A-143-1347-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1347/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00199-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. V. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas H. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–4) į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 89-2-IL-1057 atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą bei įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodyti atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklus motyvai apie jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra niekuo nepagrįsti. Akcentavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas įpareigoja policijos įstaigą pateikti paaiškinimus ir motyvuoti sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą įsigyti ginklus. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodytas vienintelis jo padarytas teisės pažeidimas yra nepakankamas pagrindas neišduoti leidimo įsigyti ginklus. Pareiškėjas pripažino, kad jis 2013 m. gegužės 18 d. asmeninio konflikto su sutuoktine R. V. metu vieną kartą trenkė jai per veidą, tačiau dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, susitaikius su sutuoktine. Tvirtino, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas gerai, su kaimynais nekonfliktuoja, dėl jo elgesio nesiskundžiama. Nurodė, kad jis ūkininkauja, todėl ginklai jam reikalingi pasėlių apsaugai nuo juos niokojančių medžiojamųjų žvėrių.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18–19) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimas įsigyti šaunamuosius ginklus buvo neišduotas, nustačius, jog jis 2013 m. gegužės 18 d. prieš savo žmoną R. V. pavartojo fizinį smurtą. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog pareiškėjas įvykio metu buvo neblaivus – jam buvo nustatytas 1,22 prom. girtumas, tai leidžia abejoti jo gebėjimu elgtis atsakingai. Vertindamas pareiškėjo įvykdytą nusikaltimą, atsakovas rėmėsi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, įpareigojančiu policijos įstaigą imtis konkrečių priemonių, užkertančių kelią smurtui artimoje aplinkoje, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba jį panaikinti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 75–78) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. nutarimais, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d.) 13 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 12 straipsnio 1, 3, 6, 10 dalimis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 6 d.) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19, 16 punktais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu. Nurodytų teisės normų analizė leido teismui teigti, kad įstatymų leidėjas reikalauja, jog institucija, priimanti sprendimus dėl leidimų įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, turi pareigą nurodyti konkrečius atsisakymo išduoti leidimą motyvus, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, kad asmuo realiai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, jog 2013 m. gegužės 18 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 18 d. apie 19.02 val. automobilyje, kilus asmeniniam konfliktui, sugriebė ranka už plaukų savo sutuoktinei R. V. ir kaire ranka trenkė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2013 m. gegužės 18 d. ir 2013 m. gegužės 20 d. atliktų R. V. asmens apžiūrų protokolų duomenys patvirtino, kad R. V. veide buvo matomi kairiojo skruosto patinimas ir hematoma, kairės kojos blauzdos priekinėje dalyje – dvi kraujosruvos. Pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja, Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas 2013 m. gegužės 23 d. patvirtino Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gegužės 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 59-1-00143-13 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vertindamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis, kuriais atsakovas grindė sprendimą, vadovavosi ne tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, bet ir 2011 m. gegužės 26 d. priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, jog šio įstatymo nuostatos smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančią smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų – ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (6 p.). Taigi policijos įstaiga, gavusi duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra įpareigota imtis jai priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo panaudotą fizinį smurtą prieš sutuoktinę, atsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. V. duoti parodymai leido teigti, jog pareiškėjas nusikalstamą veiką prieš ją įvykdė, stebint kitiems asmenims. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog pareiškėjas neapsiribojo vien automobilyje pavartotu smurtu prieš sutuoktinę, jis po to netinkamai elgėsi ir namuose nepilnamečių vaikų bei atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas susitaikė su nuo smurto nukentėjusia sutuoktine R.

V., nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo elgesys ateityje nebekels grėsmės. Be to, spręsdamas, ar pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, teismas atsižvelgė ir į byloje pateiktus pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Šie duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius teisės pažeidimus buvo baustas 15 kartų, pareiškėjui bendra paskirtų administracinių baudų suma yra daugiau nei 1 300 Lt.

Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. sausio 10 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Vertindamas išvardytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad jie leidžia pareiškėją charakterizuoti kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus.

Teismo nuomone, byloje esanti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos seniūnės parengta charakteristika, jog pareiškėjas yra darbštus, sąžiningas, padeda kaimynams, seniūnijai ir jog šautuvai jam reikalingi pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų žvėrių, sutuoktinės R. V. 2013 m. rugpjūčio 21 d. prašymas leisti įsigyti šaunamuosius ginklus, nes 2013 m. gegužės 18 d. įvykis atsitiko dėl abipusės kaltės ir daugiau jokių nesklandumų šeimoje nėra, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, padarė išvadą, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada apie pareiškėjo realiai keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra pagrįsta faktiniais ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis apie pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką. Policijos įstaiga tinkamai šiuos duomenis kvalifikavo kaip Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių teigti, kad policijos įstaiga, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 22 d. prašymą, atlikdama jo patikrinimą ir rinkdama Įstatymo ir Taisyklių nustatytus duomenis, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismas nenustatė.

Teismas, nenustatęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl atsakovo priimto sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 81–83) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė nepagrįstas išvadas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas leidžia atsisakyti išduoti leidimą ginklui ir asmeniui, kuris laikomas nepriekaištingos reputacijos (pagal Įstatymo 18 straipsnio prasmę), tačiau apie kurį policija turi duomenų, kad šis kelia grėsmę. Tokia išvada turėtų būti daroma tik tada, kai yra konkrečių pagrįstų duomenų apie tai, kad asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę, t. y. tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje atliks veikas, nukreiptas prieš kitų ar savo sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, ir galimybė tokiam asmeniui turėti ginklą gali lemti sunkias pasekmes.

Tokia išvada neturėtų būti daroma remiantis vienkartiniu, atsitiktiniu asmeninio konflikto, kurio metu buvo panaudoti nepavojingi gyvybei ir sveikatos nesutrikdę smurtinio pobūdžio veiksmai, nesusiję su ginklo panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti, faktu. Turi būti atsižvelgiama į asmens veiklą, jį šiuo metu (ne prieš penkmetį ar dešimtmetį) charakterizuojančius duomenis ir ginklo įsigijimo tikslus (vien tik pramogai ar būtinybei apsaugoti save ar savo turtą). Teigia, jog konflikto su sutuoktine, kurio metu sukėlė jai fizinį skausmą, faktas, kuris įvyko daugiau nei prieš pusę metų, savaime nepatvirtina, kad jis ir šiuo metu yra pavojingas.

Jokių kitų smurto ar agresijos atvejų prieš artimuosius ar kitus asmenis niekada nebuvo. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo pripažinta, kad jis yra nepavojingas ir nekelia grėsmės. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, asmenys nelaikomi priekaištingos reputacijos asmenimis pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas, vertindamas jį neigiamai, per didelę reikšmę suteikė prieš 3–10 metų jam taikytoms administracinėms nuobaudoms. Ginklų laikymo taisyklių niekada nėra pažeidęs ir ginklų ne pagal paskirtį niekada nenaudojo.

Teismas, vertindamas jo asmenybę ir pavojingumą, nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos charakteristiką, taip pat į tai, jog yra ūkininkas, o ginklai jam reikalingi pasėlių apsaugai nuo juos niokojančių medžiojamųjų žvėrių. Būtent šie duomenys ir faktai apibūdina jį dabartyje ir atskleidžia jo tikslus, kurie nukreipti į veiklos plėtojimą, turto apsaugą ir šeimos gerovę. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsta išvada, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o atsisakymas išduoti leidimą ginklui jam buvo taikytas neproporcingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 89-2-IL-1057, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nuspręsta neišduoti pareiškėjui jo prašomo leidimo įsigyti ginklus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino šį sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nustatęs, kad 2013 m. gegužės 18 d. pareiškėjas asmeninio konflikto su žmona R. V. metu automobilyje trenkė ranka jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; 2013 m. gegužės 18 d. ir 2013 m. gegužės 20 d. atliktų R. V. asmens apžiūrų protokolų duomenys patvirtino, kad R. V. veide buvo matomi kairiojo skruosto patinimas ir hematoma, kairės kojos blauzdos priekinėje dalyje – dvi kraujosruvos; pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja, Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas 2013 m. gegužės 23 d. patvirtino Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gegužės 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 59-1-00143-13 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Išvardytos pareiškėjo smurto panaudojimo aplinkybės yra patvirtintos paminėtais įrodymais (ikiteisminio tyrimo procesiniais dokumentais). Jos nėra kvestionuojamos ginčo šalių. Todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atskirai pasisakydama dėl paminėto 2013 m. gegužės 23 d. teismo patvirtinto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Bylai aktualiu atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklą aspektu nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas (smurto panaudojimo faktas) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo įsigyti ir turėti ginklus neišdavimas.

Šis faktas yra reikšmingas bylai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo požiūriu, nes pagal šią teisės normą, tai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – leidimo laikyti ginklą neišdavimą.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės pareiškėjui nesyteikimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Priešingai, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai patvirtina pareiškėją charakterizuojančias jo neigiamas savybes, kurios yra reikšmingos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Todėl kolegija daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo H. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis