A-493-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-493-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00771-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkė), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. M. skunde ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. patikslintame skunde teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP2-2 ir Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-201 „Dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano patvirtinimo”, priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (I t., b. l. 20–24).

2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP2-2 (I t., b. l. 86a).

Patikslintame skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame 2014 m. balandžio 25 d. (II t., b. l. 2–5) pareiškėjas L. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano patvirtinimo” dalį, kurioje patvirtintas žemės sklypo „Pagrindiniame brėžinyje. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai” pažymėto „4c”, detalusis planas, priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 2−7; 20−24) nurodė, kad yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-322, 2005 m. rugsėjo 29 d. (registro Nr. 006293001049), buvo suplanuotas privažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) „D“ kategorijos gatve, o į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu. 2012 m. birželio 28 d.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-201 patvirtintu detaliuoju planu minėtas privažiavimas į žemės sklypus buvo pakeistas, nustatant, kad planuojamame žemės sklype, pažymėtame Nr. 4, projektuojamas kelio servitutas, plane pažymėtas S25, leidžiantis privažiuoti prie įregistruotų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad į suformuotą žemės sklypą Nr. 4 patenkama iš ankstesniu detaliuoju planu suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio (D kategorijos gatvė), t. y. nebuvo kliūčių palikti ankstesniu detaliuoju planu numatytą privažiavimą į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Detaliuoju planu numatytas kelio servitutas reiškia, kad į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą bus galima patekti tik per karinę teritoriją (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 2 str. 9 d.). Esminis karinės teritorijos režimo aspektas yra tai, kad karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams;

Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai) (KASOKTĮ 3 str. 3 d.). Dėl tokio teisinio reguliavimo pareiškėjo galimybės patekti ir naudoti žemės sklypą bus apribotos, patekimas į žemės sklypą užims daugiau laiko (būtinas suderinimas su karinio vieneto vadovybe) ir reikalaus papildomų sąnaudų (krovinio apžiūra, iškrovimas, pakrovimas), o tam tikrais atvejais patekimas į žemės sklypą apskritai gali būti uždraustas (priklausomai nuo karinio vieneto budrumo lygio).

Dėl karinės teritorijos režimo ypatumų pareiškėjui priklausančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė ir galimybė naudoti pagal paskirtį gerokai sumažės, dėl to pareiškėjas patirs nuostolių. Ankstesniu detaliuoju planu nustatytas patekimo į minėtą žemės sklypą būdas leido tokių nuostolių išvengti. Teigė, kad buvo reali galimybė detaliuoju planu suplanuoti kitokius privažiavimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) sprendinius, be esminės žalos suformuoto žemės sklypo Nr. 4 valdytojams. Tai patvirtina „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano fragmentas su galimų ir suprojektuotų privažiavimų prie sklypų (duomenys neskelbtini) schema“.

Šioje schemoje siūlomi privažiavimo į gretimus planuojamai teritorijai žemės sklypus būdai tiek suformuotąjį detaliajame plane žemės sklypą Nr. 4, tiek gretimus žemės sklypus leistų vienodai efektyviai naudoti pagal jų pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų paskirtį, o tai atitinka ir viešąjį interesą. Pažymėjo, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Vienpusiškai pagerinant suformuoto žemės sklypo Nr. 4 naudojimo sąlygas, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus, susijusius su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimu, teritorijų planavimo tikslai nebuvo pasiekti. Teigė, jog pareiškėjo teisių pažeidimas yra neproporcingas siekiamiems detaliojo planavimo tikslams. Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 26 d. pateikė planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano“.

Savo pasiūlymuose nurodė, kad privažiavimas naudojantis kelio servitutu, atsižvelgiant į teritorijos, per kurią privažiuojama, režimą, dėl kurio reikėtų į sklypą patekti per oro uosto kontrolės postą, trukdys ir ribos sklypo naudojimą pagal numatytą naudojimo būdą. Taip pat pažymėjo, kad dėl sklypo (duomenys neskelbtini) yra išduotos projektavimo sąlygos, rengiamas sandėlio projektas. Pakeitus galiojančio detaliojo plano sprendinius sklypo savininkai patirs didelius nuostolius. Siūlomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja anksčiau patvirtintam detaliajam planui.

Pareiškėjas planavimo organizatoriui siūlė, kad patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) būtų numatytas iš šiaurės rytų pusės, numatant servitutą per sklypą, pažymėtą detaliajame plane „lg“, o patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) − nustatant servitutą per sklypą (duomenys neskelbtini) ir paliekant dalį detaliajame plane jau numatyto servituto, plane pažymėto „S8“, atkarpoje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Planavimo organizatorius Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir IPD) 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IS-867(1.12) (toliau – planavimo organizatoriaus atsakymas, IPD atsakymas) atsisakė išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, nurodydamas, kad pareiškėjo siūlomus privažiavimus į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus svarstytų Šiaulių miesto savivaldybė, nenurodė savo sprendimo motyvų bei IPD atsakymo apskundimo tvarkos ir terminų.

Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių, nepadavė skundo dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Taip buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 33 straipsnio 2 dalies nuostata. Pareiškėjo teigimu rengiant detalųjį planą nebuvo laikomasi teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių krypčių ir tvarkymo prioritetų. Taip pat rėmėsi TPĮ 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 3 dalimi, ir nurodė, jog kadangi nėra patvirtintas specialusis planas, kuriame būtų numatyta geležinkelio infrastruktūra suformuotame žemės sklype Nr. 4, o Šiaulių miesto bendrajame plane, geležinkelio infrastruktūros suformuotame žemės sklype Nr. 4 išdėstymo klausimai neišspręsti, geležinkelio infrastruktūrai buvo privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (I t., b. l. 48−51) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl privažiavimo į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus apsunkinimo nurodė, jog detaliajame plane, kurį organizavo IPD ir kurį patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu, yra suplanuotas privažiavimas prie visų trijų pareiškėjui priklausančių privačių sklypų − prie sklypo (duomenys neskelbtini) privažiavimas visa išilgine pietinės pusės kraštine, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išilgine rytine kraštine. Pažymėjo, kad yra galimybė turėti papildomą išvažiavimą ir iš sklypo (duomenys neskelbtini) išvažiuoti tiesiai į Pramonės parką, jeigu tam tikslui būtų skirta dalis minėto sklypo (pats šiaurės rytų kampas).

Nurodė, jog pretenzija dėl vieno taškinio pobūdžio privažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), kai jis buvo pakeistas kitu išilginio pobūdžio privažiavimu Šiaulių civilinio oro uosto sklypo sąskaita (būtent ši teritorija detaliuoju plano numatyta perimti iš kariškių ir panaudoti civilinėms reikmėms), nėra pagrįsta. Šiuo atveju Krašto apsaugos ministerijos suformuotas perspektyvinis sklypas nėra paliečiamas, karinis režimas privažiavimams nenustatomas. Pasisakydamas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių nurodė, jog pareiškėjas apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais bei apie viešojo svarstymo su visuomene susirinkimo datą buvo informuotas Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje, dienraštyje „Šiaulių naujienos“ bei asmeniškai pareiškėjui adresuotu 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu.

Viešo susirinkimo, svarstant projektą „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė)“, posėdis įvyko 2011 m. spalio 26 d. Jame dalyvavo pareiškėjo įgaliotas asmuo V. M., kuri pateikė raštišką pasiūlymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, detaliojo plano sprendinių. Į šį pasiūlymą planavimo organizatorius atsakė 2011 m. lapkričio 29 d. raštu, kad patekimas į sklypus (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei.

Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derintų su Šiaulių miesto savivaldybe. Rėmėsi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 punktu, kuris numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento projekto teikiami planavimo organizatoriui, kuriuos jis įvertina ir priima arba atmeta, ir 37 punktu, numatančiu galimybę asmenims, į kurių pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, apskųsti gautus atsakymus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Ta pati nuostata pakartota TPĮ 32 straipsnyje. Aplinkybę, kad planavimo organizatoriaus atsakymą į pateiktą pasiūlymą gavo, skunde patvirtino pats pareiškėjas. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas laiku nereagavo į jo netenkinantį atsakymą motyvuojant teisinių žinių stoka, neturėtų būti teismo pripažinta svarbia, nes, teisės aktai numato būtinybę išnaudoti išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka stadiją, siekiant operatyviau spręsti kilusius ginčus ir juos spręsti dar toje stadijoje, kai ginčo išsprendimas nesukels neigiamų pasekmių arba sukels minimalias pasekmes.

Dėl geležinkelio atšakos nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad planavimo organizatorius neturėjo teisės organizuoti geležinkelio atšakos planavimą. Pažymėjo, kad Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliajame plane jau buvo suplanuotas geležinkelis per visą pramoninio parko ilgį ir ši koncepcija nebuvo keičiama. Tame pačiame plane buvo suplanuota teritorija krovinių terminalui neapibrėžiant krovinių vežimo tipų ir būdų, todėl teiginys, kad čia nebuvo galima projektuoti geležinkelio atšakos, skirtos logistikos tikslams, t. y. krovinių konteinerių perkrovimui iš geležinkelio į autotransportą ir lėktuvus, nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime (I t., b. l. 56−61) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad detaliuoju planu, servitutai yra tik numatomi (projektuojami), o ne nustatomi, jie gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau − ir CK) 4.124 straipsnyje nurodytais būdais. Nors detaliuoju planu nėra numatomas pareiškėjo siūlomas servitutas, tačiau jis neužkerta kelio tokį servitutą nustatyti, jeigu žemės sklypo savininkas Savivaldybė ir pareiškėjas sudarytų atitinkamą susitarimą, servitutas gali būti nustatytas ir teismo sprendimu, tačiau pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė, todėl detaliojo plano panaikinimas pareiškėjo tariamai pažeistų teisių neapgintų.

Pareiškėjo teiginiai dėl karinės teritorijos nepagrįsti, jis nepateikia jokių nuorodų į detaliojo plano sprendinius, kuriuose būtų nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 4 bus priskirtas karinei teritorijai. Priešingai, detaliojo plano aiškinamojo rašto 17 ir 19 lapuose nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams, šiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad šį žemės sklypą planuojama perduoti Savivaldybei, o ne krašto apsaugos funkcijas atliekančiam asmeniui.

Teigė, jog detaliojo plano sprendiniais, nustatant servitutą S25, pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus užtikrinama. Nesutiko ir su teiginiais dėl netinkamo atsakymo į pareiškėjo pasiūlymus. Atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas, atsisakymas nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą nebuvo neišreikštas. Rėmėsi TPĮ 32 straipsnio 1, 2 dalimis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-201/2009; A502-910/2009; A143-2432/2011), kuriose pažymėta, kad minėtoje teisės normoje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Pabrėžė, kad pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo Inspekcijai neskundė. Inspekcijos nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta. Paaiškino, kad detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta planuojama geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo, 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas geležinkelis, ji yra už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribų, todėl nėra detaliojo plano sprendinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime (I t., b. l. 108−110) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog patvirtinus aptariamą detalųjį planą, jis į jam priklausantį žemės sklypą galės patekti tik per karinę teritoriją, nepagrįstas. Ginčo detaliojo plano, aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Ministerija ir Savivaldybė 2009 m. rugsėjo 21 d. pasirašė ketinimų protokolą Nr. 2SU-78 (toliau – ir ketinimų protokolas), kuriame konstatuota, kad Ministerijai jos funkcijoms vykdyti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto parengtame detaliajame plane nustatyta teritorijos dalis (ketinimų protokolo priede pažymėta raide C), priklausanti valstybei ir panaudos pagrindais perduota Ministerijai, nebus reikalinga, todėl detaliuoju planu formuoja atskirą žemės sklypą. Taigi, žemės sklypas C (Nr.

4) formuojamas atskiru sklypu, o detaliojo plano sprendiniais nustatant servitutą S25, pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus iš esmės užtikrinama. Minėtu dokumentu taip pat susitarta, kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypo (C) įteisinimą patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį, o įteisinus A ir 3, teritorija C tampa laisva valstybine žeme; patvirtinto detaliojo plano pagrindu Ministerija teikia Vyriausybei nutarimo dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo projektą (priede teritorijos pažymėtos A ir B).

Nesutiko ir su argumentu dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus, IPD atsakyme, pareiškėjas informuotas, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą, atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Savivaldybe. Rėmėsi TPĮ 32 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo ikiteismine tvarka neskundė.

Apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir Kariuomenė) atsiliepime (I t., b. l. 97–100) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad aptariamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Todėl pareiškėjo teiginys, jog žemės sklypas Nr. 4 priskirtas karinei teritorijai, yra nepagrįstas. Nurodė, kad IPD 2011 m. lapkričio 29 d. raštu nepateikė atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, o atsakė, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris, parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Savivaldybe. Pažymėjo, kad Savivaldybė 2011 m. lapkričio 18 d. raštu informavo IPD, kad detaliojo plano sprendiniuose yra pasiūlyta galimybė prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) privažiuoti iš pietinio sklypo pusės servitutiniu privažiavimu, kuris nustatytas planuojamame sklype Nr. 4, naudotis visiems besiribojantiems su juo sklypams. Paaiškino, jog privažiavimo servitutas iš šiaurės naikinamas dėl numatomo sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungimo logistikos reikmėms, nes servituto buvimas trukdytų normaliai suformuoto sklypo eksploatacijai pagal numatytą paskirtį. Pažymėjo, kad kaip nurodė Inspekcija, jos nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta, Inspekcija nenustatė ir kitokių visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese pažeidimų, apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP2-2 (b. l. 86a) nutraukė, nes pareiškėjas atsisakė skundo ir nėra ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, likusią dalį pareiškėjo patikslinto skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano patvirtinimo” dalies, kuria patvirtintas žemės sklypo, „Pagrindiniame brėžinyje. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimai” pažymėto „4c”, detalusis planas, panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad servitutas nebuvo nustatytas, o tik suprojektuotas. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išsakyta pozicija, kad servituto S25 numatymas detaliajame plane neužkerta pareiškėjui galimybės nustatyti kitokį servitutą pagal atskirą žemės sklypo savininko (Šiaulių miesto savivaldybės) ir pareiškėjo susitarimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo motyvus, susijusius su privažiavimu į pareiškėjui nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atkreipė dėmesį, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. Ketinimų protokolu dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos plėtros Krašto apsaugos ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė, konstatuodami ministerijos siekį eksploatuoti tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą NATO reikmėms ir būtinumą pritaikyti jo infrastruktūrą civilinių orlaivių skrydžiams organizuoti, susitarė bendradarbiauti ir įsipareigojo imtis veiksmų, tarp kurių ministerijai konstatavus, kad jos funkcijoms vykdyti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto parengtame plane numatyta teritorijos dalis (ketinimų protokolo priede pažymėta raide C), priklausanti valstybei ir panaudos pagrindais perduota KAM, nebus reikalinga, todėl detaliuoju planu formuoja atskirą žemės sklypą. Savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina parengtą tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą, formuojami du sklypai (priede vienas pažymėtas A ir B, antras – C). Savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypo (priede pažymėto raide C) įteisinimą patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį (įteisinus A ir B teritorijas, teritorija C tampa laisva valstybine žeme). Vadovaudamasi NATO reikalavimais, savivaldybė aptveria raide C pažymėtos teritorijos dalį, kuri ribojasi su teritorija, priede pažymėta A ir B, ir perkelia kontrolės postą į oro uosto teritoriją. Susipažinus su ginčijamu detaliuoju planu, jo aiškinamuoju raštu, konstatuota, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. Ketinimų protokole dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos plėtros įvardijama teritorija pažymėta raide C detaliajame plane žymima žemės sklypu Nr. 4 (pareiškėjas kelia ginčą dėl detaliojo plano dalies, pažymėtos „4c“). Iš ginčijamo detalaus plano aiškinamojo rašto matyti, jog suformuotam žemės sklypui Nr. 4 nustatomas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.

Iš bylos medžiagos matyti, jog planavimo organizatorius išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą pasiūlymą dėl detaliojo plano į jį neatsižvelgė ir apie tai pranešė pareiškėjui, dėl to padaryta išvada, kad planavimo organizatorius iš esmės Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos procedūros nepažeidė.

Nustatyta, kad Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. IS-867(1.12) nenurodoma apskundimo tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, planavimo organizatoriaus atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyto reikalavimo, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūra galėtų būti pripažinta neteisėta. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas sužinojęs apie šį pažeidimą galėjo prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. IS-867(1.12) ginčyti teisme arba šios procedūros teisėtumą ginčyti teismui skundžiant sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, tačiau pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad „Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atsisakymas atlikti veiksmus, įformintas 2011 m. lapkričio 29 d. Nr.IS-867 (1.12) raštu, turėtų būti panaikintas ir atsakovas turėtų būti įpareigotas išnagrinėti L. M. 2011 m. spalio 26 d. pasiūlymus dėl „Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano“ neformuluojant konkretaus ABTĮ 88 straipsnyje numatyto skundo reikalavimo. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas procedūros teisėtumą ginčija skųsdamas galutinio detaliojo planavimo procedūros sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo dalį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apskundimo tvarkos nenurodymas Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. IS-867(1.12) nelaikytinas esminiu pažeidimu, apribojusiu pareiškėjo teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, jog geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo ir 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, ginčijamo detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais, tai yra Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliuoju planu, suplanuotas geležinkelis. Taigi šis geležinkelis yra ne byloje ginčijamo detaliojo plano, o Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliojo plano sprendinys, dėl to argumentai, susiję su šiuo sprendiniu, nevertintini.

III. Pareiškėjas L. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 53–54), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad servituto S25 numatymas detaliajame plane neužkerta pareiškėjui galimybės nustatyti kitokį servitutą pagal atskirą žemės sklypo savininko (Šiaulių miesto savivaldybės) ir pareiškėjo susitarimą. Apelianto manymu, tokia galimybė nepaneigia fakto, kad pareiškėjo teisė į sąžiningą ir teisingą interesų dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinimą buvo pažeista.

Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atlikti ginčijamo sprendimo dalies ekonominio tikslingumo vertinimą, nes skundžiamu administraciniu aktu nustatoma šalių teisių ir pareigų disproporcija, o tai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų, o taip pat pažeidžia konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principus.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 68–70).

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Mano, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė vertinti šį pareiškėjo argumentą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, manydamas, jog nėra derinami jo interesai dėl teritorijų planavimo sąlygų, nesinaudojo teisės aktų jam suteikta teise skųsti jo netenkinančio atsakymo ar sprendimo, neišnaudojo galimybės ginčą spręsti išankstinėje ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijoje, todėl negalima sutikti su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai rengiant detalųjį planą ir derinant pareiškėjo interesus. Be to, servituto S25 numatymas detaliajame plane neužkerta pareiškėjui galimybės nustatyti kitokį servitutą pagal atskirą žemės sklypo savininko (Šiaulių miesto savivaldybės) ir pareiškėjo susitarimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 59–60) remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 63–65) remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė ginčijamo Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-201 neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201 (I t., b. l. 11–13) patvirtinto tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano dalies, kuria patvirtintas žemės sklypo „Pagrindiniame brėžinyje. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai”, pažymėto “4c”, detalusis planas.

Skundžiamu aktu buvo pakeistas privažiavimas prie pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomų trijų žemės sklypų Šiaulių mieste, nustatant, kad planuojamame žemės sklype, pažymėtame Nr. 4, projektuojamas kelio servitutas, plane pažymėtas S25, leidžiantis privažiuoti prie įregistruotų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Privažiavimas į pareiškėjo žemės sklypus buvo suplanuotas Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d.sprendimu Nr. T-322 (į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) „D“ kategorijos gatve, o į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir nustatant kelio servitutą). Pareiškėjo teigimu, 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201 patvirtintu detaliuoju planu numačius kelio servitutą, į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą bus galima patekti tik per karinę teritoriją, todėl pareiškėjo galimybės patekti ir naudoti žemės sklypą bus apribotos, dėl karinės teritorijos režimo ypatumų pareiškėjui priklausančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė ir galimybė naudoti pagal paskirtį gerokai sumažės, dėl to pareiškėjas patirs nuostolių.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. pateikė planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste (Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė) detaliojo plano. Savo pasiūlymuose nurodė, kad privažiavimas naudojantis kelio servitutu, atsižvelgiant į teritorijos, per kurią privažiuojama, režimą, dėl kurio reikėtų į sklypą patekti per oro uosto kontrolės postą, trukdys ir ribos sklypo naudojimą pagal numatytą naudojimo būdą. Taip pat pažymėjo, kad dėl sklypo (duomenys neskelbtini) yra išduotos projektavimo sąlygos, rengiamas sandėlio projektas. Pakeitus galiojančio detaliojo plano sprendinius sklypo savininkai patirs didelius nuostolius. Siūlomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja anksčiau patvirtintam detaliajam planui. Pareiškėjas planavimo organizatoriui siūlė, kad patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) būtų numatytas iš šiaurės rytų pusės, numatant servitutą per sklypą, pažymėtą detaliajame plane „1g“, o patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) − nustatant servitutą per sklypą (duomenys neskelbtini) ir paliekant dalį detaliajame plane jau numatyto servituto, plane pažymėto „S8“, atkarpoje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Planavimo organizatorius Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir IPD) 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. IS-867(1.12) (I t., b. l. 10) informavo pareiškėją, kad patekimas į sklypus (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gali būti numatomas tik per atidalinamą žemės sklypą, kuris parengus Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, todėl visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių pasiūlyta derinti su savivaldybe. Šiame IPD rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių, nepadavė skundo dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, ir mano, kad taip buvo iš esmės pažeistos jo teisės, teritorijų planavimo, derinimo procedūros. Pareiškėjo teigimu rengiant detalųjį planą nebuvo laikomasi teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių krypčių ir tvarkymo prioritetų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantas teigdamas, kad detaliojo plano rengimo metu buvo netinkamai nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptis ir tvarkymo prioritetai bei kad detaliojo plano sprendiniai nukrypsta nuo koncepcijos nustatymo stadijoje nustatytų krypčių, šių savo teiginių nei savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė jokiais argumentais, todėl paminėti pareiškėjo argumentai teismo atmestini.

Kaip nustatyta, servitutas S25 buvo tik suprojektuotas, tačiau pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad servituto S25 numatymas detaliajame plane neužkerta pareiškėjui galimybės nustatyti kitokį servitutą pagal atskirą žemės sklypo savininko (Šiaulių miesto savivaldybės) ir pareiškėjo susitarimą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais dokumentais padarė išvadą, jog suformuotam žemės sklypui Nr. 4 nustatytas teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis paneigia pareiškėjo argumentus dėl šiam sklypui taikomo karinės teritorijos režimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus: Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 21 d. Ketinimų protokolą dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos plėtros (I t., b. l. 74–75), detaliojo plano medžiagą (I t., b. l. 78) ir jo aiškinamąjį raštą (I t., b. l. 63–73), konstatuoja, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.

Teismas padarė išvadą, kad planavimo organizatorius išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. spalio 26 d. pateiktą pasiūlymą, į jį neatsižvelgęs ir apie tai pranešęs pareiškėjui 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IS-867(1.12), iš esmės Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos procedūros nepažeidė.

Apelianto nuomone, buvo pažeista TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, kurioje įtvirtintas vienas iš teritorijų planavimo tikslų – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija Nr. XI-995, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 32 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos motyvuotas atsakymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad TPĮ 32 straipsnyje aptariami pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi. Tačiau planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija privalo laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Remiantis nustatytu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas procedūros teisėtumą ginčija skųsdamas galutinio detaliojo planavimo procedūros sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo dalį, darytina išvada, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nors IPD 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. IS-867(1.12) nenurodoma apskundimo tvarka, šis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyto reikalavimo pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūra galėtų būti pripažinta neteisėta.

Pareiškėjo argumentai, susiję su geležinkelio linijos atšaka, einančia ties šiaurine 1 sklypo ir 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, pagrįstai teismo nebuvo vertinami, nes šis geležinkelis yra ne byloje ginčijamo detaliojo plano, o Industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliojo plano sprendinys.

ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl pareiškėjo patikslintame skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) nurodyti motyvai, susiję su ginčijamo sprendimo dalies ekonominio tikslingumo vertinimu, neanalizuoti pagrįstai ir šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė