eA-977-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-977-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02224-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 26; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. V. E. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo 2013 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. PNU-T-13-00501; VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1/2014; Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-69/02-2014).

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2004 m. vykdo ekologinio ūkininkavimo veiklą. VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialas 2013 m. liepos 17 d. atliko jo ekologinio ūkio kasmetinę patikrą ir jo ūkį sertifikavo, tuo pripažindamas, kad 2013 metais jo ūkyje išaugintas derlius atitinka ekologiniam ūkininkavimui keliamus reikalavimus ir gali būti realizuotas kaip ekologiškas, buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinamasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialas 2013 m. spalio 16 d. atliko papildomą ūkio patikrinimą ir konstatavo, kad lauke Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) jis pasėjo žieminius kviečius, dalį lauko nupurškė sintetiniu herbicidu „Reindžer“, matosi parudavęs varputis ir kitos žolės, purkšta rugsėjo mėn., lauke Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) pasėti žieminiai kvietrugiai yra beicuoti sintetiniu beicu „Maxim“, grūdai nudažyti raudonai ir dėl to skundžiamu 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. PNU-T-13-00501 jo ūkiui pritaikė V lygio neatitiktį – ūkio nesertifikavimą, nutraukė 2013 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. SUT-T-10-00651, panaikino nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimus. Pakartotiniame patikrinime nustatyti jo padaryti ekologinio ūkininkavimo taisyklių pažeidimai yra susiję su jo veiksmais, nukreiptais į 2014 metų derlių: žemės sklypo nupurškimas chemikalais bei beicuotų kvietrugių pasėjimas 2013 metų rudenį. Jo padaryti pažeidimai neturi jokio tiesioginio poveikio 2013 metų derliui, kurio atitikimas ekologinio ūkininkavimo taisyklėms patvirtintas 2013 m. liepos 17 d. patikrinimo metu.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2013 m. spalio 16 d. pareiškėjo ūkyje buvo atlikta papildoma patikra tikslu įsitikinti, ar nėra ūkyje naudojamos sintetinės medžiagos ekologiniuose laukuose. Pareiškėjas pripažino, kad panaudojo preparatą „Maxim“, kurio veiklioji medžiaga fludijoksonilas. Šiais savo aktyviais, sąmoningais veiksmais pareiškėjas pažeidė esminius ekologinio ūkininkavimo principus. Už pareiškėjo ūkyje nustatytą pažeidimą – neleistinų medžiagų panaudojimą yra numatyta vienintelė priemonė – nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, tad jokios alternatyvos nėra leistinos ir galimos pagal Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05) 9 leidimo A priedą, patvirtintą 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36. Nuo Sutarties nutraukimo dienos ir anuliavus patvirtinamąjį dokumentą ir nutarimo išrašą, pareiškėjui nebetaikoma sertifikavimo įstaigos kontrolė, todėl likusi produkcija nebegali būti parduodama kaip ekologinė, nes nėra kontroliuojamos jos tolimesnės sandėliavimo bei atsekamumo sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 30 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SUT-T-10-00651 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjas (užsakovas) užsakė, kad atsakovas (vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei pareiškėjo vykdoma veikla atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas 2013 m. liepos 17 d. atliko pareiškėjo ūkio patikrą bei 2013 m. rugsėjo 12 d. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinamąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2013 m. spalio 16 d. atliko pareiškėjo ūkio papildomą patikrą ir nustatė, kad lauke Nr. 1 7 ha pasėta beicuota sintetiniu beicu „Maxim“ žieminių kvietrugių sėkla, lauko Nr. 2 3,70 ha dalis nupurkšta sintetiniu herbicidu, kurio veiklioji medžiaga glifosatas. 2013 m. spalio 22 d. buvo priimtas nutarimas Nr. PNU-T-13-00501 – ūkio nesertifikavimas, Sutartis nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. išduoti patvirtinamasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustojo galioti. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri priėmė 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1/2014. Pareiškėjas su 2014 m. vasario 19 d. skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 3R-110(AG-69/02-2014) jo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Reglamento Nr. 889/2008 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 A priede nustatyta, kad V lygio poveikio priemonė vertinamos rūšies/srities/ūkio dalies/ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui/gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įranga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio/įmonės apžiūrai. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 A priedo 25 punkte nustatyta, kad ūkyje nustačius sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimą sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje, taikomas ūkio nesertifikavimas. Poveikio priemonė taikoma, jeigu patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos.

Sutarties 2.1.1. punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį užsakovas įsipareigoja nuo prašymo dėl ekologinės gamybos sertifikavimo pateikimo dienos laikytis Reglamentų, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Vykdytojo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų. Bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovui 2013 m. spalio 16 d. atlikus pareiškėjo ūkio papildomą patikrą buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo ūkyje panaudojo „glifosatą“ ir beicą „Maxim“, kurie nėra įvardinti Reglamento Nr. 889/2008 II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Pareiškėjas patvirtino naudojęs ekologinėje gamyboje neleistinas chemines medžiagas. Atsižvelgus į nustatytus pažeidimus pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta V lygio neatitiktis – ūkio nesertifikavimas – dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo, kadangi jis atsakovo neinformavo apie jo teigiamą ekologinių ginčo laukų keitimą į įprastinius. Pažymėjo, kad už pareiškėjo ūkyje nustatytą pažeidimą yra nustatyta tik viena poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas, kitokios poveikio priemonės nustatymas teisės aktuose nėra įtvirtintas, todėl nėra galimas. Taigi, atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Sutarties 5.3. punktu, įtvirtinančiu, kad vykdytojas turi teisę nutraukti Sutartį Užsakovui pažeidus šios sutarties 2.1.1. – 2.1.10. punktuose nurodytus įsipareigojimus, nutraukė su pareiškėju sudarytą Sutartį, nustatęs Sutarties 2.1.1. punkto pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą ir konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas V. E. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tekinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė esminius argumentus, kodėl jis nesutiko su atsakovo priimtu administraciniu aktu. Vieninteliu argumentu, kodėl nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėjas nurodė, kad toks nutarimas, kuriuo yra panaikinamas jam išduoto dokumento galiojimas, yra nukreiptas į 2013 m. derlių, kuris yra surinktas, pagamintas ir laikomas ekologiškai, o jo padaryti ekologinio ūkininkavimo pažeidimai yra nukreipti ir galėtų paveikti tik 2014 metų derlių.

Atkreipia dėmesį, kad pirminiame skunde pareiškėjas neginčijo tos dalies sprendimo, kuriuo jam buvo pritaikyta sankcija – ūkio nesertifikavimas ir sutarties nutraukimas. Jis ginčijo tik patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimą. Tačiau teismas kelis kartus reikalavo jį tikslinti, kol galutiniame skundo variante atsirado ir reikalavimas panaikinti sprendimą dėl ūkio nesertifikavimo bei įtraukti į ginčą antru atsakovu juridinio asmens filialą, kuris neturi savarankiško teisnumo ir veiksnumo. Taigi, šiuo atveju, teismas sprendime privalėjo pasisakyti, kodėl atsakovo sprendimas, kuriuo yra panaikinamas patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai buvo vienintelis skundo argumentas. Užuot tai padaręs teismas į sprendimą perkėlė tik atsakovo atsiliepimo fragmentus, konstatavo pažeidimo faktą (dėl to pareiškėjas nesiginčijo) ir patvirtino, kad ūkio nesertifikavimas yra vienintelė sankcija už tokį pažeidimą, o paties ginčo, dėl ko pareiškėjas kreipėsi, iš esmės nesprendė.

Toks nemotyvuotas teismo sprendimas bei tas faktas, kad teismas kelis kartus reikalavo tikslinti skundą rodo, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę arba ją suprato klaidingai. Esant tokioms aplinkybėms laiko, kad toks teismo sprendimas, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

Nurodo, jog ginčas yra kilęs dėl to, kad pareiškėjo 2013 metais nuimtas ekologinis derlius buvo pripažintas neekologišku vien dėl to, kad pareiškėjas 2013 m. rudenį jau nuėmus ir susandėliavus derlių kelis laukus patręšė neekologiškomis trąšomis ir užsėjo neekologiškomis sėklomis. Dalyje lauko jau pasibaigus ekologinio ūkininkavimo programos terminui (žemės ūkyje ūkininkavimo metais laikomi ne kalendoriniai, o sėjos ir derliaus nuėmimo metai), pareiškėjas apsisprendė dalį laukų pagal jų savininkų pageidavimus išimti iš ekologinio ūkininkavimo ir juose pradėti paprastą žemdirbystę. Pareiškėjo pažeidimo esmė buvo ta, kad apie tai jis laiku nepranešė atsakovui, kaip institucijai, kuri yra atsakinga už šios veiklos priežiūrą. Atsakovas įvertinęs tokį pažeidimą pritaikė ne tik ūkio nesertifikavimą, bet ir panaikino patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris leido parduoti 2013 m. derlių kaip ekologišką ir gauti išmokas pagal Ekologinio ūkininkavimo programą, galiojimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal galiojantį reglamentavimą, jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai būtų proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Atkreipia dėmesį, kad į šiuos argumentus atsakovas savo atsiliepime į skundą, nieko neatsikirto ir tik teismo posėdžio metu į klausimą kaip patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas yra susijęs su padarytu pažeidimu, kuris savo esme yra nukreiptas į 2014 metus, atsakovo atstovas paaiškino, kad nustatę tokį pažeidimą jie nutraukia sutartį ir nebevykdo kontrolės. Teigia, jog toks atsakovo požiūris į sutarčių vykdymą bei teisės taikymą yra neteisingas ir ydingas. Sutartis, kol ji nėra nutraukta, turi būti vykdoma. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir atsakovo sprendimą nesertifikuoti ūkio bei nutraukti sutartį nustatyta tvarka apskundė, todėl tas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo srityje yra būtina laikytis ir proporcingumo principo. Šiuo atveju akivaizdu, kas skundžiami sprendimai yra akivaizdžiai neproporcingi ir pareiškėjui sukelia neproporcingas neigiamas pasekmes: a) atima teisę toliau kurį laiką ūkininkauti ekologiškai; b) ekologiškai užaugintą produkciją, kurios auginimo kaštai yra labai brangūs, paverčia neekologiška, kas lemia tai, kad pareiškėjas patiria finansinių nuostolių; c) pareiškėjas netenka teisės į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir patikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde neginčija faktinių aplinkybių dėl panaudotų sintetinių medžiagų ekologiniame ūkyje. Naudodamas neleistinas chemines medžiagas ekologinėje gamyboje, pažeisdamas Sutarties nuostatas, savo aktyviais, sąmoningais veiksmais pareiškėjas pažeidė esminius ekologinio ūkininkavimo principus, tikslus.

Remiasi Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 preambule, kurioje nustatyta, kad „Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus“. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnio a punkte pateikta sąvoka apibrėžta ekologinės gamybos apimtis: „ekologinė gamyba – gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos paruošimo ir platinimo etapais“. Taigi, sąvoka „ekologinė gamyba“ suvokiama kur kas plačiau.

Pažymi, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimas, atsakovo manymu, yra visiškai pagrįstas, motyvuotas, sprendime aiškiai pasisakyta dėl esminių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl naikinti jo pagrindo nėra.

Pareiškėjas, pats pripažindamas neleistinų medžiagų panaudojimo faktą jo vykdomoje ekologinėje gamyboje ir apeliaciniame skunde pabrėždamas, jog žino ir supranta, kad ūkio nesertifikavimas yra vienintelė sankcija už tokį pažeidimą, neakcentuoja, jog tuo yra pažeidžiami vartotojų, siekiančių įsigyti ekologišką produktą interesai.

Pažymi, jog Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia į šio reglamento 27 straipsnio 5 dalies nuostatas ir į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams; į priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų. Žemės ūkio ministerija, pavesdama VšĮ „Ekoagros“ vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad būtent pastaroji gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimas, kuriuo panaikinti ekologinės gamybos ūkiui išduotas patvirtinamasis dokumentas bei nutarimo išrašas, asmuo informuotas, kad nutraukiama sutartis, o ūkiui išduoti patvirtinamieji dokumentai nustoja galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos, savo esme atitinka Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nes asmuo netenka teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutraukiama sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012.) Teismas taip pat yra nurodęs, kad VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. VšĮ „Ekoagros“ patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012).

Pažymi, kad Reglamento Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pateikia patvirtinamuosius dokumentus bet kuriam ūkio subjektui, kiniam taikoma jų kontrolė ir kuris savo veiklos srityje atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Reglamento reikalavimų, ko neneigia ir pats, tiek dėl panaudojimo neleistinų medžiagų ekologiniame ūkyje, tiek dėl nepranešimo atsakovui apie ketinimą dalyje laukų nebevykdyti ekologinio ūkininkavimo, o pereiti prie įprastos žemdirbystės. Be to, sertifikavimo įstaigos kontrolė buvo nutraukta, ko pasėkoje panaikintas patvirtinamasis dokumentas. Atkreipia dėmesį, kad „valstybės narės užtikrina, kad bet kuris ūkio subjektas, kuris laikosi šio reglamento taisyklių ir kuris moka pagrįstą mokestį, prisidėdamas prie kontrolės išlaidų, turėtų teisę, kad jam būtu taikoma kontrolės sistema“ (Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 4 dalis). Kontrolės taikymas pareiškėjui nutrauktas, nesilaikius teisės aktų nuostatų.

Pažymi, kad kaip pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, griežčiausia priemonė atitinka tikslus, kurių yra siekiama bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Akcentuoja, jog ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento 4 straipsnis). Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013). Už pareiškėjo ūkyje nustatytą pažeidimą yra numatyta vienintelė priemonė – nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, tad jokios alternatyvos nėra leistinos ir galimos. Nuo Sutarties nutraukimo dienos ir anuliavus patvirtinamąjį dokumentą ir nutarimo išrašą, pareiškėjui nebetaikoma sertifikavimo įstaigos kontrolė, todėl likusi produkcija nebegali būti parduodama kaip ekologinė, nes nėra kontroliuojamos jos tolimesnės sandėliavimo bei atsekamumo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo 2013 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. PNU-T-13-00501, VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 1/2014 ir VAGK 2014 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 3R-110(AG-69/02-2014) teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ ir V. E. 2010 m. balandžio 30 d. sudarė sutartį Nr. SUT-T-10-00651, kuria pareiškėjas (užsakovas) užsakė, kad atsakovas (vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei pareiškėjo vykdoma veikla atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus (1.1 p.). Atsakovas 2013 m. liepos 17 d. atliko pareiškėjo ūkio patikrą bei 2013 m. rugsėjo 12 d. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinamąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 16 d. atsakovas atliko pareiškėjo ūkio papildomą patikrą ir nustatė, kad lauke Nr. 1 7 ha pasėta beicuota sintetiniu beicu „Maxim“ žieminių kvietrugių sėkla, lauko Nr. 2 3,70 ha dalis nupurkšta sintetiniu herbicidu, kurio veiklioji medžiaga glifosatas. 2013 m. spalio 22 d. buvo priimtas nutarimas Nr. PNU-T-13-00501, kuriame nurodyta taikyti poveikio priemones: V lygio neatitiktis – vertinamo ūkio ir produkcijos nesertifikavimas, nutarta ekologinės gamybos ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugsėjo 12 d. išduotus patvirtinamąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) anuliuoti. VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialas 2013 m. spalio 22 d raštu Nr. LSK-T-13-13056 „Dėl ūko nesertifikavimo ir sutarties nutraukimo“ informavo, kad 2013 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. PNU-T-13-00501 pareiškėjo ūkiui taikoma V lygio neatitiktis – ūkio nesertifikavimas, Sutartis nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. išduoti patvirtinamasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustojo galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos (2013 m. spalio 22 d., Nr. PNU-T-13-00501). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri priėmė 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1/2014, kuriuo paliko galioti VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. PNU-T-13-00501 priimtą sprendimą – viso ūkio nesertifikavimą ir 2010 m. balandžio 30 d. su pareiškėju sudarytos sutarties Nr. SUT-T-10-00651 nutraukimą. Pareiškėjas su 2014 m. vasario 19 d. skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 3R-110(AG-69/02-2014) jo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės tvirtina, jog nesutinka su atsakovo sprendimu tuo aspektu, kad juo yra panaikinamas patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas, kurio galiojimas yra nukreiptas į 2013 m. derlių, kuris yra surinktas, pagamintas ir laikomas ekologiškai, o jo padaryti ekologinio ūkininkavimo pažeidimai yra nukreipti ir galėtų paveikti tik 2014 metų derlių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 2.1.1. punktu pareiškėjas įsipareigojo nuo prašymo dėl ekologinės gamybos sertifikavimo pateikimo dienos laikytis Reglamentų, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų. Sutarties 2.2.6 punkte numatytas atsakovo (vykdytojo) įsipareigojimas nustatytais terminais išduoti ekologinę gamybą patvirtinamąjį dokumentą, jei pareiškėjo (užsakovo) vykdoma veikla atitinka Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“, kuri nurodyta kaip kontrolės įstaiga, pareiškėjo ūkiui 2013 m. rugsėjo 12 d. išdavė: patvirtinamąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kas yra sertifikuota vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.) 4 punktu, ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – tai nukrypimas nuo reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų. Taisyklių 25 punktas numato, kad pasikeitus laukų plotams ir (ar) gamybos apimčiai, produkcijos statusui, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitų gamybos pokyčių, taip pat pažeidus reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, ekologine gamyba užsiimantis ūkio subjektas privalo per 5 darbo dienas apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą, o sertifikavimo įstaiga atitinkamai ūkio subjektui taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).

VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos (2013 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-18 redakcija) Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) priede A nurodyta, jog V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įranga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai.

Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte nurodyta vertinama sritis – sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje. Numatyta poveikio priemonė kiekvieną kartą – ūkio nesertifikavimas. Nurodyta, jog poveikio priemonė taikoma, jei patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos.

2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 834/2007) 12 straipsnyje yra įtvirtintos augalų produktų gamybos taisyklės. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas; Reglamentas Nr. 889/2008) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai.

Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina , kad pareiškėjo ūkio papildomo tikrinimo metu (2013 m. spalio 16 d.) buvo nustatytas beicuotos sėklos, pesticidų panaudojimas sertifikuojamo ūkio dalyje, lauke Nr. 1 7 ha ir lauko Nr. 2 3,70 ha dalyje. Atsakovas konstatavo, kad šios rastos medžiagos nėra įvardintos Reglamento Nr. 889/2008 II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje (b. l. 23–24). Taigi, papildomo patikrinimo metu atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo sertifikuojamame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami produktai, t. y. pareiškėjas nesilaikė Reglamente Nr. 834/2007 bei Reglamente Nr. 889/2008 įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, jog pažeidimo fakto neginčijo ir pareiškėjas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, atsakovas, nustatęs Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte numatytą neatitiktį, pagrįstai taikė nurodytą poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą.

Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog atsakovas, nustatęs tokį pažeidimą, pritaikė ne tik ūkio nesertifikavimą, bet ir panaikino patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Pažymėtina, kad nors Nutarime Nr. PNU-T-13-00501 yra nutarta ekologinės gamybos ūkiui 2013 m. rugsėjo 12 d. išduotus patvirtinamąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) anuliuoti, iš VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 22 d. rašte Nr. LSK-T-13056 pateiktos informacijos matyti, jog šie dokumentai nustojo galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 22 d.

Reglamento Nr. 834/2007 29 straipsnyje numatyta, kad Reglamento 27 straipsnio 4 dalyje nurodytos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pateikia patvirtinamuosius dokumentus bet kuriam ūkio subjektui, kuriam taikoma jų kontrolė ir kuris savo veiklos srityje atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodomas bent jau ūkio subjektas ir produktų rūšis ar asortimentas bei galiojimo laikotarpis. Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimas, kuriuo panaikinti ekologinės gamybos ūkiui išduotas patvirtinamasis dokumentas bei nutarimo išrašas, asmuo informuotas, kad nutraukiama sutartis, o ūkiui išduoti patvirtinamieji dokumentai nustoja galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos, savo esme atitinka Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nes asmuo netenka teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutraukiama sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012; 2012 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).

Taigi, nustačius Reglamento reikalavimų nesilaikymą, tam, kad būtų įvykdyta Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti taikoma priemonių visuma, kuri užtikrintų, kad ūkio subjektas negalės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pareiškėjo vykdoma veikla neatitinka Reglamentų reikalavimų, pagrįstai nustojo galioti (buvo panaikinti) pareiškėjui išduotas patvirtinamasis dokumentas bei nutarimo išrašas, kurie, remiantis Sutarties 2.2.6 punktu, išduodami kai veikla šiuos reikalavimus atitinka. Nors, pareiškėjo teigimu, patvirtinamasis dokumentas leido parduoti 2013 m. derlių kaip ekologišką, o papildomo patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra susiję su veiksmais, nukreiptais į jo 2014 m. derlių, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo palikti galioti patvirtinamąjį dokumentą: remiantis Reglamento Nr. 834/2007 2 straipsnio a punktu, ekologinė gamyba – tai gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais. Taigi, net jei pareiškėjo teiginys, kad 2013 m. derlius buvo nuimtas prieš sintetinių medžiagų panaudojimą, dėl ko buvo konstatuotas Reglamento pažeidimas, būtų teisingas ir pagrįstas, toks derlius bet kokiu atveju negalėtų būti žymimas su ekologinės gamybos metodu susijusiomis nuorodomis, kadangi jis (derlius) turi atitikti ne tik gamybos, bet ir paruošimo bei platinimo etapams taikomus reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo ūkiui pritaikius ūkio nesertifikavimą ir nutraukus Sutartį, sertifikavimo įstaigos kontrolė nutraukiama, dėl ko nebegalima užtikrinti, kad pareiškėjo ūkio produkcija, inter alia ta, kuri pagaminta iki pažeidimo nustatymo, atitinka ekologinės gamybos reikalavimus. Nepanaikinus patvirtinamojo dokumento, pareiškėjui išliktų galimybė naudoti su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas ženklinant ir reklamuojant savo produkciją, kas reikštų Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą pareiškėjo ūkyje nustačius neatitiktį.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ją galima taikyti tik produktams, kuriems nustatytas neatitikimas turi poveikį, ir jeigu tai yra proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms, bei teigia, jog šiuo atveju pareiškėjui sukeliamos neproporcingos pasekmės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė, t. y. ūkio nesertifikavimas, Sutarties nutraukimas, patvirtinamojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojimas, turi poveikį produktams, kuriems ir buvo nustatytas pažeidimas – t. y. produktams, kurie gaminami, ruošiami, platinami ūkyje, kuriame buvo panaudotos neleidžiamos cheminės medžiagos.

Išanalizavus Neatitikčių vertinimo procedūrą matyti, jog ji sudaro prielaidas diferencijuoti ūkio subjektams taikomas poveikio priemones pagal jų daromą įtaką produkcijos ekologiškumui. Tuo tarpu už pažeidimą, kuris aktualus ir nagrinėjamam ginčui, t. y. neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą, yra taikoma griežčiausia poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Minėtoji griežčiausia priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tikslus, kurių yra siekiama bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai.

Akcentuotina, jog ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento 4 straipsnis). Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013).

Pabrėžtina, kad pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punktą (aptikus ekologinėje gamyboje neleidžiamas medžiagas ūkio dalyje ar visame ūkyje) kiekvieną kartą taikoma V poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas, kitų poveikio priemonių taikymo galimybė nėra numatyta. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisingai vadovavosi Neatitikčių vertinimo procedūra ir pritaikė joje konkrečiu atveju vienintelę numatytą poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo 2013 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. PNU-T-13-00501 yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko nėra pagrindo naikinti ir VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1/2014 bei VAGK 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-69/02-2014), kuriais paliktas galioti atsakovo 2013 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. PNU-T-13-00501 priimtas sprendimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Nors teismas atskirai neišskyrė motyvų dėl VšĮ „Ekoagros“ nutarimo Nr. PNU-T-13-00501 teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad nuo jo priėmimo nustojo galioti ir patvirtinamasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, tik pritaikius visas dėl skundžiamu nutarimu taikytas priemones, bus įgyvendintos Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, darytina išvada, jog teismas, motyvuotai pagrindęs ūkio nesertifikavimo taikymą, iš esmės tinkamai pagrindė ir kitų kartu kylančių pasekmių atsiradimą.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė