A-662-1043-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1043/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02558-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir Trakų rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 10 827,22 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis dirbant teisėjo darbą Trakų rajono apylinkės teisme.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato teisę už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsniui. Pažymėjo, kad pagal Trakų rajono aplinkės teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus, 2009 m. teisėjai budėjo ir toliau budi poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nei 2009 m., nei vėliau nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, išskyrus, kai 2011 m. gruodžio 21 d. teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-72 (P-75, b. l. 59) buvo išmokėta vienkartinė 800 Lt priemoka už budėjimus. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra nustatytas, šio ginčo atveju turėtų būti taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojanti apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pabrėžė, jog teisėjų darbą poilsio ir švenčių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 11 627,22 Lt, išskaičius 800 Lt – 10 827,22 Lt.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 91-92) nesutiko su savo procesine padėtimi – atsakovo statusu, todėl, nukreipdama argumentus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose bei pabrėždama, jog teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą, nurodė, jog tinkamu atsakovu byloje turėtų būti Trakų rajono apylinkės teismas.

Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą (b. l. 95-97) nurodė, jog sutinka, kad šiuo atveju būtų taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą poilsio bei švenčių dienomis. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. teismui skiriami darbo užmokesčio asignavimai buvo sumažinti, o dėl asignavimų sumažinimo tiek teisėjai, tiek teismo darbuotojai turėjo eiti nemokamų atostogų ar dirbti sutrumpintą darbo dieną. Išskyrus atvejį, kai iš sutaupyto darbo užmokesčio teisėjams 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu buvo išmokėta po 800 Lt vienkartinė premija, skirti daugiau vienkartinių priemokų už laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. darbą poilsio ir švenčių dienomis nebuvo galimybės. Pabrėžė, kad tinkamu atsakovu byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne teismas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos N. Z. skundą patenkino iš dalies ir priteisė jai iš Trakų rajono apylinkės teismo už darbą poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. liepos mėn. 6 412,42 Lt.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 straipsnio nuostatas teismas išdėstė. Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka.

Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“ konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.

Į bylą pateikti Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos N. Z. 2009-2013 metų budėjimo švenčių ir išeiginėmis dienomis 9-13 val. grafikai (b. l. 10-12, 25, 27-29, 42-45, 60-63, 75-76), Teisėjų darbo laiko pagal budėjimo grafiką apskaitos žiniaraščiai už 2009-2013 metus (b. l. 13-24, 26, 30-41, 46-56, 64-74, 77-82), duomenys apie neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už 2009-2013 metus (b. l. 5-9) patvirtina, jog pareiškėja 2009-2013 metais budėjo pagal teismo pirmininko sudarytą grafiką poilsio ir švenčių dienomis. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o dėl Konstitucinio Teismo nutarime pažymėtos būtinybės atlyginti už atliktą darbą jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, todėl, esant tokiai faktinei situacijai, tokia teisės spraga užpildytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalies nuostata. Teismų įstatymu teisėjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimai nėra reguliuojami.

Teismas išdėstė DK 194 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo atveju budėjo pagal iš anksto sudarytą grafiką, jai turi būti taikytinos DK 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Iš Trakų rajono apylinkės teismo pažymų apie neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už 2009-2013 metus (b. l. 5-9) matyti, kad pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis budėjo atitinkamai 2009 metais – 48 val., 2010 m. – 20 val., 2011 m. – 36 val., 2012 m. – 36 val., 2013 m. iki 5 mėn. –16 val. Darbas poilsio ir švenčių dienomis už ginčijamą laikotarpį paskirtas pagal budėjimo švenčių bei išeiginėmis dienomis nuo 9 val. iki 13 val. grafikus. Todėl už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjai turi būti atlyginama pagal DK 194 straipsnio 2 dalį, mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pažymėta, jog ginčo dėl galutinai apskaičiuotos ir prašomos priteisti sumos matematinės išraiškos nėra.

Teismas nurodė, jog sprendžiant neišmokėtos darbo užmokesčio dalies klausimą turi būti vadovaujamasi DK 301 straipsniu (ginčo atsiradimo metu galiojusios DK redakcijos 298 str.), nustatančiu, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis kreipėsi 2013 m. liepos 5 d., todėl pagal DK 301 straipsnio nuostatą pareiškėjai galėtų būti priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis už trejus metus, tai yra nuo 2010 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 5 d., atitinkamai pareiškėjai priteistini 6 412,42 Lt (7 212,42 Lt – suma nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. liepos mėn., atitinkamai 588,64 Lt + 2 700,90 Lt + 2715,84 Lt + 1207,04 Lt – 800 Lt (pareiškėjai jau išmokėta suma, kurios pagrindas – Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. P-75)). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-818/2013 kreipėsi (prašymo Nr. 16/2013) į Konstitucinį Teismą dėl DK 298 ir 301 straipsnių atitikimo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šios bylos nagrinėjimo metu teismo prašymas dar nėra išnagrinėtas. Tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas konstatuos DK 298 ir 301 straipsnių prieštaringumą Konstitucijos nuostatoms, pareiškėjai išliks teisė dėl laikotarpio, už kurį prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis nepriteistina, į teismą kreiptis pakartotinai.

Dėl tinkamo atsakovo byloje pažymėta, jog, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. A143-677/2013, teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t. y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo ir jų gavėjų – šio teismo teisėjų. Nesant šių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, jie (šie santykiai) yra prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 str.). Administracinių teismų praktikoje tokia situacija suponuoja atsakovo – teismo (DK taikymo prasme darbdavio) tinkamumą tokio pobūdžio administracinėse bylose. Teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio byloje turi būti ne Lietuvos valstybė, o teismas. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokesčio dalis už darbą poilsio ir švenčių dienomis nagrinėjamoje byloje pareiškėjai priteista ne iš Lietuvos valstybės, o iš Trakų rajono apylinkės teismo.

III. Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, nurodant, jog pareiškėjai N. Z. 6 412,42 Lt dydžio atlyginimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. liepos mėn. yra priteisiamas iš Lietuvos valstybės.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo iš Trakų rajono apylankės teismo. Apelianto manymu, šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas, priimtas neišanalizavus ir neįvertinus apelianto pateiktų argumentų bei įrodymų. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą iš esmės nevertino ir neanalizavo apelianto pateiktų argumentų dėl buvimo netinkamu atsakovu šioje byloje. Teismas sprendime neaptarė ir nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktų įrodymų – 2013 m. rugpjūčio 21 d. pažymos apie teismo apskaičiuotą poreikį ir Teisėjų tarybos patvirtintus ir Trakų rajono apylinkės teismui skirtus darbo užmokesčio asignavimus, Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d., 2010 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d. raštų Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai, iš kurių matyti, kad apeliantui skirti asignavimai darbo užmokesčiui buvo mažesni nei planuojant būsimų biudžetų projektus apskaičiuotas objektyvus jų poreikis ir kad apelianto dėtos pastangos gauti daugiau lėšų darbo užmokesčiui nedavė reikiamų rezultatų.

Pažymi, kad pagal DK 16 straipsnio 1 dalį, būtina darbdavio savybė yra darbinio teisnumo ir veiksnumo turėjimas, t. y. galėjimas turėti bei savo veiksmais įgyti darbo teises ir pareigas. Esminės darbdavio teisės šiuo atveju yra teisė priimti į darbą, paskirstyti darbo funkcijas, organizuoti ir valdyti darbą bei atleisti iš darbo darbuotojus. Priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad teisėjų priėmimo į darbą (skyrimo) ir atleidimo tvarka, jų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka yra reglamentuojama specialiais įstatymais ir kad priimant teisėją dirbti ar atleidžiant jį iš pareigų, nustatant jo darbo užmokesčio dydį, teismas jokios sprendimo teisės neturi.

Be to, veikiant teisėjo nepriklausomumo principui ir bylų nagrinėjimo tvarką detaliai reglamentuojant procesiniams įstatymams, teismas iš esmės neturi galimybės skirstyti darbo funkcijas, duoti privalomus nurodymus ar kitaip valdyti teisėjų darbą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas neturi visų darbdaviui būtinų darbinio teisnumo ir veiksnumo elementų, todėl apeliantas negali būti tinkamu atsakovu šioje byloje. Apelianto manymu, būtent Lietuvos valstybė, skirdama teisėją į užimamas pareigas, nustatydama jam mokamą darbo užmokestį šiuo atveju atlieka tikrojo darbdavio vaidmenį, todėl yra atsakinga ir už tinkamą teisėjo darbo apmokėjimą bei už darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų priėmimą.

Teismas apelianto tinkamumą būti atsakovu bei užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimą pareiškėjai iš apelianto grindė vienintele Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013 ir daugiau jokių argumentų bei motyvų nenurodė. Tokia teismo pozicija laikytina nepagrįsta, kadangi administracinių teismų praktika dėl teismo tinkamumo būti atsakovu tokio pobūdžio bylose dar nėra nusistovėjusi. Daugumoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų tokio pobūdžio bylų teisėjams darbo užmokesčio dalis buvo priteista ne iš teismo, o iš Lietuvos valstybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A520-698/2013, Nr. A552-363/2013, Nr. A146-238/2013, Nr. A261-3291/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai N. Z. (Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai) nesumokėtos atlyginimo dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjai turi būti atlyginama pagal DK 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą DK 186 straipsnio 2 dalyje, ir konstatavo, jog tinkamas atsakovas yra Trakų rajono apylinkės teismas, bei priteisė iš jo pareiškėjai 6 412,42 Lt už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai bei pabrėžus būtinybę tinkamai atlyginti už atliktą darbą, tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo kompensuota už jo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis ginčo laikotarpiu, konstatuotina, jog minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pareiškėjai priteistos nesumokėto atlyginimo dalies dydžio nekyla, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisakys. Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas mano, jog šioje byloje tinkamas atsakovas ir atsakingas už tinkamą apmokėjimą teisėjų darbo poilsio ir švenčių dienomis yra ne Trakų rajono apylinkės teismas, o Lietuvos valstybė.

Pastebėtina, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, jei tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213-241).

Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaraujančia Konstitucijai. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus.

Nepaisant minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų, Lietuvos Respublikos Seimas dėl netinkamai sureglamentuotų teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimų susidariusios teisės spragos neužpildė. Jokie reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo atlikti, t. y. teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo sritį reglamentuojantys teisės aktai nebuvo suderinti su Konstitucijos imperatyvais.

Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog kompensacija už budėjimą poilsio dienomis pareiškėjui nebuvo mokama būtent dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, t. y. dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo teisinio mechanizmo tokiam apmokėjimui atlikti. Pabrėžta, kad teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato būtent valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi. Išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei minėta valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai neišmokėtą kompensaciją už darbą švenčių ir poilsio dienomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Trakų rajono apylinkės teismo, o ne iš Lietuvos valstybės. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjai N. Z. 6 412,42 Lt už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteistini iš Lietuvos valstybės.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus šio straipsnio ir kitų įstatymų numatytus atvejus, kai valstybei teisme atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ar kita įstatymų nustatyta institucija. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjai neišmokėtos kompensacijos už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis priteisimas nėra tiesiogiai kildinamas iš žalos atlyginimo teisinių santykių, tačiau šiuo atveju nesant teisės akto, įtvirtinančio atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantį subjektą, ir įvertinus tai, kad kompensacija už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjai nebuvo mokama dėl valstybės neveikimo (tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo) bei tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 str. 1 d.), darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas pagal analogiją taikyti minėtą Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį bei tinkamu atsakovo Lietuvos valstybės atstovu pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija padarė ir 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina atsakovo Trakų rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą – 6 412,42 Lt už darbą poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjai priteisia iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Trakų rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjai N. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisti 6 412,42 Lt (šeši tūkstančiai keturi šimtai dvylika litų keturiasdešimt du centai).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė