A-525-331-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-331/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01808-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas) 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) arba paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt.

Paaiškino, kad atsakovas 2013 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo remiantis pareiškėjui paskirta 2 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymą – už tai, jog UAB „Palink“ darbuotoja pardavėja-kasininkė N. D., dirbdama parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, 2013 m. kovo 1 d. apie 19.46 val. pardavė K. Z. (K. Z.), kuriam nustatytas 1,69 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį specialiosios technologijos vaisių vyno „Baltasis“, (0,7 litro talpos,18 proc. alk. tūrio), taip pat konstatuotas pažeidimo pakartotinumas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, nutarimą grindė tik prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, nenustatytas pažeidimo faktas. Tyrėjo T. J. paaiškinimai yra subjektyvūs, tyrėjas parduotuvėje pirkimo metu nebuvo, girtumas buvo tikrintas po pusvalandžio po pirkimo, nedalyvaujant parduotuvės atstovui, todėl tyrėjo T. J. 2013 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas ir alkotesterio parodymai neturi įrodomosios galios. Teigė, kad K.

Z. parodymus, jog 17-18 val. gėrė vyną, galėjo duoti dėl jam daromo pareigūno spaudimo, nėra duomenų, kiek nurodytomis valandomis jis išgėrė vyno. Pardavėja-kasininkė N. D. paaiškino, kad nuo K. Z. sklido stiprus, nemalonus kvapas, bet ne alkoholio, jai jis pasirodė blaivus, nesvirduliavo. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pirkimo metu nurodytas asmuo neturėjo jokių girtumo požymių. Šių aplinkybių atsakovas nevertino. Neįrodyta, kad atitinkami pareiškėjo veiksmai lėmė pažeidimą, todėl jam negalėjo būti taikoma sankcija.

Pažymėjo, kad pardavėja-kasininkė N. D. buvo pasirašytinai susipažinusi su alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato parduotuvių darbuotojams pareigos tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus girtumo. Pareiškėjo teigimu, pažeidimo pakartotinumą AKĮ 34 straipsnio 3 dalies prasme yra pagrindas konstatuoti tik tokiu atveju, jei per dvejus metus nuo baudos paskyrimo yra padaromas pakartotinis konkretaus AKĮ numatyto reikalavimo pažeidimas toje pačioje prekybos vietoje (toje pačioje parduotuvėje), atsižvelgiant į tai, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra išduodama atskirai kiekvienai prekybos vietai.

Per paskutiniuosius dvejus metus jokių AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimų parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, nustatyta nebuvo. Skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimas buvo konstatuotas kitoje parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Visagine, todėl pakartotinumo nėra.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-24).

Nurodė, kad surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas vykdo alkoholinių gėrimų prekybą neblaiviems asmenims. Pareiškėjo bylos medžiagos vertinimas yra gynybinio pobūdžio, neparemtas objektyviais įrodymais. Tiek tyrėjo, tiek pirkėjo rašytiniai paaiškinimai sutampa, yra nuoseklūs, nėra nustatytas suinteresuotumas bylos baigtimi. Esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, galima buvo nustatyti, kad K. Z. pirkimo metu buvo neblaivus, vaizdo įraše matosi, kad jis stovėdamas eilėje nekantrauja, blaškosi, svirduliuoja. Aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja neįvertino, jog parduoda alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui, nepanaikina fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, tai, kad ji to nepastebėjo, vertintina kaip nepakankamas atidumas. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas dėl kitų akcizinių prekių tabako gaminių už įstatymui priešingos veikos padarymą nustatė kitokią pažeidimo pakartotinumo sąlygą, negali būti taikomas šioje byloje. AKĮ 34 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvi, ji negali būti aiškinama plečiamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Palink“ skundą tenkino – panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pateiktą išaiškinimą, juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. <...> Ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, surinktus įrodymus, įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeisimo byloje Nr. ATP-204-511/2013, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką konstatavo, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, tačiau pardavėja-kasininkė neturėjo galimybės suprasti, kad pirkėjas yra neblaivus. Pareiškėjas yra priėmęs instrukciją dėl alkoholinių gėrimų nepardavimo neblaiviems asmenims, su kuria pardavėjai-kasininkai yra supažindinti, klientų aptarnavimo tvarką, vadinasi, pareiškėjas siekė tinkamai užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, todėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo faktas nustatytas netinkamai ir nepagrįstai, todėl pareiškėjui nepagrįstai paskirta 2 000 Lt bauda.

III. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad juridinis asmuo yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Tik pareiškėjo iniciatyva lemia, kad jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, vykdantis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, ir turi pareigą savo ekonominę veiklą vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus. Alkoholio kontrolės įstatyme už jame suformuluotų reikalavimų pažeidimą numatyta juridinių asmenų atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 pažymėjo, kad „<...> Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.“ Iš minėto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos darytina išvada, kad už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Jei už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą ir byloje esančius įrodymus, sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas teisiniais argumentais, nėra aišku, kokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas turėjo atidėti konkrečios bylos nagrinėjimą iki Telšių rajono apylinkės teismas priims nutarimą dėl darbuotojos administracinio teisės pažeidimo byloje <...>“. Taigi ir minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad juridinio asmens atsakomybės klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo fizinio asmens atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, klaidingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinį teismų praktikos tęstinumo principą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013, tokiu būdu suteikdamas jam prejudicinę galią. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra UAB „Palink“, o atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens administracinės atsakomybės, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 šioje byloje prejudicinės galios neturi. Minėtoje administracinės teisės pažeidimo ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, be to, vienoje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso požiūriu, o šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą.

Pareiškėjas UAB „Palink“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą.

Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008). Nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Pažymi, kad šiuo atveju kasininkės-pardavėjos N. D. kaltė nebuvo nustatyta. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 buvo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo pardavėjai-kasininkei buvo paskirta 50 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą, ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustačius N. D. kaltės).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kyla dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. ATK2-57/13, kuriuo pareiškėjui skirta 2 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (2004 m. sausio 26 d. nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Konstitucinio Teismo teigimu, minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „Palink“ darbuotoja pardavėja-kasininkė N. D., dirbdama parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, 2013 m. kovo 1 d. apie 19.46 val. pardavė K. Z., kuriam nustatytas 1,69 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį specialiosios technologijos vaisių vyno „Baltasis“ (0,7 litro talpos,18 proc. alk. tūrio). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Pažymėtina, kad pardavėja-kasininkė įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 buvo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo pardavėjai-kasininkei buvo paskirta 50 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą, ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta, nesant administracinės teisės pažeidimo sudėties (nenustačius N. D. kaltės). Tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės sąsajumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 858-351/2013 konstatavo, jog „ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais“. Taigi nors ekonominė sankcija pagal ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011) ūkio subjektams gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodeske, pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes teisingai konstatavo, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, tačiau dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo, todėl nesant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 d. 2 punkto pažeidimo, pareiškėjui ekonominė sankcija taikyta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. ATK2-57/13 yra neteisėtas, todėl naikintinas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas