nesivadovavo galiojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kurioje faktinės aplinkybės ir ginčo gaminių ženklinimas iš esmės buvo analogiški nagrinėjamos ginčo bylos faktinėms aplinkybėms ir ginčo gaminių ženklinimui. 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti nepakeistus atsakovo duotus pareiškėjui analogiškus skundžiamiems atsakovo administraciniams sprendimams ginčo byloje Nr. I-3038-815/2013. Pirmosios instancijos teismas, nesivadovavęs aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis analogiškose ir iš esmės panašiose bylose, nesilaikė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juvelta“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad 2013 m. balandžio 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A442-397/2013, kuria nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti administracinę bylą iš naujo bei, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą ir į tai, kad šios administracinės bylos negalima visapusiškai, objektyviai, visiškai išnagrinėti tol, kol administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 neįsiteisės priimtas sprendimas, bei į tai, kad joje, kaip ir šioje administracinėje byloje, yra itin svarbus Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, kurį sprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, bylos Nr. C-481/12, teisėtai ir pagrįstai nusprendė šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, norėdamas nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas gali turėti įtakos šios bylos baigčiai, teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad faktas, jog byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nereiškia, kad esant pagrįstiems pagrindams, administracinė byla jokiais būdais negali būti sustabdoma.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A442-397/2013, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, jog analogiškoje byloje yra kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Manytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ex officio, nesant pareiškėjo prašymo, neprivalėjo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, kad analogiškoje byloje yra kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą, nes jos visapusiškai ir objektyviai negalima išnagrinėti, kol neįsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011, todėl, nors byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau nebuvo pradėta ginčo nagrinėjimo iš esmės stadija. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kuri yra privaloma analogiškose bylose. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėta byla Nr. A662-2650/2011 negali būti taikoma kaip teisinis precedentas. Vien faktas, jog abejose bylose viena iš šalių yra VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ ir ginčas kilo dėl auksinių gaminių ženklinimo, nereiškia ir negali reikšti, jog bylos yra tapačios ar analogiškos. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar iki įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo importuotiems ir Lenkijos Respublikoje teisėtai pažymėtiems gaminiams gali būti taikomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos, t. y. pareiškėjas, priešingai administracinėje byloje Nr. A602-1218/2012 buvusiam pareiškėjui, nekelia klausimo, ar Lenkijos Respublikos prabavimo ženklai išreiškia prabą po įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, t. y. pareiškėjas pripažįsta, kad po įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, pasikeitė ženklinimo taisyklės ir naujus gaminius buvo privalu ženklinti pagal naujus reikalavimus, tačiau ginčija tai, jog iki įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo importuotiems gaminiams naujos ženklinimo taisyklės neturėtų būti taikomos. Taigi, yra akivaizdus skirtumas tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. A602-1218/2012 esmės, t. y. ginčas yra kilęs dėl visiškai skirtingų teisinių aspektų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla Nr. I-3038-815/2013 pagal pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą atsakovui VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo sustabdyta, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5).

Administracinis teismas sustabdo administracinę bylą, kai tos bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje A442-397/2013 įpareigojęs Vilniaus apygardos administracinį teismą ginčo bylą nagrinėti iš naujo, neįpareigojo bei negalėjo įpareigoti teismo iš naujo nagrinėti bylą tik dėl vieno iš pareiškėjo skundo argumentų – ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialiosios teisės normų laiko požiūriu, nors pareiškėjas iš esmės skunde teismui pateikė ir kitą argumentą – privalomo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, kuris kartu su pirmuoju sudarė skundo pagrindą. Taigi, teismas, iš naujo nagrinėjantis administracinę bylą, pareiškėjo skundą turi išnagrinėti visiškai ir priimti dėl jo sprendimą, t. y. priimdamas sprendimą, teismas inter alia konstatuoja, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas, ar ne (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1218/2012 (administracinė byla Nr. I-2904-244/2011, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5) nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl teisinio reguliavimo ir reikalavimų, kuriuos atsakovas taikė pareiškėjui, priimdamas skundžiamus 2011 m. lapkričio 14 d. Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. Nr. 1.5-906 sprendimus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo pagrindas yra argumentai dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialiosios teisės normų laiko požiūriu bei dėl privalomo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, o atsakant į vieną iš šių argumentų (dėl privalomo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo) kitoje administracinėje byloje (Nr. A602-1218/2012, Nr. I-2904-244/2011) nutarta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo, visiškai pagrįstai buvo nuspręsta sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nusprendė administracinę bylą sustabdyti, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas