AS-146-851-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-851/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00639-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. M., J. M., I. B. ir G. M. (toliau – ir pareiškėjai) paduotu Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintu skundu (b. l. 86–91) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymus Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 (toliau – ir įsakymas Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394, įsakymas Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395).

Skunde pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, sustabdyti ginčijamų NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymų Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą. Pareiškėjai prašymą grindė tuo, jog nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, gali būti realizuotas procesas dėl nesuteikimo P. M. nuosavybėn neatlygintinai buvusiam savininkui A. M. priklausiusio 27,99 ha žemės sklypo Suvalkų apskrityje, Krasnovo valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. išduotą pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ suprojektuotų 5 bendro 27,99 ha ploto žemės sklypų ir šių sklypų grąžinimo į laisvos žemės fondą, dėl ko gali būti inicijuoti nauji teisminiai ginčai, kurie ypač padidintų šalių išlaidas, užtęstų galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą; tai negali būti suderinama su teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi (b. l. 6–7) pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino iš dalies, tai yra: laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdė NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 galiojimą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos skubiai vykdyti nutartį; kitos prašymo dalies netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš prie skundo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad skundžiamais atsakovo įsakymais Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 pakeistas NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 19VĮ-(14.19.2.)1434, nusprendžiant nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypų P. M. pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 ir 2006 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir 2006 m. liepos 28 d. pažyma, 2006 m. lapkričio 24 d. pažyma). Remiantis 2006 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 3, pagal kurią P. M. galėjo gauti nuosavybėn neatlygintinai 27,99 ha A. M. Lenkijos teritorijoje turėtos žemės, Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3116, P. M. vardu buvo suprojektuoti 5 bendro 27,99 ha ploto (6,52 ha, 5,15 ha, 0,90 ha, 2,15 ha ir 3,27 ha) žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau šie sklypai P. M. įpėdiniams neperduoti.

Teismas vertino, kad atsakovui atsisakius neatlygintinai suteikti nuosavybėn P. M. jo tėvui A. M. priklausiusį 27,99 ha žemės sklypą, Suvalkų apskr., Krasnovo vls., (duomenys neskelbtini) km., anksčiau nurodyti perdavimui suprojektuoti penki žemės sklypai (bendro ploto 27,99 ha) gali būti grąžinti į laisvos žemės fondą, todėl yra reali galimybė, kad minėti sklypai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas, skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų ar jo įvykdymą padarytų neįmanomą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 galiojimą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Taip pat teismas nurodė, kad skundžiamas NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 priimtas dėl 14 ha O. M. nuosavybės teise priklausiusios žemės, Suvalkų apskr., Krasnovo vls., (duomenys neskelbtini) km., perdavimo neatlygintinai P. M.. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai jokių motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo minėto įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 atžvilgiu nenurodė, teismas nutarė šio įsakymo galiojimo nestabdyti.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 108–110), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti visiškai.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą sustabdyti NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, priėmė nepagrįstą sprendimą. Anot pareiškėjų, teismas visiškai neanalizavo, kokias pasekmes sukelia minėto įsakymo galiojimas: nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimo, kils pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti sudėtingos, kadangi šio įsakymo pagrindu NŽT Vilkaviškio rajono skyriuje gali būti realizuotas procesas ir 14 ha žemės sklypas, Suvalkų apskr., Krasnovo vls., (duomenys neskelbtini) k., gali būti grąžintas į laisvosios žemės fondą, dėl to yra reali galimybė, kad minėtas sklypas bus perduotas tretiesiems asmenims, kas skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymą padarytų neįmanomu. Susidarytų situacija, kad siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, turėtų būti inicijuoti nauji teisminiai ginčai, dėl to labai padidėtų šalių išlaidos, užsitęstų galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimas, kas negali būti suderinama su teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principais. Pareiškėjai pažymi, kad teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, išvardytų aplinkybių nevertino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą NŽT Vilkaviškio skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai patikslintame skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą. Įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 buvo nutrauktos procedūros, vykdytos pagal skirtingas pažymas. Pareiškėjų patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl procedūros, vykdomos pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nėra susiję su įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395. Dėl to teismas pagrįstai nesutapatino minėtų įsakymų ir procedūrų bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai nenurodė jokių motyvų dėl įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimo sustabdymo būtinumo. NŽT Vilkaviškio skyrius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai atskirajame skunde nurodo naujus argumentus, dėl ko turėtų būti laikinai sustabdytas įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimas, tačiau šioje proceso stadijoje nauji pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo negali būti vertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu prašoma patikrinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kurioje teismas atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą, pagrįstumą.

Atsižvelgdama į šias pačių pareiškėjų apibrėžtas atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl kitos Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kurioje teismas iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 galiojimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjai savo patikslintame skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, kelia du reikalavimus: panaikinti NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir 2014 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395. Pareiškėjai skunde taip pat prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, sustabdyti ginčijamų įsakymų Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Iš nurodytos teisės normos matyti, kad įstatymas proceso dalyvių prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sieja su reikalavimu atitinkamai motyvuoti tokį prašymą. Kitaip tariant, subjektas, besikreipiantis į teismą ir pageidaujantis, kad būtų taikomos jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, privalo ne tik suformuluoti patį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimą, bet ir pateikti atitinkamus būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patvirtinančius motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. liepos 28 d. surašė pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (b. l. 107), kurioje nurodė, kad pagal piliečio P. M. (t. y. pareiškėjų tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), b. l. 44–46) pateiktus dokumentus apie buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities Krasnovo rajono (valsčiaus) (duomenys neskelbtini) kaime 27,99 ha žemės, remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunkčiu, nustatyta, kad P. M. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 27,99 ha žemės. Iš Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-40 (b. l. 32–37) turinio matyti, kad pagal minėtą Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3116, P. M. vardu buvo suprojektuoti 5 bendro 27,99 ha ploto (6,52 ha, 5,15 ha, 0,90 ha, 2,15 ha ir 3,27 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypai suteikti nuosavybėn neatlygintinai (suprojektuoti sklypai P. M. įpėdiniams neperduoti). Ginčijamu NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 (b. l. 40–41) iš esmės buvo nutraukta valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai P. M. pagal nurodytą 2006 m. liepos 28 d. pažymą procedūra.

Iš bylos dokumentų taip pat galima daryti išvadą apie tai, kad Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 24 d. surašė pažymą Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažymos originalo buvimo vieta nežinoma), kurioje nurodė, kad pagal piliečio P. M. pateiktus dokumentus apie buvusios savininkės O. M. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities Krasnovo valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime 12 ha žemės ir 2 ha miško plotą nustatyta, kad P. M. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 14 ha žemės. Iš Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-40 (b. l. 32–37) turinio matyti, kad pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. 3 Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 15564 ir 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 15565 P. M. suteikė nuosavybėn neatlygintinai 2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčijamu NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 (b. l. 42–43) iš esmės buvo nutraukta valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai P. M. pagal nurodytą 2006 m. lapkričio 24 d. pažymą procedūra.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 buvo nutrauktos procedūros, vykdytos pagal skirtingas Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas, t. y. pagal 2006 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 3 ir 2006 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. 3, kuriomis buvo nustatyta mirusiojo pil. P. M. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į skirtingus žemės sklypus (27,99 ha ir 14 ha), priklausiusius atitinkamai buvusiems savininkams A. M. ir O. M. Administracinės bylos dokumentų duomenys patvirtina, kad dėl 2006 m. liepos 28 d. ir 2006 m. lapkričio 24 d. pažymų, kaip atitinkamai ir dėl ginčijamų įsakymų Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 bei Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395, vykdymo yra atsiradę skirtingi teisiniai padariniai. Atsižvelgus į tai, galima pagrįstai teigti, kad prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones abiejų ginčijamų įsakymų atžvilgiu, pareiškėjai privalėjo pateikti argumentų ir pagrįsti įrodymais būtinybę imtis prašomų priemonių atskirai dėl kiekvieno iš ginčijamų įsakymų (Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395).

Įvertinusi pareiškėjų patikslinto skundo, kuriame pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai jokių motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 atžvilgiu nenurodė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčijamais įsakymais Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-394 ir Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 sukuriami skirtingi teisiniai padariniai, tačiau pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atskirai nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimą įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 atžvilgiu, konstatuotina, kad pareiškėjai dėl įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 nepateikė motyvuoto, konkrečiomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančias įrodymais pagrįsto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kitaip tariant, neįvykdė imperatyvios ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kad proceso dalyvių prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo turi būti motyvuotas. Vien ši aplinkybė sudaro pakankamą ir teisėtą pagrindą pareiškėjų prašymo dalies dėl NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 netenkinti.

Taigi, pareiškėjai šiuo atveju neįvykdė pareigos motyvuoti savo prašymo dalį taikyti reikalavimo užtikrinimą NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymui Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šios pareiškėjų prašymo dalies ir atsisakė laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 galiojimą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl vėliau kartu su atskiruoju skundu pareiškėjų pateikti argumentai, kurie, jų nuomone, pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-395 atžvilgiu, šioje proceso stadijoje nevertintini ir dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Remiantis nurodytų motyvų visuma, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis