AS-37-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-37-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01026-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti jam Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimu skirtą nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėnesiams.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, jog skundą padavęs asmuo turi įvardyti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, t. y. pareiškėją, atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis (ABTĮ 23 str. 2 d. 2 p., 4 p., 5 p.), aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p.); nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą ar aktą, jo įvykdymo ar priėmimo datą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.), aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Teismas pažymėjo, jog nuobaudos skyrimo pagrindas yra administracinis aktas ir kad nesutinkant su paskirta nuobauda gali būti ginčijamas aktas, kuriuo nuobauda paskirta, taip pat teismas nurodė, jog prie skundo turi būti pridedamas pats skundžiamas aktas, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. liepos 4 d. sprendimą. Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio nepagrįstas jokiais įrodymais.

2014 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas 2014 m. rugpjūčio 11 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė teismo anuliuoti jam skirtą Alytaus pataisos namų direktoriaus nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėnesiams, pripažinti jį nekaltu, įpareigoti Kalėjimų departamentą atitinkamai nubausti pareigūnus, kurie jį apšmeižė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 22–24, 32, 33 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, tinkamai nesuformulavo reikalavimo (neginčija akto, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda). Pareiškėjo reikalavimai pripažinti jį nekaltu ir įpareigoti Kalėjimų departamentą atitinkamai nubausti pareigūnus, kurie jį apšmeižė, nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjas nepateikė teismui Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimo (ABTĮ 24 str. 1 d.).

Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Alytaus pataisos namų visą informaciją, nurodydamas, kad savo iniciatyva įrodymų negali pateikti, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negali kreiptis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl nutarimo, kuriuo jam paskirta nuobauda, gavimo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis būtų kreipęsis dėl minėto nutarimo gavimo, o institucija atsisakė tai padaryti ar vilkina dokumentų pateikimą. Nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo akto, teismui nekyla pareiga pačiam išsireikalauti įrodymus. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namuose, neužkerta jam kelio kreiptis į pataisos namų administraciją dėl atitinkamų dokumentų gavimo. Pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

II. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta nutarties data 2014 m. rugpjūčio 27 d. laikytina rašymo apsirikimu), pridėti prie skundo papildomus dokumentus ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas turėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimo kopiją bei Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. rašto kopiją, bet nesiuntė jų iš Alytaus pataisos namų nepasitikėdamas Alytaus pataisos namų administracija ir norėdamas dokumentus asmeniškai pateikti teismo posėdžio metu.

2. Kadangi pareiškėjas šiuo metu kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, jis siunčia teismui minėtus dokumentus šalindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, pareiškėjui nepašalinus trūkumų, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Kauno apygardos administracinis teismas, manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2014 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – teismas laikė skundą nepaduotu. Pažymėtina, jog teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumas pašalinti, nurodė, kad pareiškėjas turi įvardyti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą, nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą ar aktą, jo įvykdymo ar priėmimo datą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir patvirtinančius įrodymus. Taip pat buvo išaiškinta, kad pareiškėjui nesutinkant su paskirtąja nuobauda, gali būti ginčijamas aktas, kuriuo nuobauda paskirta; prie skundo turi būti pridėti skundžiamas aktas – Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. nutarimas, kuriuo nuobauda paskirta, ir Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimas dėl Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. nutarimo. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodydamas, kokie pareiškėjo skundo trūkumai nepašalinti konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai nesuformulavo reikalavimo (neginčija akto, kuriuo jam paskirta nuobauda); pareiškėjo reikalavimai pripažinti jį nekaltu ir įpareigoti Kalėjimų departamentą nubausti pareigūnus, kurie apšmeižė pareiškėją, nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai; pareiškėjas nepateikė teismui Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimo. Kauno apygardos administracinis teismas pabrėžė, jog pareiškėjas prašė informaciją išreikalauti iš Alytaus pataisos namų, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas pats negali kreiptis į Alytaus pataisos namų administraciją, kad gautų skundžiamą nutarimą.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-355-662/2015; 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015).

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. skunde (b. l. 2) prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėnesiams, tačiau neprašė panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 49-1866, kuriuo ši nuobauda jam buvo paskirta. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje šią aplinkybę pripažino skundo trūkumu ir pareiškėjui išaiškino, jog nuobaudos skyrimo pagrindas yra administracinis aktas ir kad nesutinkant su paskirta nuobauda gali būti ginčijamas aktas, kuriuo nuobauda paskirta.

Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka. Pažymėtina, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-479-492/2015).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjas nors ir netiksliai suformulavo skundo dalyką, tačiau net iš pradinio 2014 m. liepos 19 d. skundo turinio aišku, ko pareiškėjas siekia kreipdamasis į teismą – nuobaudos panaikinimo. Be to, pareiškėjas tiksliai nurodė, kokiu sprendimu ši nuobauda jam buvo paskirta, detalizavo, kodėl su paskirtąja nuobauda nesutinka, pažymėjo, jog nesutikdamas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimu jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, pabrėžė, kad su šiuo Kalėjimų departamento sprendimu taip pat nesutinka. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti tiek, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą. Tam tikrų reikalavimų nepareiškimas nelaikytinas skundo trūkumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-15-143/2015). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pareiškėjas nesuformulavo tikslaus prašymo panaikinti administracinį aktą, kuriuo buvo paskirta nuobauda, pripažino skundo trūkumu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas kaip trūkumą nurodė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo skundžiamo akto – Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. direktoriaus nutarimo, o taip pat Kalėjimų departamento sprendimo, o tai reiškia, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas skundu iš esmės ginčija administracinius aktus.

Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto trūkumo, kad prie skundo pareiškėjas nepridėjo Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. direktoriaus nutarimo, o taip pat Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip minėta, pagal ABTĮ reikalavimus prie skundo (prašymo) pridedamas, be kita ko, skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas. Nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Pažymėtina, jog pridedami skundžiami aktai reikšmingi ir nustatant, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi nepraleidęs skundo padavimo termino, t. y. tikrinant, ar atitinkamas aktas yra tikrai yra tos datos, kaip nurodė pareiškėjas.

Pareiškėjas, teikdamas patikslintą 2014 m. rugpjūčio 11 d. skundą (b. l. 10), neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties nurodymą pridėti skundžiamą Alytaus pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. direktoriaus nutarimą ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl to padaryti negali. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino aptarto skundo trūkumo. Pareiškėjas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 49-1866 ir Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2S-3434 pateikė kartu su atskiruoju skundu, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismui šių aktų nepateikė, nes nenorėjo jų siųsti iš Alytaus pataisos namų. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvią, priklausančią nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio ir nelaiko jos objektyvia kliūtimi, dėl kurios pareiškėjas negalėjo pateikti nurodytų aktų pirmosios instancijos teismui anksčiau. Nepaisant to, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas galiausiai teismui pateikė aptartus administracinius aktus, vadovaudamasi protingumo ir proceso operatyvumo principais, teisėjų kolegija, pripažinusi, jog skundo reikalavimas dėl nuobaudos paskyrimo gali būti priimtas nagrinėti, sprendžia, jog netikslinga Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 49-1866 ir Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 2S-3434 nepateikimą ir toliau laikyti nepašalintu skundo trūkumu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 68 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti jį nekaltu ir įpareigoti Kalėjimų departamentą nubausti pareigūnus, kurie apšmeižė pareiškėją, teisėjų kolegija pažymi, jog šių reikalavimų pradiniame 2014 m. liepos 19 d. skunde pareiškėjas nereiškė. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje dėl šių reikalavimų pasisakė, kad minėti reikalavimai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog kai teismas nustato, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kurio administraciniai teismai apskritai nenagrinėja, teismas turi pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo G. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė