A-492-1135-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1135/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 16.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų, taip pat atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S., V. K., V. P., R. T., G. V., P. L., G. S., S. G. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. V., R. T., R. S., S. G., V. P., P. L., V. K. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-17), kurį vėliau patikslino (b. l. 74-82). Skundu prašė įpareigoti Alytaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti kiekvienam pareiškėjui po pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 27 d. bei kiekvienam po 535,33 Lt žalos atlyginimo dėl laiku (nuo 2009-01-01 iki 2012-07-26) neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Pareiškėjai paaiškino, kad atlieka tarnybą Alytaus pataisos namuose ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio jiems nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir/ar jas sudarančios dalys. Pažymėjo, jog raštiškai kreipusis į atsakovą dėl tarnybinių uniformų išdavimo ir informacijos apie tai, kokios tarnybinės uniformos dalys jiems nebuvo išduotos, jie nei atsakymo, nei uniformų negavo. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog 2012 m. liepos 27 d. įsigaliojo teisės aktas, patvirtinantis naujo pavyzdžio tarnybinę uniformą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pakeisti jų seno pavyzdžio uniformų, kurių dėvėjimo terminas jau buvo pasibaigęs.

Pažymėjo, jog Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – Statutas) numatyta, jog pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, o Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje (toliau – Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) numatyta, jog pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas nevykdė savo pareigos aprūpinti juos tarnybine uniforma.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų numatytais terminais aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinėmis uniformos dalimis, jie buvo priversti dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę. Dėl to jie patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, nešioti savo lėšomis įsigytus batus, šalikus, pirštines, marškinius ir pan. Atkreipė dėmesį į tai, jog administracinių bylų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant priteistinos žalos dydį, pareigūnai neturi įrodinėti konkrečių patirtų išlaidų, rinkti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir pan., o pakanka fakto, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti visas tarnybinės uniformos dalis, jų nustatytais terminais negavo.

Atsakovas Alytaus pataisos namai, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 42-45), kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog galiojančios teisės normos numato galimybę išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis ir tai siejama su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija veiksmais, t. y. kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojamoje praktikoje pasisako, jog pasibaigus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje numatytos tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spęsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nei vienas pareiškėjas dėl kompensacijų už neišduotas tarnybinės uniformos dalis raštu į Alytaus pataisos namų direktorių nesikreipė, o kreipėsi tik su prašymais pateikti informaciją apie tai, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos ir pateikti piniginę šių uniformos dalių išraišką. Jokių nusiskundimų dėl tarnybinių uniformų kokybės, nusidėvėjimo ar neišdavimo pataisos namai iki skundo padavimo teismui dienos iš pareiškėjų nebuvo gavę. Kadangi pataisos namai negavo pareiškėjų prašymo dėl kompensacijų išmokėjimo, nebuvo ir teisinio pagrindo jų išmokėti. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, iš kurios kildinamas jų reikalavimas priteisti pinigines sumas, o taip pat neturi jokių žinių apie tai, kad pareiškėjai dėvėtų savo rūbus vietoj neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų skunde keliami du reikalavimai dėl pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine uniforma įgyvendinimo būdai vienu metu, tenkinant abu reikalavimus, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 91-95) pareiškėjų skundą tenkino. Įpareigojo atsakovą Alytaus pataisos namus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą (už laikotarpį nuo 2012-07-27), t. y. kiekvienam pareiškėjui po 1 kelnes, 1 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 porą demisezoninių batų, bei priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai po 535,33 Lt žalos atlyginimą.

Teismas, nustatė, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedūra.

Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu turi realią galimybę išduoti pareiškėjams naujo pavyzdžio tarnybines uniformas, kadangi jos yra pataisos namų sandėlyje. Vertino, jog šioje dalyje pareiškėjų reikalavimą įvykdyti atsakovas turės visas galimybes per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstatavo, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą. Pareiškėjai ne tik nešiojo nublukusią ir nuskalbtą tarnybinę uniformą, tačiau dėvėjo savo pirktus batus ir drabužius, taip patirdami nuostolius ir negalėdami naudotis įstatymo nustatyta socialine garantija. Sprendė, jog tokie pareiškėjų argumentai yra pagrįsti ir tai akivaizdus faktas, kuris neprivalo būti įrodinėjamas. Nurodė, jog pareiškėjai su prašymais kreipėsi į atsakovą, prašydami užtikrinti Statuto nuostatoje įtvirtintą garantiją ir išduoti uniformų dalis, o nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją. Spręsdamas dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutiko su pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų paskaičiavimu kompensacijai priteisti.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 102-105), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose pabrėžia, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Alytaus pataisos namų nuomone, priimant sprendimą, nebuvo tinkamai pritaikytos žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos ir nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos žalos atlyginimo srityje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai skunde nurodė, kad neišdavus jiems uniformų, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, ir toliau dėvėjo uniformas, pastabų dėl jų būklės nesulaukė ir patys pretenzijų nereiškė, jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą dėl aprangos įsigijimo, skalbimo paslaugų ir pan. nepateikė. Šie, pačių pareiškėjų, nurodyti faktai apskritai paneigia žalos dėl aprangos įsigijimo faktą.

Atsakovas dar kartą atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje išskirti trys pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis įgyvendinimo būdai: 1) aprūpinant uniformomis; 2) sumokant kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; 3) atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos uniformos. Pažymi, jog pareiškėjų keliami reikalavimai sudaro kompleksą ir apima kelis aprūpinimo tarnybine uniforma įgyvendinimo būdus vienu metu, t. y. aprūpinimą uniforma, kompensacijų už tarnybinės uniformos dalis išmokėjimą ir žalos atlyginimą.

Be to, atsakovas teigia, jog galiojančiose teisės normose aiškiai išreikšta, kad prievolės išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis atsiradimas yra susijęs su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji tinkama dėvėti toliau, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo. Tačiau pareiškėjai šia savo teise laiku ir tinkamai nepasinaudojo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismo numatytas vieno mėnesio terminas aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis yra nerealus ir neprotingas.

Pareiškėjai, nesutikdami su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 109-112), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikdami su atsakovo argumentais, kad teismas nepagrįstai tenkino abu pareiškėjų reikalavimus pastebi, kad uniformas prašyta išduoti už 2012 metus, o prašoma priteisti žala yra už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2011 m.

Nepagrįstais laiko ir atsakovo argumentus dėl teisės į kompensacijos išmokėjimą neturėjimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisė ne kompensaciją, o kompensacijos dydžio žalą.

Pažymi, jog žalos dydis tokio pobūdžio bylose neprivalo būti pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tarnybinės uniformos dėvėjimo Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. R. T. uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjams nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams nebuvo išmokėta kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėjus naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjų uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis. Teisėjų kolegijos nuomone terminas, per kurį atsakovas į pareigotas aprūpinti pareiškėjus naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis yra protingas.

Įvertinusi atsakovo Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjams neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 26 d.), pareiškėjų skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydami tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrę, jie nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jiems bus išduotos. Dėl to pareiškėjai patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjai apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pažymėtina, jog šių skaičiavimų atsakovas neginčijo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 punktą).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovų apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus pataisos namų taip pat atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė