AS-391-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-391-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02731-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui, valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas, atsakovas) ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atsakovas) 6 293 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminio mokesčio, procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo kaštus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (I t., b. l. 61–65) pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A520-1673/2013 (I t., b. l. 86–95), apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2014 m. vasario 17 d. sprendimu (I t., b. l. 116–122) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt turtinės žalos ir 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo A. S. ir atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo apeliacinius skundus, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (I t., b. l. 176–189) pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą pakeitė: panaikino šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo priteista 699,98 Lt turtinei žalai atlyginti, ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė visiškai; sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo išdėstė taip: „Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, 600 (šeši šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti“.

III. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, pasirašytą jo atstovo pagal pavedimą Daliaus Gintauto, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno filialo bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir turėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme už skundo surašymą bei susipažinimą su byla (II t., b. l. 1, 29–35).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi A. S. prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (II t., b. l. 38–44).

Atsakovai atsiliepimu (II t., b. l. 20–21) prašė pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkinti. Nurodė, kad UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ nėra tinkamas atstovas, todėl pareiškėjo sumokėtos piniginės lėšos negali būti laikomos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalies prasme. Atkreipė dėmesį, kad įmonių teikiamų teisinių paslaugų kainų dydžiai nėra reglamentuoti, todėl nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo. Tačiau, jeigu teismas manytų, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašė jas sumažinti atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų bylinėjimosi išlaidas: iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 75,47 Lt (septyniasdešimt penkis litus 47 ct, piniginės išraiškos dydis eurais – 21 (dvidešimt vienas euras)) ir iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 75,47 Lt (septyniasdešimt penkis litus 47 ct, piniginės išraiškos dydis eurais – 21 (dvidešimt vienas euras)). Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė (ABTĮ 44-45 str.).

Teismas, spręsdamas bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2010 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui reiškė du materialinius teisinius reikalavimus atsakovams VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui ir VĮ „Regitra“ Kauno filialui dėl 6 293 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą sumažino nuo 6 293 Lt iki 3 142 Lt, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį paliko nepakeistą, teismas materialinių reikalavimų dydį vertino pagal Vilniaus apygardos administraciniam teismui skunde pareikštus reikalavimus.

Taigi, abiejų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo) bendra suma yra 8 293 (6 293 + 2 000) litai. LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir pakeitus sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetus visiškai, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinus iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, 600 litų neturtinei žalai atlyginti, iš visos pareiškėjo reikalavimų sumos – 8 293 Lt – buvo patenkinta 600 Lt dydžio reikalavimo dalis, arba atitinkamai 7,24 proc. visų pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų.

Todėl pareiškėjo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo išlaidos turi būti atlyginamos proporcingai nurodytai patenkintų (atmestų) pareiškėjo reikalavimų daliai. Pareiškėjas su UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“, atstovaujama direktoriaus Daliaus Gintauto, 2012 m. sausio 10 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 1/2012, kurioje, be kita ko, UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ suteikiamos visos teisės, numatytos ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose atstovams pagal pavedimą (I t., b. l. 44–45, 52–53).

Teismas pažymėjo, kad ne advokato teikiamų teisinių paslaugų įkainių dydžiai nėra sureglamentuoti teisės aktais, tačiau pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, todėl nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, patirtų sumokant UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ už suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo, teismas atsižvelgė į minėtas Rekomendacijas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1 985 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1 900 Lt už skundo surašymą ir 85 Lt už susipažinimą su byla bei 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Atstovui teikiant pareiškėjui teisines paslaugas (nuo 2012 m. sausio 10 d. sutarties sudarymo), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatęs 850 litų minimalią mėnesinę algą, todėl teismas, skaičiuodamas ir priteisdamas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, taikė minėtą dydį.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ parengė teismui skundą, kuris teisme gautas 2012 m. spalio 26 d. (I t., b. l. 1–7). Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo) surašymą, taikomas koeficientas 3. Maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti priteista 2 550 Lt (850*3). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 85 Lt už susipažinimą su bylos medžiaga. Susipažinimas su bylos medžiaga priskirtinas bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktą prilygintinas atstovavimui teisme, todėl už šias paslaugas pareiškėjui maksimaliai galėtų būti priteisiama 127,50 Lt (850*0.15)*1 val.).

Pareiškėjas už skundo surašymą ir susipažinimą su byla UAB „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ pagal 2013 m. vasario 21 d. sąskaitą-faktūrą ir 2013 m. vasario 22 d. kasos pajamų orderį sumokėjo 1 985 Lt (I t., b. l. 55, 56), ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Kaip matyti iš byloje esančio įmokos mokėjimo kvito, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 8).

Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį tenkinamas. Atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktikoje suformuluotą taisyklę, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, šioje byloje pareiškėjo materialiniai reikalavimai buvo patenkinti 7,24 proc. dalimi, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, priteista iš viso 150,95 Lt ((1 985+100)*7,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. po 75,47 Lt (150,95/2) iš kiekvieno filialo atskirai.

V. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno ir Vilniaus filialų, visas pareiškėjo patirtas 1 985 Lt (574,90 Eur) bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad byloje neabejotinai buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ir pripažinta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis – labai subjektyvus dalykas, kurio neįmanoma išmatuoti pinigais. Vadovaujantis tokiu vertinimu ir pareiškėjui prašius 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo, toks pareiškėjo reikalavimas būtų buvęs laikytinu patenkintu pilnai. Pareiškėjas negali nurodyti tiksliai, kiek, teismo manymu, verti jo nepatogumai, kuriuos patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl sumažinus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki nykiai mažos sumos, lyginant su tuo, ką pareiškėjas yra išleidęs, tikrai nėra teisinga. LVAT šioje byloje paskirstė apeliacinės instancijos išlaidas taip, kad priteistos atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidos keturis su puse karto viršijo pareiškėjui priteistą neturtinę žalą, t. y. iš esmės pareiškėjas buvo nubaustas pinigine bauda dėl to, jog iniciavo ginčą prieš valstybę, atstovaujamą atstovų. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ - reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Šioje byloje atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti, nes būtent dėl neteisėtų veiksmų buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo iškilę ne tik teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, bet ir vienodos teismų praktikos formavimo klausimas.

Atsakovai VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodo, kad, atsižvelgiant į galutiniu teismo sprendimu patenkintų reikalavimų apimtį, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi iš atsakovų pagrįstai priteisė pareiškėjo naudai 150,92 Lt, atitinkamai 42 EUR bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme. Be to, LVAT pareiškėjo naudai šioje byloje taip pat yra priteisęs bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo naudai priteisė 233,40 Lt, atitinkamai 67,60 EUR bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nors taip pat teikė atsiliepimus, dalyvavo posėdžiuose. Be to, nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad teismo sprendimu bylą prieš valstybę laimėjęs pareiškėjas iš esmės yra nubaustas finansine sankcija priteisiant valstybei keturis su puse kartų didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei patirtos neturtinės žalos dydis. LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinime, patvirtintame 2012 m. rugsėjo 18 d., buvo konstatuota, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų, taip pat padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Todėl pareiškėjas teikdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo turėtų reikšti pagrįstus reikalavimus, o ne susieti bet kokių nuostolių atsiradimą su valstybės atsakomybe.

Pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus, teismas turėtų priteisti visas pareiškėjo patirtas išlaidas už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimą, net jeigu tas skundas teismo būtų pripažintas nepagrįstu. Tačiau tai jau prieštarautų tiek ABTĮ nuostatoms, tiek Lietuvos administraciniame procese vyraujančiam principui, jog „pralaimėjęs moka“, nes pralaimėjusiam būtų kompensuotos išlaidos, net ir už nepagrįsto skundo rengimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstas tik iš dalies, todėl ta apimtimi ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžiu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno ir Vilniaus filialų, visas pareiškėjo patirtas 1 985 Lt (574,90 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašymu siekia, kad atsakovas atlygintų jam 1 900 Lt už skundo surašymą ir 85 Lt už susipažinimą su byla išlaidas bei 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teisme pareiškėjo patirtų išlaidų – 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. spalio 23 d. (b. l. 8), pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šiuo atveju 100 Lt, t. y. 28,96 Eur (euro perskaičiavimo kursas 3,45280 Lietuvos lito), žyminis mokestis už skundą neturėjo būti mokamas. Taigi pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 str. 3 d.).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė iš esmės du reikalavimus (atlyginti turtinę žalą ir atlyginti neturtinę žalą), iš kurių vienas reikalavimas (atlyginti turtinę žalą) buvo atmestas, o kitas (atlyginti neturtinę žalą) buvo iš esmės tenkintas.

Pareiškėjas prašė jam priteisti 1 985 Lt (574,90 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas vienas iš pareiškėjo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų suma mažintina perpus (574,90 Eur : 2 = 287,45 Eur). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013, 2014 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-495/2014) pažymima, jog sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (CPK 3 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.). Kadangi teismų sprendimuose padaryta išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisės dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos, pareiškėja turi teisę į pusės (287,45 Eur) jam priklausančios atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą (Rekomendacijų 8.2, 8.18, 10 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, priteistina iš viso 287,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. po 143,72 Eur (287,45/2) iš kiekvieno filialo atskirai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. S. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas: iš valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 143,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 72 ct) ir iš valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 143,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 72 ct).

Grąžinti pareiškėjui A. S. 2012 m. spalio 23 d. sumokėtą 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 96 ct) žyminį mokestį.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius