AS-646-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-646-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02177-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. 2014 m. balandžio 8 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino 2014 m. gegužės 5 d. (b. l. 1–4, 16–20), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1D-2370(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. 15 987,60 Lt, ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 14 335,37 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi (b. l. 22–23) atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo patikslintą skundą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–28) prašė skundą atmesti arba stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ( toliau – ir Konstitucinis Teismas) priims sprendimą susijusioje byloje dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio konstitucingumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 44–45) sustabdė administracinę bylą Nr. 1-3679-281/2015 iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2012 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 21/2013.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. 1-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde (b. l. 48–52) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį:

1) panaikinti teismo nutarties dalį, kuria sustabdyta administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį bei panaikinti VRM 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1D-2370(11), ir šią pareiškėjo skundo dalį tenkinti;

2) palikti nepakeistą teismo nutarties dalį, kuria sustabdyta administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (nurodo aplinkybes dėl termino kreiptis į teismą praleidimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 21/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 30/2013) ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92, tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Iš atskirojo skundo (jame suformuluotų reikalavimų) matyti, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ta apimtimi, kurioje teismas sustabdė šią administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti VRM 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1D-2370(11) ir priteisti iš atsakovo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Vadinasi, pareiškėjas siekia, kad šią jo skundo dalį teismas išnagrinėtų iš esmės, tačiau administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį paliktų nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir sustabdyti bylos nagrinėjimą kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad minėtoje įstatymo normoje nenumatyta dalinio bylos sustabdymo galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-146/2015).

Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, pareiškėjas skunde privalo nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą bei pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Būtent pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, jų formuluotė padeda atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A17-217/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas skundą teismui ir suformuluodamas reikalavimus, kuriais apibrėžė šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai, įskaitant reikalavimus išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo laikotarpiais nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būtų nagrinėjami vienoje byloje. Taigi pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą, siekė, jog jam būtų priteista visa pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo nustatytą tvarką (kurios taikymo terminas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas dar 2012 ir 2013 metams).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su prašymu išskirti jo skundo reikalavimus į atskiras bylas nesikreipė, tačiau jeigu ir būtų pateikęs teismui tokį prašymą, dirbtinis bylos suskaidymas į atskiras bylas, kai pareiškėjo skundo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kolegijos vertinimu, apsunkintų teismo pareigų, susijusių su teisingumo vykdymu, atlikimą, be kita ko, sudarytų kliūčių visapusiškam ir objektyviam visų bylos aplinkybių ištyrimui. LVAT yra pažymėjęs, kad nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (LVAT 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS662-733/2012). Kaip minėta, pareiškėjas skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą.

Pareiškėjo iškelto administracinio ginčo apimtyje siekiant tinkamai išnagrinėti bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Taigi net ir esant priimtam Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, kuris reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su valstybinės pensijos nepriemokos susidarymu pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme (Nr. 30/2013) Konstituciniam Teismui nurodytų klausimų tyrimas gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui šioje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės aktų (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų: 2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-92), kurie taikytini šioje administracinėje byloje, konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013.

Pažymėtina, kad panašių išvadų sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo sustabdytos analogiškos administracinės bylos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą buvo prieita ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose pagal pareiškėjų atskiruosius skundus (žr. LVAT administracines bylas Nr. AS552-780/2013, Nr. AS146-743/2014, Nr. AS525-858/2014, Nr. AS525-890/2014, Nr. AS-458-146/2015, Nr. AS624-859/2014).

Dėl išdėstyto konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis paliekama nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdyta byla atnaujinama pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla toliau nagrinėjama pagal ABTĮ nustatytas bendrąsias taisykles (ABTĮ 100 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė