AS-547-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-547-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04599-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–13) atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas:

1) panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 (toliau – ir Aktas) išvadas;

2) panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834;

3) panaikinti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2803;

4) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1;

5) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi (b. l. 89–91), be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu arba su atitinkamu ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas, tačiau Akto teismui nepateikė. Skunde nurodė, kad neturi tikslių skundžiamo Akto duomenų ir įsipareigojo, juos gavęs, patikslinti skundą. Tačiau pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas, tik įvertinus skundžiamo akto turinį gali būti sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo esmės. Kol nėra priimto minėto kadastro tvarkytojo sprendimo, negali būti reiškiamas reikalavimas tokį sprendimą panaikinti, atitinkamai negali būti vertinama, kad yra kilęs ginčas dėl jo. Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o pareiškėjui išaiškino, kad, gavęs kadastro tvarkytojo sprendimą ir su juo nesutikdamas, turės teisę jį ginčyti.

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834. Pareiškėjas skunde nurodė ir pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9620-580/2014, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Akto panaikinimo. Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad Aktas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, o nesutikimo su Aktu argumentus pareiškėjas galėtų pateikti, ginčydamas viešojo administravimo subjekto priimtą galutinį administracinės procedūros sprendimą, t. y. kadastro valdytojo sprendimą dėl duomenų taisymo. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodyta prieš tai, pareiškėjas tokio sprendimo nėra gavęs, taigi, tik baigęs administracinę procedūrą ir padavęs skundą, turės teisę nurodyti ir nesutikimo su Aktu argumentus. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartyje išdėstyta pozicija pareiškėjui buvo žinoma ir kitaip negali būti vertinama. Be to, pareiškėjas minėtos teismo nutarties neskundė. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymėjo, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2803, kuriuo Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo, informavo jį, jog privalomasis nurodymas pateiktas vadovaujantis Akto, kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų duomenų pokyčiai, išvadomis.

Nurodė, kad šiuo aktu patvirtinti Miškų kadastre registruotų duomenų pokyčiai nustatyti atlikus Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, išanalizavus ir palyginus įvairius duomenis bei archyvinę medžiagą. Nurodė, kad vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V, 4.8, 7, 10.3 punktų nuostatomis, miškų kadastro duomenys patikslinti kadastro tvarkytojo sprendimu pagal Akto išvadas.

Aktu patvirtinti Miškų kadastre registruotų duomenų pokyčiai ABTĮ nustatyta tvarka neginčyti ir nepanaikinti, t. y. laikomi teisingais ir pagrįstais. Padarė išvadą, kad, kol Aktu patvirtinti Miškų kadastro duomenų pokyčiai įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. P-7K-1 dėl iškirsto miško atkūrimo ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija Nr. S-7K-60 dėl padarytos žalos aplinkai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas, įvertinęs Tarnybos rašto turinį, nustatė, kad šiuo raštu pareiškėjui buvo pateikta informacija, paaiškinta, kuo remiantis patikslinti duomenys Miškų kadastre.

Iš pareiškėjo skundo neaišku, kokias konkrečias teisines pasekmes šis raštas šiuo metu jam sukelia. Administracinės bylos dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. R2-2803 pareiškėjui nėra suformuluotų jokių viešojo administravimo subjekto įpareigojimų, jis pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ketvirtuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1, kuriame pažymėta, jog pagal Aktą pareiškėjo privačios nuosavybės teise valdomame sklype neteisėtai iškirstas 0,156 ha miškas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo; pareiškėjas šiuos reikalavimus turi įvykdyti iki 2015 m. birželio 27 d. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad privalomojo nurodymo apskundimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje, t. y. privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (2 dalis). Taigi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra. Privalomame nurodyme buvo nurodyta būtent tokia jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis šia tvarka pasinaudojo, todėl teismas analizuojamą pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas penktuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas medžius nukirto neteisėtai, taip padarydamas žalą gamtai, todėl pareiškėjui yra siūloma gera valia atlyginti 9 579,36 Lt gamtai padarytą žalą, o neatlyginus pretenzijoje nurodytos žalos iki 2014 m. rugsėjo 5 d., su ieškiniu bus kreipiamasi į teismą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl pretenzijos gera valia atlyginti žalą panaikinimo nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, šis ginčas galėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl teismas atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 96–101) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pirmojo skundo reikalavimo pažymi, jog savo skunde teismui nurodė ir pateikė atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal Aktą. Kad toks sprendimas iš tiesų yra priimtas, matyti iš Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2803. Tuo tarpu skundą teismui pateikė nesulaukęs kadastro tvarkytojo sprendimo, nes nenorėjo praleisti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2803 apskundimo termino. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti jį priimti nagrinėti.

Dėl antrojo skundo reikalavimo nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties neskundė, nes sutiko, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys gali būti keičiami kadastro tvarkytojo sprendimu, kaip tai nurodyta Aprašo 4.8, 7, 10.3 punktuose. Skundu, 2014 m. spalio 17 d. pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašoma panaikinti ne tik Aktą, bet ir galutinį administracinės procedūros sprendimą t. y. kadastro tvarkytojo sprendimą. Pažymi, kad Akto pagrindu Tarnybos Utenos teritorinis poskyris priėmė 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60, kurie buvo apskųsti privaloma išankstinio ginčų ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Iš Tarnybos buvo gautas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. R2-2803, kuriame nurodyta, kad Aktu patvirtinti Miškų kadastre registruotų duomenų pokyčiai ABTĮ nustatyta tvarka neginčyti ir nepanaikinti, t. y. laikomi teisingais ir pagrįstais. Taip pat nurodyta, jog, kol Aktu patvirtinti Miškų kadastro duomenų pokyčiai įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, privalomasis nurodymas ir pretenzija yra teisėti ir pagrįsti. Taigi privalu ginčyti ne tik Kadastro tvarkytojo sprendimą, bet ir Aktą.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo skundo reikalavimų pažymi, kad jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir padavė Tarnybai skundą dėl privalomojo nurodymo ir pretenzijos panaikinimo. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2803 atsisakė tenkinti jo skundą ir, be kita ko, nurodė, kad šį raštą savo pasirinkimu galima apskųsti administracinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. R2‑2803 yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jam materialinių teisinių pasekmių.

Dėl penktojo skundo reikalavimo nurodo, kad Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 yra surašyta viešojo administravimo subjekto, remiantis Aktu. Šią pretenziją kartu su privalomuoju nurodymu pareiškėjas apskundė Tarnybai, kuri 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. R2-2803 minėtų dokumentų nepanaikino, bet ir nepasisakė, kad pretenzija negali būti skundžiama administracine tvarka. Neskundžiant pretenzijos, tai galėtų būtų traktuojama kaip sutikimas su ja. Be to, nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, civilinio proceso tvarka, pagal Tarnybos ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtų apribotos teisinės galimybės pagrįsti savo poziciją ir liktų galimybė ginčyti tik pačios žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2014 m. spalio 17 d. skundu atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, be kita ko, prašydamas:

1) panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas;

2) panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834;

3) panaikinti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2803;

4) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1;

5) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60.

Dėl pirmojo ir antrojo pareiškėjo skundo reikalavimų

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 158-14-V sudaryta komisija surašė 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834 (b. l. 36–39), kuriuo pareiškėjo žemės sklypuose nustatė įvairių neatitikimų (tikslintinų duomenų, klaidų ir pan.), todėl pasiūlė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal Akto priedus.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas šį Aktą panaikinti, tačiau teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 24–25) atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, nurodydamas, kad Aktas jam jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis procedūrinis sprendimas, todėl pareiškėjas turėtų skųsti kadastro tvarkytojo sprendimą dėl duomenų tikslinimo. Pareiškėjas šios teismo nutarties neskundė. Pareiškėjo įgaliotas atstovas išsiuntė atsakovui 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą informuoti, ar buvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu sprendimas tikslinti kadastro duomenis, nes tokio sprendimo pareiškėjas iki šiol nėra gavęs, taip pat pateikti šį sprendimą bei visus su juo susijusius dokumentus (b. l. 26).

Panašaus turinio raštą atsakovui pateikė ir pats pareiškėjas (b. l. 30). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog toks kadastro tvarkytojo sprendimas buvo priimtas, pirmą kartą (pagal byloje esančius duomenis) buvo nurodyta atsakovo 2014 m. rugsėjo 24 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. R2-2803, tačiau jokie tikslesni sprendimo rekvizitai (data, numeris ir pan.) nurodyti nebuvo (b. l. 28). Šias aplinkybes (jog buvo kreiptasi į Tarnybą su prašymais pateikti ginčijamą sprendimą), taip pat, kad šį sprendimą gavęs įsipareigoja skundą patikslinti, pareiškėjas nurodė 2014 m. spalio 17 d. skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 2, 4).

Valstybinė miškų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo įgalioto atstovo 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą, pateikė 2014 m. spalio 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-3018 (b. l. 104), kuriuo informavo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys žemės sklype (kadastrinis Nr. 8277/0002:86), vadovaujantis Aktu, buvo atnaujinti. Tarnyba prie minėto rašto pridėjo Akto kopiją, įvairias pažymas ir kitus dokumentus, tačiau kadastro tvarkytojo sprendimo dėl duomenų tikslinimo nepateikė. Dėl šios priežasties pareiškėjas 2014 m. spalio 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą įpareigoti Tarnybą pateikti minėtą sprendimą (b. l. 94), tačiau teismas šį prašymą su priedais pareiškėjui grąžino, nes jau buvo priėmęs skundžiamą 2014 m. spalio 27 d. nutartį (b. l. 95).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą“.

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 4.8 punkte įtvirtinta, kad „kadastro duomenys keičiami <...> Kadastro tvarkytojo sprendimu“. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre“. Aprašo 10.3 punkte nurodyta, jog „kadastro duomenys taisomi Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys“, o 11 punkte, kad „sprendimas dėl Kadastro duomenų taisymo įforminamas laisvos formos Kadastro duomenų taisymo aktu (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį pasirašo prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas ir Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius“.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos atitinkamai komisijai surašius pareiškėjo siekiamą apskųsti Aktą (skundo antrasis reikalavimas), turėjo būti Aprašo 11 punkte nurodyta tvarka įformintas, pasirašytas ir patvirtintas sprendimas dėl kadastro duomenų taisymo (kadastro duomenų taisymo aktas). Prašymas šį sprendimą panaikinti suformuluotas pareiškėjo skundo pirmajame reikalavime. Aplinkybė, kad toks sprendimas buvo priimtas, pagal byloje esančius duomenis pirmą kartą buvo nurodyta Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. R2-2803, nepateikiant jokių konkrečių šio sprendimo rekvizitų. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas dėjo aktyvias pastangas gauti iš atsakovo šį sprendimą, pateiktame teismui skunde įsipareigojo iš Tarnybos gautą sprendimą jam pateikti ir savo skundą patikslinti, tuo tarpu Tarnybai šio sprendimo nepateikus ir su 2014 m. spalio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-3018, pareiškėjas pateikė teismui prašymą minėtą sprendimą iš atsakovo išsireikalauti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi bei jos motyvais, kuriais buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, t. y. panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834, todėl, vengdama nereikalingo kartojimosi, šių motyvų iš naujo nebekartoja, kartu pažymėdama, jog pareiškėjas turi teisę nesutikimo su Aktu motyvus nurodyti ginčydamas jam teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus (tame tarpe ir kadastro tvarkytojo sprendimą), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą – panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad „skunde (prašyme) turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data“; 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas <...>“; o 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti <...>“.

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, o nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu esant duomenų, jog atsakovas atsisako pateikti (nepateikia) pareiškėjui (jo įgaliotam atstovui) siekiamą apskųsti kadastro tvarkytojo sprendimą, ir esant pareiškėjo prašymui (nors ir grąžintam pareiškėjui) išsireikalauti šį sprendimą iš atsakovo, skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas tampa netikslingu, todėl analizuojamas klausimas turėtų būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka („Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus: 4) šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti“).

Dėl trečiojo, ketvirtojo ir penktojo pareiškėjo skundo reikalavimų

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Utenos teritorinis poskyris 2014 m. rugpjūčio 5 d. surašė pareiškėjui pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 (b. l. 57), kuria pasiūlė pareiškėjui gera valia atlyginti 9 579,36 Lt gamtai padarytą žalą iki 2014 m. rugsėjo 5 d., priešingu atveju su ieškiniu bus kreipiamasi į teismą. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2014 m. rugpjūčio 4 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1 (b. l. 55–56) atkurti neteisėtai iškirstą mišką. Tiek pretenzija, tiek privalomasis nurodymas buvo priimti atsižvelgus į Akte nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais atsakovo priimtais dokumentais, pateikė Valstybinės miškų tarnybos direktoriui skundą, į kurį buvo atsakyta 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu „Dėl skundo“ Nr. R2-2803 (toliau – ir Tarnybos sprendimas; b. l. 28), kuriame pažymėta, jog pretenzija ir privalomasis nurodymas yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas šį atsakovo sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 31), o 2014 m. spalio 17 d. pateikė teismui skundą, be kita ko, reikalaudamas panaikinti pretenziją, privalomąjį nurodymą bei Tarnybos sprendimą (b. l. 88).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo siekiamą nuginčyti pretenziją, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ši pretenzija pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, joje išdėstytas pasiūlymas pareiškėjui gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą, jokie privalomai vykdytini nurodymai jam nesuformuluoti, todėl ši pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Pareiškėjas nesutikimo su pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus galės išdėstyti tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismą su ieškiniu. Nurodyto aplinkybių vertinimo nekeičia aplinkybė, jog atsakovas 2014 m. rugsėjo 24 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. R2-2803 pažymėjo, kad pretenzija yra teisėta ir pagrįsta. Teisės aktai taip pat nenumato galimybės ginčyti minėtą pretenzija, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl pretenzijos panaikinimo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1 bei Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2803.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinta, kad „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo <...> Valstybinė miškų tarnyba <...> (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos)“ (6 straipsnis); „siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (3 straipsnio 8 punktas). Šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad „privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas“ (1 dalis), „privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui“ (2 dalis), „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui“ (7 dalis).

Taigi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas expressis verbis numato privalomą išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūrą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytas specialusis skundo padavimo terminas tais atvejais, kai pareiškėjas prieš tai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jame numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-928/2014; 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-817/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-817/2013, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-424/2011, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-51/2009).

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, apskundė šį nurodymą Valstybinės miškų tarnybos direktoriui, kuris 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu „Dėl skundo“ Nr. R2-2803 paliko privalomąjį nurodymą nepakeistą, todėl pareiškėjas turėjo teisę dėl privalomojo nurodymo ir minėto Tarnybos sprendimo panaikinimo su skundu kreiptis į apygardos administracinį teismą.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834 bei Valstybinės miškų tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60, tačiau netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimų dėl kadastro tvarkytojo sprendimo, priimto pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto „Dėl skundo“ Nr. R2-2803 panaikinimo priėmimo klausimą, todėl šioje dalyje pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o atitinkama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl minėtų reikalavimų grąžinant iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundo reikalavimus panaikinti kadastro tvarkytojo sprendimą, priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P‑7K-1 ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. R2-2803, panaikinti ir perduoti šių reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys