AS-1023-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-1023-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1023-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03031-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1; 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti su pareiškėja ir kitais pastatų, esančių žemės sklype, esančiame Kalvarijų g. 61, Vilniuje, savininkais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1423 „Dėl sklypo Kalvarijų g. 61 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu parengtą žemės sklypo, esančio Kalvarijų g. 61, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. pateikti 2015 m. gegužės 21 d. parengtą formavimo ir pertvarkymo projekto bylos (kitų rengiamų bylų) kopijas ir gauti jų pritarimą arba motyvuotus prieštaravimus (kuriuos svarstyti); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei padaryti įrašą viešame registre.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas, pažymėjo, jog pirmasis pareiškėjos skundo reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo reikalavimui keliamų aiškumo ir konkretumo kriterijų, nėra nurodyta, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu pareiškėja grindžia savo teisių pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti. Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, todėl šį pareiškėjos reikalavimą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus teismas, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu, padarė išvadą, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktai turi būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vadovui ir tik teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.).
III. Pareiškėja I. B. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir teigiamai išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Nurodo, kad po 2015 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2499-430/2015 pareiškėja patikrino Nacionalinės žemės tarnybos oficialiame tinklapyje esančius duomenis, ir nustatė, kad adresu http://kadastras.nzt.lt/kadastras/sarasas.php?re_nr_grupe=49&re_nr=&kad_nr=0101%2F0032%3A741&adr=&tvarke=&aid=&zodis=&Submit=Ie%F0koti) yra paskelbti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai aktai 2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d.
Nr. 49KAM-40985, iš kurių seka, kad su Nacionaline žemės tarnyba suderinti žemės sklypo, esančio Kalvarijų 61, Vilniuje, kadastriniai duomenys (2015 m. vasario 25 d. nustatyti trūkumai, 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. trūkumų nenustatyta, paskutiniojo įrašo patalpinimo data 2015 m. balandžio 29 d.) – nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams; nustatytas žemės plotas, sudarytas žemės planas, žemės sklypo ribų paženklinimas atliktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta, žemės sklypo vertės apskaičiuotos, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, suderinta išorinė žemės sklypo riba.
Kadastro duomenis nustatė matininkas S. Z.. Iš paminėtų aktų seka, kad žemės sklypo naudotojo prašymas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, pakeisti kadastro duomenis arba pertvarkyti sklypą yra pateiktas (aktų 5 p.). Rengiant minėtus aktus nei viename nėra nustatyti trūkumai, kad kadastrinių matavimų bylos nėra suderintos su šiame žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininkais arba kad jie nustatyta tvarka nėra informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus. Tačiau nei pareiškėja, nei kiti žemės sklype turintys statinius asmenys nebuvo net informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus, jokios kadastrinių matavimų bylos arba jose esantys planai pareiškėjai pateikti nebuvo, jau nekalbant apie bylų derinimą su pareiškėja.
Pats tikrinimų aktų išleidimas reiškia administracinės procedūros pabaigą ir tai, kad pareiškėjos teisės mažiausiai gauti informaciją dėl žemės sklypo, kuriame yra jos nuosavybės teise valdomas pastatas, kadastro duomenų nustatymą yra pažeistos, nekelia abejonių ir neturi būti papildomai įrodinėjamas, nes kadastrinių matavimų bylų derinimas su pareiškėja po administracinės procedūros pabaigos galiojančių teisės aktų nėra numatytas.
Pažymi, jog kadangi teritorinio žemėtvarkos skyriaus išleistų tikrinimo kameraliai aktų panaikinimo galimybė ir procedūra nėra detaliai reglamentuojama kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose, tokių veiksmų atlikimas galiojančių teisės aktų nepriskirtas nei Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus, nei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus kompetencijai. Nors skundas Nacionalinei žemės tarnybai yra pateiktas, tačiau pareiškėja negali tikėtis palankaus atsakymo. Pateikia pareiškėjos atstovės rengtą skundą, kurjerių tarnybos aktą, Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 3 d. raštą dėl skundo priėmimo.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pats daugybės teisminių bylų dėl žemės sklypo teritorijų planavimo ir kitų dokumentų parengimo vengiant ir nepaisant jame esančių pastatų savininkų interesų įrodo viešojo administravimo subjektų požiūrį į minėtų piliečių teisių apsaugą, todėl pareiškėja mato vienintelį – teisminį – kelią savo teisėms ginti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, o kitą skundo dalį atsisakyta priimti dėl to, jog pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. ir 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti su pareiškėja ir kitais pastatų, esančių žemės sklype, esančiame Kalvarijų g. 61, Vilniuje, savininkais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1423 „Dėl sklypo Kalvarijų g. 61 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu parengtą žemės sklypo, esančio Kalvarijų g. 61, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. pateikti 2015 m. gegužės 21 d. parengtą formavimo ir pertvarkymo projekto bylos (kitų rengiamų bylų) kopijas ir gauti jų pritarimą arba motyvuotus prieštaravimus (kuriuos svarstyti) nėra aiškus ir konkretus, pareiškėja nenurodė, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu ji grindžia savo teisių pažeidimą. Taip pat, teismo nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti, todėl nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka. Pažymėtina, jog reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pirmasis pareiškėjos skundo reikalavimas pasirodė neaiškus ir nekonkretus, teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu ji grindžia savo teisių pažeidimą, nepateikė įrodymų, kad su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, o ne iš karto atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nelaikytina teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie aktai pirmiausia skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vadovui, o šio priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.), kadangi galutinis sprendimas dėl kadastro duomenų (tvirtinimo ar kitas) nėra priimtas, atlikti tik procedūriniai veiksmai dėl kadastro duomenų patikrinimo. Šiuo atveju pati pareiškėja pripažįsta, jog tokia minėtų aktų apskundimo tvarka pasinaudojo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 44-47), o jos atskirojo skundo argumentas, jog negali tikėtis palankaus Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo, nepaneigia minėtos žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktų apskundimo tvarkos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pateikusi skundą dėl šių aktų Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau dar nėra pateiktas pranešimas apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, pareiškėja laikoma dar nepasinaudojusia tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl jos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo kameraliai aktus (2015 m. vasario 25 d. Nr. 49KAM-14058, 2015 m. kovo 5 d. Nr. 49KAM-20411, 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 49KAM-40985) pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, naikintina ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė